TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuo M. Misiukonio bylos nušalintas teisėjas: „jis man padarė tik gera“

2015 02 25 11:09
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Kęstutis Jucys trečiadienį jo paties prašymu nušalintas nuo bylos, kurioje dėl partizano žūties kaltinimai genocidu pateikti pirmajam Lietuvos vidaus reikalų ministrui po nepriklausomybės atkūrimo, buvusiam KGB darbuotojui Marijonui Misiukoniui.

„Dėl žmogiškojo faktoriaus negaliu teisti žmogaus, kuris man padarė tik gera“, - sakė teisėjas K.Jucys. Jis sakė, kad sovietmečiu dirbo tardytoju, asmeniškai M.Misiukonio nepažinojo, bet girdėjo, kad jis yra „profesionalus, atsakingas pareigūnas“.

Nušalinimui pritarė ir prokuroras bei nukentėjusiąja pripažinta žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno sesuo. M.Misiukonis ir jo advokatas manė, kad nušalinti teisėją K.Jucį nėra pagrindo.

„Principingas teisėjas, aš jo nepažinojau“, - vėliau po posėdžio žurnalistams sakė M.Misiukonis.

„Teisėjas perskaitė savo pareiškimą dėl nusišalinimo, kuris buvo sprendžiamas Apeliacinio teismo administracijoje ir nepatenkintas. Tačiau išklausęs pareiškimą, kuriame teisėjas papildydamas jį, mano vertinimu, išreiškė išankstinę savo nuostatą, apibūdindamas M.Misiukonio asmenybę, nurodydamas aplinkybes apie savo darbą Vidaus reikalų sistemoje, kuomet jai vadovavo M.Misiukonis. Nors nėra objektyvių Baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, tačiau toks subjektyvus teisėjo požiūris į išteisintąjį, manau, yra pagrindas pareikšti teisėjui nušalinimą, siekiant išvengti net menkiausių abejonių dėl šališkumo“, - žurnalistams sakė posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius.

Posėdyje dėl teisėjo nušalinimo sprendė dvi jo kolegės. Teisėja Violeta Ražinskaitė pareiškė, kad teisėjo išsakyta nuomonė apie teisiamą asmenį gali kelti abejonių dėl nešališkumo.

„Siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą, nušalinimas tenkinamas. Šiandien bylos tęsti negalime, bus paskirtas kitas teisėjas“, - sakė ji.

Prokuratūra siekia, kad buvęs KGB darbuotojas M.Misiukonis būtų pripažintas kaltu dėl genocido, nes yra susijęs su paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo A.Kraujelio-Siaubūno žūtimi.

Panevėžio apygardos teismas A.Misiukonį išteisino, konstatavęs, kad partizano žūties metu nebuvo įstatymo, numatančio atsakomybę už veiką, kurios padarymu kaltinamas M.Misiukonis. Anot teismo, būdamas KGB jaunesniuoju leitenantu M. Misiukonis nesprendė A.Kraujelio likimo ir neturėjo tam jokios įtakos.

Valstybės kaltintojas prokuroras Ričardas Juozaitis su nuosprendžiu nesutiko ir prašo įkalinti M.Misiukonį šešerius su puse metų.

M.Misiukonis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 1990-1992 metais. Jis teisme yra sakęs, kad sovietų pareigūnai A.Kraujelio ieškojo kaip kriminalinio nusikaltėlio.

Byla kelerius metus buvo sustabdyta laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl genocido apibrėžimo. Pernai kovą Konstitucinis Teismas paskelbė, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai turi įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.

Panevėžio teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano A.Kraujelio žūties, devyni iš jų yra mirę.

2000 metais tuometinis prezidentas Valdas Adamkus M.Misiukonį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Tuomet prezidentas teigė, kad apdovanojimas skirtas už tarnybą pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metais. Šis sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.

A.Kraujelis buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų. Jis veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi, nenorėdamas pasiduoti gyvas, nusišovė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra paskelbęs, kad nėra jokių įrodymų, jog A.Kraujelis būtų žudęs taikius gyventojus, kaip teigė KGB.

M.Misiukonis ir toliau savo kaltę neigia, jis žurnalistams sakė, kad Apeliaciniame teisme sieks, kad būtų paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"