TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuo renovacijos iki progresinių mokesčių

2013 02 04 6:00
V.Mazuronio įsitikinimu, proporcingai turėtų būti apmokestinamos visos žmonių gaunamos pajamos. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Pirmą kartą sėdęs į ministro kėdę Aplinkos ministerijos vadovas Valentinas Mazuronis tikisi, kad per šią kadenciją bus renovuota didžioji dalis neefektyviausių daugiabučių namų, ir pasisako už progresinių mokesčių įvedimą. 

Progresiniai mokesčiai esą padidintų skaidrumą bei sudarytų sąlygas realiai sumažinti socialinį atotrūkį tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių.

Pasak V.Mazuronio, už gyvajai gamtai padarytą žalą padidintos baudos - tik pirmasis žingsnis tramdant brakonierius. Svarstomos ir kitos priemonės, padėsiančios užkirsti kelią gamtos niokojimui.

Apie daugiabučių renovaciją, atliekų sistemos tobulinimą, atominės elektrinės projektą ir mokesčių reformą kalbamės su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu.

Įtemptas darbas

- Per ilgametę politiko karjerą pirmą kartą užimate aukštą valdžios postą. Kaip viskas atrodo iš kitos barikadų pusės?

- Man atrodo, kad tai nei labai aukštas, nei itin didelės valdžios postas. Tiesiog normalus darbas. Tiesa, gana įtemptas.

Nors mano profesija ir susijusi su daugeliu ministerijos kuruojamų sričių, yra nemažai dalykų, su kuriais reikia susipažinti nuodugniau. Kolektyvas didelis: visoje sistemoje dirba 4,5 tūkst. žmonių, pačioje ministerijoje - per 200 darbuotojų. Pirminis etapas tikrai intensyvus, bet, kita vertus, ir labai įdomus. Jeigu pasiseks nors iš dalies įvykdyti planus, kurių turime tikrai daug, bus gerai.

- Per pastaruosius mėnesius Lietuvoje porą kartų lankėsi vienas Rusijos dujų milžinės "Gazprom" vadovų. Gal galime tikėtis dujų kainos mažėjimo?

- Šiuose susitikimuose nedalyvavau. Tačiau tai, kad mūsų atstovai susitinka su "Gazprom" vadovais ir bando aiškintis nesutarimus, ieško sprendimų, yra labai gerai. Kiek suprantu iš to, ką perskaičiau spaudoje, didelių perversmų ar kitokių panašių dalykų greitai, matyt, nebus. Tačiau vien jau bendravimas ir bendrų sprendimų ieškojimas sudaro prielaidas plėtoti normalesnius santykius, derėtis dėl teisingesnių dujų kainų. Kiek suprantu iš premjero Algirdo Butkevičiaus komentarų, būtent taip ir yra. Turime savo vertybines pozicijas, kurių reikia laikytis, bet tai nereiškia, kad turime rodyti pasipūtimą ir aroganciją, kaip buvo iki šiol.

Tikisi išjudinti renovaciją

- Vyriausybė ketina išjudinti daugiabučių namų renovaciją, nors kelios jos pirmtakės patyrė nesėkmę. Kodėl manote, kad dabar siūlomas renovacijos modelis pasitvirtins?

- Bet kuriame darbe reikia paprasčiausiai dirbti. Pasiūlėme savo renovacijos modelį. Juo stengėmės eliminuoti didžiausias kliūtis, kurios, mūsų manymu, trukdė įsibėgėti masinei renovacijai. Jei pradėjus įgyvendinti šį daugiabučių namų atnaujinimo modelį pasirodys, kad dar kas nors trukdo, darysime pakeitimus, ieškosime sprendimų. Darysime viską, kad ši labai svarbi ekonominė ir didesnės energetinės nepriklausomybės problema būtų sprendžiama.

Manau, kad per metus galėtų būti atnaujinama apie 500 daugiabučių. Galbūt suaktyvės ir ankstesnė renovacijos programa, tada galėtų pavykti atnaujinti 600-700 namų. Pirmąjį skaičių paėmėme vertindami JESSICA fonde dabar esamas lėšas. Tačiau tai nereiškia, kad bus renovuota būtent tiek daugiabučių. Renovacija turi būti nenutrūkstamas procesas. Bent jau per mūsų kadenciją didžioji dalis neefektyviausių daugiabučių namų, kurių Lietuvoje yra apie porą tūkstančių, turėtų būti renovuoti.

- Savivaldybės turi priekaištų naujajam renovacijos modeliui. Esą nepagalvota, kaip bus atnaujinami socialiniai būstai, iš ko bus finansuojamos už gyventojus paskolas imsiančios įmonės, taip pat norima, kad valstybė finansiškai labiau prisidėtų prie renovacijos. Ar atsižvelgsite į tai?

- Nė iš vieno mero negirdėjau priekaištų. Kiek teko bendrauti su Savivaldybių asociacija, visi labai geranoriškai vertina renovacijos programą ir pasirengę aktyviai joje dalyvauti. Išsiuntėme pirmuosius prašymus pateikti daugiabučių, kuriuos, savivaldybių manymu, tikslinga pirmiausia atnaujinti, sąrašus. Jau sulaukėme atsakymų iš 14 savivaldybių, iš viso pateiktame sąraše yra maždaug 400 daugiabučių namų. Lauksime kitų atsakymų ir pradėsime konkrečius darbus.

