TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuo Mindaugo karūnavimo iki D. Grybauskaitės

2016 02 27 6:00
Kadaise kaip prezidento rezidencija planuotas pastatas per kelerius metus virto interaktyvios ekspozicijos erdve. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valstybės pažinimo centrą įrengusi prezidentūra moksleiviams savaip pasakos Lietuvos istoriją. Bandymas interaktyviai sudėlioti valstybės įvykius, procesus, sandarą ir taip pamokyti pilietiškumo – įdomus ir netikėtas. Tačiau politinė šio centro siūloma edukacijos dalis lankytojams, matyt, sukels daugiausia klausimų.

Kai „Lietuvos žinių“ žurnalistas vakar apsilankė baigiamame kurti Valstybės pažinimo centre, vienoje salių, kur vaizduojama laiko juosta, jau kabėjo, pavyzdžiui, prezidentų Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus stilizuoti portretukai. Čia pat – ir buvusio laikinojo prezidento Artūro Paulausko atvaizdas, o buvusio pirmojo faktinio valstybės vadovo Vytauto Landsbergio ir prezidento Rolando Pakso portretų dar nematyti. Tačiau netrukus čia bus pastatytos prezidentams skirtos specialios informacinės lentos – moksleiviai planšetėje galės pasižiūrėti, kaip R. Paksas apskriejo pasaulį, pamatyti vieną kitą A. Brazausko trofėjų.

Vedlys – planšetė

Apie 724 tūkst. eurų (2,5 mln. litų) kainavusiame pažinimo centre – pabaigtuvės. Kadaise kaip prezidento rezidencija planuotas vienas S. Daukanto aikštės rūmų kieme esantis pastatas per kelerius metus virto interaktyvios ekspozicijos erdve. Prezidentūra dar pernai gruodį skelbė, kad duris šis centras atvers šių metų vasario 16-ąją, tačiau atidarymas buvo atidėtas. Dabar planuojama pirmuosius lankytojus sutikti prieš Kovo 11-ąją.

Trys aukštai – trys ekspozicijos. Įžengus į pirmąją salę atsiveria Lietuvos istorijos laiko juosta, prasidedanti Mindaugo karūnavimo data. Lygiagrečiai – S. Daukanto aikštės rūmų istorija. Ir taip – iki šių dienų. Matant baltas centro sienas su paveikslėliais gali pasirodyti, kad aplinka pernelyg „sterili“, tačiau pagrindinis vedlys čia – planšetinis kompiuteris, jame ir pateikiama visa informacija.

Tik demokratiška valdžia

Minėtoje laiko juostoje minint tarpukarį vaizduojami tik demokratiškai išrinkti prezidentai. Po Kazio Griniaus – sovietinės okupacijos laikotarpis, 1949 metų vasario 16 dienos partizanų deklaracija, galiausiai – Sąjūdis. Toje pačioje salėje galima išvysti paaiškinimus, kaip, tarkime, dirba valstybės institucijos, bus rodomas ir trumpas filmas apie prezidento darbo dieną.

Tačiau istorinė šio edukacijos centro dalis, palyginti su kitomis, yra nedidelė. Aiškinama, kad siekiama parodyti, ką, tarkime, kiekviena valstybės institucija duoda piliečiui. Čia galima rasti ir žinomų visuomenės veikėjų kalbų įrašus apie tai, ką šiems reiškia pilietiškumas, ir pan.

Prie politinėms tradicijoms skirto stendo bus pateiktas profesoriaus Leonido Donskio komentarų vaizdo įrašas, o prie lentos, vaizduojančios valstybės biudžeto sandarą, galima pamatyti ir išgirsti buvusios finansų ministrės, o dabar konservatorių kandidatės į Seimą Ingridos Šimonytės paaiškinimus.

Pilietiškumo pavyzdys – Sąjūdis

Ne vienoje salėje įrengti žaidimai, testai ar vietos, kur bus galima pačiam užrašyti savo idėją ar pilietišką mintį. Antai pilietiškumo formų bus galima pasimokyti pasitelkiant Sąjūdžio pavyzdžius. Planšetėje – rinkimų biuleteniai, mašina, kuria važinėjo Sąjūdžio aktyvistai. Centro kūrėjai mano, kad tai bus paveiku.

