TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuo liepos – šimtas tūkstančių „benamių“

2016 01 23 6:00
Daugelis nuomininkų dabar baiminasi, kad nuo liepos 1-osios atsidurs už durų, nes šeimininkai, net ir sudarius oficialią sutartį, nenorės šeimos, ypač – su mažu vaiku, registruoti savo bute. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Nuosavų būstų neturintys ir iki šiol prie savivaldybių registravęsi Lietuvos piliečiai iki liepos 1-osios turės deklaruoti tikrąją gyvenamąją vietą. Žmonės baiminasi, kad būstų šeimininkai nesutiks jų registruoti nuomojamuose butuose. Valdininkai tvirtina, kad savininkų sutikimo tam nereikia: pakanka turėti oficialiai sudarytą nuomos sutartį.

Nuo šio mėnesio pradžios įsigaliojus naujai Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakcijai, daugiau kaip 106 tūkst. šiuo metu prie šalies savivaldybių prisiregistravusių asmenų tokios privilegijos neteks. Įstatymų leidėjai nusprendė, kad jie turės deklaruoti savo gyvenamąją vietą ten, kur yra įsikūrę – išsinuomotuose butuose. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui galės būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose.

„Kiti asmenys turėtų deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą, o jei būsto nevaldo nuosavybės teise – sutarti su savininkais ir gauti jų leidimą, juolab, kad savininkai turi galimybę nurodyti datą, iki kada leidžia deklaruoti gyvenamąją vietą. Suėjus nustatytam terminui, asmens gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai. Jeigu gyventojai iki liepos 1-osios savo gyvenamosios vietos nedeklaruos, jie bus išbraukti iš savivaldybės apskaitos, o tai gali sukelti atitinkamų nepatogumų“, – nurodė Lietuvos registrų centro Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Gražina Urbonavičė.

Įstatymo projektą rengę politikai sutinka, kad šis procesas gali būti ne visai sklandus, o būsų savininkai galbūt nenorės priregistruoti savo nuomininkų, kad ir ribotam laikui. „Žmonės yra tokie – jie negali momentaliai pereiti prie naujos tvarkos. Stebėsime situaciją ir jei matysime, kad kyla didelis žmonių nepasitenkinimas, galbūt teiksime šio įstatymo pataisas, jį keisime“, – LŽ sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Algis Strelčiūnas.

Algis Strelčiūnas

Bijo likti be registracijos

Ilgą laiką Airijoje gyvenusi, bet grįžti į Lietuvą apsisprendusi ir su sutuoktiniu čia vaikelio susilaukusi Paulina Kasparavičiūtė Dumčienė, dabar gyvenanti Klaipėdoje, LŽ tikino dėl įstatymo pakeitimo atsidūrusi labai sunkioje padėtyje. „Anksčiau buvau registruota Jonavoje, mano vyras – Rietave, bet šiuo metu abu gyvename ir dirbame Klaipėdoje. Vaikui reikia į darželį, iš Klaipėdos į Rietavą, juo labiau į Jonavą kasdien nevažinėsime, taigi, prisiregistravome prie uostamiesčio savivaldybės. Tai užtikrino ir galimybę patekti vaikui į miesto darželį, čia buvo skaičiuojamos visos priklausančios išmokos. Dabar atsiduriame tokioje situacijoje, kad vilku norisi staugti. Kur mums dėtis?“, – skundėsi moteris.

Pasak jos, nuomojamo buto šeimininkai, net ir sudarius oficialią sutartį, nenori šeimos, ypač – su mažu vaiku, registruoti savo bute. Būstų savininkai esą baiminasi, kad priregistruoti nuomininkai gali pareikšti pretenzijas į svetimą butą.

„Neįrodysi žmogui, kad esi sąžiningas ir jam, sutikusiam mus priregistruoti, nekils problemų: juk bylų, kai savininkai negali iškeldinti nuomininkų, yra daugybė. Dėl šios problemos kreipėmės į savivaldybę. Jokios realios išeities mums nebuvo pasiūlyta – išgirdome tik faktą, kad nuo sausio 1 dienos mes turime pusę metų išsiregistravimui. Po to mums iš karto gresia problemos dėl vaiko darželio bei socialinių išmokų. Domėjausi „Sodroje“ – probleminiu tampa net man paskaičiuotos motinystės pašalpos mokėjimas, nes visi dokumentai tvarkomi pagal registracijos vietą. Mano vyras rengėsi dirbti pagal individualios veiklos patentą, tačiau jo irgi negalės gauti, jeigu nebus registruotas Klaipėdoje. Taigi, liekame be darbo, be pajamų“, – skundėsi P. Kasparavičiūtė Dumčienė.

Kol kas jauna šeima bandys registruotis vyro motinos bute. Tačiau, sutuoktinių teigimu, jie pažįsta nemažai šeimų, kol kas registruotų prie savivaldybės, kurios mieste neturi nei giminių, nei artimųjų, taigi, bijo nuo liepos 1-osios apskritai likti be registracijos.

