Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Nuo Naujųjų – tarp žemės ir dangaus

 
2016 10 24 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iki šių metų pabaigos gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys gali susidurti su nemažais sunkumais. Žmonėms be registracijos grės netekti galimybės gauti tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, socialines išmokas, leisti vaikus į darželius ir pan.

Pagal dabar galiojančią tvarką, iki šių metų gruodžio 31 dienos prie savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, registravęsi žmonės turi deklaruoti savo realią gyvenamąją vietą. Nors aiškinama, kad pakeitus įstatymus, deklaruoti gyvenamąją vietą tapo paprasčiau, pavyzdžiui, turint nuomos ar panaudos sutartį, terminuotam laikotarpiui, bet nemažai nuomojamuose butuose gyvenančių žmonių skundžiasi, kad šeimininkai toli gražu ne visada geranoriškai žiūri į šį formalumą.

Tiesa, Seime įregistruota pataisa, kuria siekiama pratęsti dabartinės tvarkos galiojimą dar metams.

Skundžiasi dėl reikalavimo

Nemažai žmonių skundžiasi, kad po sausio 1-osios pakibs tarp žemės ir dangaus. Viena „Lietuvos žinių“ skaitytoja, išnuomojusi butą sostinėje, skundėsi, kad būsto savininkas nesutinka priregistruoti nuomininkę su šeima. Moteris su vyru savo gyvenamąją vietą yra deklaravę kitame mieste, iš kurio kilę.

„Esame sudarę žodinę nuomos sutartį. Pakeisti buto galimybių neturime: už nuomą mokame mažiau nei rinkos kaina, be to, apsipratome su vieta, abu vaikai lanko netoliese esantį darželį“, – pasakojo moteris, bijanti, kad įsigaliojus naujajai tvarkai du jos mažamečiai nebegalės lankyti šio darželio.

Interneto forumuose gausu istorijų, kad žmonės bijo po Naujųjų metų įsigaliosiančios tvarkos. Viena moteris aiškino, kad su šeima gyvena tėvų bute Vilniuje, tačiau neslėpė – deklaruoti čia gyvenamosios vietos negali, nes pensininkai tėvai netektų gaunamos kompensacijos už šildymą. „Mūsų šeimos pajamos yra labai mažos, mes su vyru uždirbame po „minimumą“, nedidelės ir tėvų pensijos. Verčiamės tikrai labai sunkiai ir keliolikos eurų kompensacija per mėnesį už šildymą mums yra nemaži pinigai. Tačiau dukra lanko darželį netoliese nuo namų, tad turėsime registruotis. Tokiu atveju tėvai neteks kompensacijos ir gyvensime dar blogiau“, – skundėsi ji.

Prie savivaldybės registruosis benamiai

Vilniaus miesto savivaldybės E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalijus Mosinas aiškino, kad praėjusiais metais priimtu įstatymu supaprastintas gyvenamosios vietos deklaravimas. Tačiau tuo pačiu sugriežtintas įtraukimas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo gyvena. „Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose“, – teigė jis.

Anot V. Mosino, jeigu asmenys, anksčiau savo gyvenamąją vietą deklaravę prie savivaldybės, iki 2016 metų gruodžio 31 dieną nedeklaruos realios gyvenamosios vietos, jie bus nei deklaruoti, nei įtraukti į apskaitą. „Deja, bet kitų išimčių teisės aktai nenumato. Asmuo turi deklaruoti gyvenamąją vieta ten, kur gyvena“, – pabrėžė merijos atstovas.

Nepagrįstos savininkų baimės

V. Mosinas akcentuoja, kad gyvenamosios vietos deklaravimo turėjimas daug kur susijęs su viešųjų paslaugų teikimu. Pavyzdžiui, norint įsigyti licenciją verstis taksi veikla Vilniuje, asmuo turi būti deklaruotas sostinėje. Pirmenybė į darželius teikiama tiems vaikams, kurių abiejų arba vieno iš tėvų ir paties vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje. Teritoriniu principu mokamos socialinės išmokos, be to, automobilio registracija galima tik jeigu esi deklaravęs gyvenamąją vietą. Asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos, rizikuos netekti galimybės gauti tam tikras minėtas paslaugas.

Būstus nuomojantiems žmonėms daug problemų kyla dėl šeimininkų nenoro priregistruoti laikinus gyventojus. V. Mosino teigimu, deklaravimui reikia būsto savininko sutikimo. Taip pat pakanka ir turimos būsto nuomos ar panaudos sutarties – asmuo su savo asmens dokumentu ir sutartimi gali kreiptis į deklaravimo įstaigą (savivaldybę ar seniūniją) ir bus deklaruotas sutarties galiojimo laikotarpiui. Suėjus šiam terminui deklaravimo duomenys gyventojų registre nustos galioti. Žodinė sutartis deklaravimui netinka, nebent būsto savininkas kartu su deklaruojančiuoju kreipsis į deklaravimo įstaigą ir patvirtins leidimą.

„Pasitaiko atvejų, kad savininkai bijo deklaruoti asmenis savo būste, neva jie įgis nuosavybės teisę į tą būstą, bet taip nėra. Nuosavybė ir deklaravimas skirtingi dalykai. Pakanka tai paaiškinti savininkams, akcentuojant terminuotą deklaravimą ir dažniausiai jų nuomonė deklaravimo klausimu keičiasi“, – tikino V. Mosinas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"