Moksleiviams prie vieno stendų bus pasiūlyta pasvarstyti, kaip įgyvendinti savo iniciatyvą, sutelkti bendraminčius, į ką kreiptis ir taip toliau. Viename aukštų už stiklo sudėliotos dovanos Lietuvos prezidentams, kitoje salėje bus išdėlioti prezidento teikiami apdovanojimai su paaiškinimais.

Holokaustas ir gyventojų trėmimai – tragiškiausi Lietuvos XX amžiaus istorijos datos – perteikiami vienoje nedidelių erdvių. Holokausto istoriją atspindi menininko Gintauto Lukošaičio darbas, trėmimus – Kęstučio Grigaliūno „Mirties dienoraščiai“ su deportuotų žmonių nuotraukomis.

Niekas neaiškino, kaip veikia valstybė

dr. Rūta Kačkutė

– Ar Prezidento kanceliarija turėtų tiesiogiai užsiimti edukacija ir pilietiškumo ugdymu? Kai kas pasakytų, kad tai visų pirma mokyklų ir universitetų reikalas. Kodėl nuspręsta, kad vis dėlto reikia kurti tokį centrą? – LŽ teiravosi prezidentės vyriausiosios patarėjos dr. Rūtos Kačkutės.

– Prieš priimdami sprendimą studijavome informaciją apie tai, kokia dabar yra šios temos pasiūla ir ką gali pasiūlyti švietimo sistema, kaip valstybės institucijos informuoja apie savo veiklą. Pilietiškumo ugdymas mokykloje vyksta vadovėlio principu, nėra nė vieno muziejaus arba nė vienos institucijos, kuri skirta tiesiogiai paaiškinti, kaip veikia valstybė.

Šalies prezidento vienas uždavinių – rūpintis visais piliečiais vienodai. Todėl manome, kad tai yra vieta papasakoti piliečiams apie jų teises. Todėl tiek dėmesio ir skiriame paaiškinti, kaip veikia visos valdžios institucijos. Sukūrėme centrą tam, kad būtų papildytos mokyklų programos. Universitete pilietiškumo ugdymo labai nedaug.

Žinome, kad moksleiviai geriau įsidėmi dalykus, kai gali juos patirti interaktyviai. O kodėl visa tai tik dabar? Visa mūsų situacija rodo, jog turime kalbėti apie Lietuvą, kurią sudaro aktyvūs piliečiai, todėl manome, kad tai susiję su prezidento institucija.

– Kaip manote, kokia bus šio centro auditorija? Galiausiai – kaip pritrauksite lankytojų?

– Tikimės, kad tai bus aukštesnių klasių moksleiviai. Jie 9–10 klasėse turi pilietiškumo pamokas. Manome, kad jos galės vykti čia. Atsakysime į visus šios temos klausimus. Bus ir moksleivių, kurie domisi Lietuvos istorija. Bet galima vesti ir kitas pamokas – tarkime, ekonomikos. Centru galbūt susidomės visi Lietuvos gyventojai, mat stengiamės rengti ekspoziciją skirtingų interesų žmonėms: kas domisi rūmų istorija, kas kelia klausimus, kurios valstybės institucijos gali spręsti jų problemas.

Kalbant apie mokyklas, reikia pabrėžti, jog labai svarbu pasiekti ne tik jų vadovus, bet ir konkrečius mokytojus, kad jie žinotų, ką čia gali rasti ir pasiūlyti. Rengsime specialius mokymus pirmiausia mokytojams, kurie čia ateis ir su savo mokiniais.

– Paprastai tokios įstaigos turi viešųjų statusą. Ar viešąja įstaiga taps ir šis centras, ar liks kaip Prezidento kanceliarijos dalis?

– Šiuo metu Valstybės pažinimo centras – kanceliarijos padalinys. Kaip bus ateityje, negaliu pasakyti. Kanceliarija visą laiką turėjo komunikacijos padalinį, taigi tiesiog išplėstos jo funkcijos. Iš viso šiame centre dirba šeši darbuotojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"