Tokioje situacijoje atsidūrusi LŽ pasakojo vilnietė Jūratė (pavardė redakcijai žinoma). „Mūsų nuomojamo buto šeimininkas nesutinka mūsų priregistruoti. Mama turi butą Vilniuje, bet pas ją deklaruoti gyvenamosios vietos taip pat negalime, nes ji – pensininkė, gauna kompensacijas už šildymą, karštą vandenį. Jei bute „padaugės“ gyventojų, lengvatų ji nebeteks: mums tektų padengti jos papildomas išlaidas, o mes sau to negalime leisti“, – guodėsi moteris.

Šeimininką informuoti neprivalu

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjo Vitalijaus Mosino teigimu, naujoji tvarka ne apsunkina, bet, priešingai, palengvina realią gyvenamąją vietą norinčių deklaruoti piliečių padėtį.

„Nuo sausio 1-osios įsigaliojus įstatymo pataisai, deklaruoti gyvenamąją vietą tapo paprasčiau: jei nuomojatės butą ir norite jame deklaruoti gyvenamąją vietą, nebūtina dokumentų tvarkyti kartu su buto savininku, pakanka notariškai patvirtinto šeimininko sutikimo arba oficialios nuomos ar panaudos sutarties. Su šiais dokumentais tiesiai kreipkitės į deklaravimo įstaigą: to pakanka norint deklaruoti gyvenamjąją vietą. Ar informuoti apie tai šeimininką, yra tik jūsų apsisprendimo dalykas: juk jeigu jūs gyvenate bute ir turite nuomos sutartį, tai yra oficialus patvirtinimas, kad savininkas jums leido ten gyventi“, – kalbėjo V. Mosinas.

Vilniaus merijos atstovo teigimu, būstų savininkai neturėtų baimintis šios procedūros: net priregistruoti nuomininkai neįgis jokių teisių į svetimą būstą. „Gyvenamosios vietos deklaravimas reiškia, kad žmogus šiuo metu tame bute gyvena. Įstatyme yra įtvirtinta naujovė – terminuotas deklaravimas: jei nuomos sutartis, galioja, tarkime, iki lapkričio 30 dienos, nuomininko registracija fiksuojama būtent iki tos datos. Pasibaigus sutarties terminui, registravimas oficialiai panaikinamas“, – aiškino jis.

Lietuvos Būsto rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius didelių pokyčių ar nepatogumų nuomininkams, panaikinus galimybę pregistruotis prie savivaldybių, taip pat neįžvelgia. „Jei kalbame apie komunalinius mokesčius, tai būsto savininkui priregistravus nuomininkus, jie nedidės, nes yra skaičiuojami pagal buto plotą. Nuosavybės santykiai dėl gyvenamosios vietos deklaravimo nepasikeičia, todėl savininkai neturėtų bijoti laikinai registruoti žmonių net su mažais vaikais“, – aiškino jis.

Pasak R. Klimavičiaus, nepatogumų dėl pakeistos tvarkos gali patirti nebent nelegaliai, t. y. be sutarčių ir numatytų mokesčių būstus išsinuomoję asmenys. „Matyt, norima, kad savininkai oficialiai sudarinėtų sutartis, nes kol kas rinkoje yra nemenka dalis nelegalios nuomos. Jei reikės registruoti gyventojus, vadinasi, teks ir sutartis sudarinėti, taigi, registruotis Registrų centre bei mokėti mokesčius. Bet jei veikiama legaliai, šeimininkui neturėtų kilti problemų priregistravus nuomininkus: pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, šie būtų automatiškai išregistruojami“, – kalbėjo Būsto rūmų atstovas.

Likę daug baimių

Parlamentaro A. Strelčiūno, teikusio Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas, teigimu, žengti šį žingsnį paskatino noras įdiegti tikslesnę gyventojų apskaitą, o tuo pačiu – sumažinti prie savivaldybių priregistruotų asmenų, neretai tokiu būdu siekusių įgyti teisę į įvairias pašalpas, skaičių. „Žmonės prie savivaldybių dažniausiai registruodavosi dėl pašalpų. Dabar siekiama įvesti daugiau skaidrumo“, – tikino jis.

Vis dėlto parlamentaras sutinka, kad butų savininkai, ypač vyresnio amžiaus asmenys, šios naujovės iš karto gali nepriimti. „Dar gajus senas mąstymas: esą jei priregistruosi svetimus žmones, nuomininkai galbūt pareikš pretenzijas į tą nuosavybę. Ypač nenorima registruoti nuomininkų su mažais vaikais, pamirštant, o gal nežinant, kad laikina registracija nesuteikia jokių teisių į nuomojamą nuosavybę“, – aiškino A. Strelčiūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"