Visi klausimai dėl socialinio būsto, istorinių, avarinių namų bus sprendžiami. Pirmajame etape norime maksimaliai suaktyvinti renovacijos procesą. Visus probleminius namus kol kas atidėsime į šalį. Ten, kur bus visiškai aišku, tą pirminį žingsnį ir žengsime.

Savo partijos programoje siūlėme ir toliau siūlome Vyriausybei padidinti neatlygintiną valstybės paramą renovacijai iki 40 procentų. Tačiau tik tiems namams, kurie iki kitų metų pabaigos bus sudarę rangos sutartis su statybininkais. Tai būtų tam tikras stimulas.

- Vyriausybės programoje numatyta peržiūrėti visą šilumos ūkį: skatinti biokuro naudojimą, šilumą gaminančias įmones iš privataus sektoriaus vėl grąžinti savivaldybėms. Kodėl manote, kad tai padės sumažinti šilumos kainas?

- Kaip ir numatyta programoje, sudarysime sutartis su savivaldybėmis ir kartu su jų daugiabučių pastatų renovacijos planu taip pat rengsime merijų šilumos ūkio pertvarkymo projektus. Jeigu renovuosime didžiąją dalį namų, o šilumos ūkį, t. y. šilumą gaminančias įmones, paliksime tokias, kokios yra dabar, jos paprasčiausiai sukels šilumos kainas, nes gamins kur kas didesnį šilumos kiekį, nei bus reikalingas. Savivaldybės ir šilumos ūkiai, kurie priklauso savivaldybėms, tik kai kur yra išnuomoti, turi žinoti, kiek mažiau šilumos jiems reikės pagaminti po vienų, penkerių ar dešimties metų.

Valstybės lygmeniu energetinė strategija, kuri taip pat apima ir šilumos reikalus, yra būtina. Premjero sukurta komisija turėtų duoti aiškius atsakymus. Kol jų nėra, galime daug kalbėti apie biokurą: kiek jo turime, kaip jį naudosime, bet tai daugiau teorinės ir vizijų lygmens kalbos. Būtinas aiškus apsisprendimas ir strateginis šių dalykų išdėstymas.

Netenkina valdymo sistema

- Esate sakęs, kad šiuo metu visa atliekų sistema mūsų šalyje veikia negerai. Kas konkrečiai jūsų netenkina?

- Nėra bendros valdymo sistemos. Turime valstybės atliekų tvarkymo politiką, esame įsipareigoję Europos Sąjungai (ES) 50 proc. sumažinti sąvartynuose laidojamų atliekų kiekį. Rengiamoje Bendrijos Aplinkos tvarkymo programoje net keliami tikslai iki 2020 metų iš viso nebevežti atliekų į sąvartynus, o jas tvarkyti remiantis kitais prioritetais, pradedant nuo atliekų prevencijos, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo iki deginimo. Lietuva, kaip valstybė, prisiima įsipareigojimus, gauna ES finansinę paramą. Tačiau tie, kas šią programą turėtų vykdyti - regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC), - realiai valstybės nevaldomi. Tai yra savivaldybių įkurtos uždarosios akcinės bendrovės arba viešosios įstaigos, valdomos savivaldybių deleguotų žmonių, merų ir pan. Aplinkos ministerija ir ministras neturi joms jokių poveikio priemonių. Išskyrus tai, kad galime vadovauti metodiškai arba spręsti, skirti lėšas ar ne. Tačiau juk mes, kaip valstybė, prisiimame atsakomybę už jų veiklą.

Valdymo grandinė turi būti suverta iki galo. Manau, RATC vadovų skyrimas ar atleidimas, suderinus su savivaldybėmis, turėtų būti aplinkos ministro prerogatyva. Tokiu būdu būtų sukurta sistema, valdoma nuo pradžios iki galutinio rezultato.

- Baudos už nelegaliai sugautas žuvis padidintos nuo 5 iki 10 kartų. Kodėl manote, kad tokios priemonės padės sumažinti gamtai daromą žalą?

- Rengiame kompleksą priemonių dėl žalos gyvajai gamtai atlyginimo reguliavimo. Iki šiol veikusi sistema ir buvę kompensacijų už gamtai padarytą žalą dydžiai buvo ekonominis skatinimas neleistinai medžioti ir žūklauti. Jeigu žalos už nelegaliai pagautą lydeką įkainis anksčiau buvo 100 litų, man kyla klausimas, kas pigiau: brakonieriauti neleistinais būdais, neleistinu laiku ar nueiti į parduotuvę ir nusipirkti žuvį. Bijau, kad tas pats, jeigu tik brakonieriauti ne pigiau. Blogai, jeigu sistema ekonomiškai skatina brakonieriauti.

Išleidau įsakymą, kuriuo padidinti įkainiai už žuvų ištekliams padarytą žalą. Manau, ekonomiškai tai skatins nebrakonieriauti. Žinoma, turės būti visas kompleksas sprendimų. Galvojame apie žmonių, pagausiančių brakonierius, skatinimą, taip pat ir apie visų brakonieriavimo įrankių, pradedant šautuvais, tinklais, valtimis, baigiant automobiliais, kuriais buvo atvažiuota brakonieriauti, konfiskavimą. Reikia iš naujo apsvarstyti ir kontrolės sistemą. Manau, teigiamas rezultatas bus.

Naktinių perversmų nebus

- Vyriausybė kol kas neatsako, ar bus tęsiamas naujos atominės elektrinės statybų projektas. Kaip manote, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė?

- Mano nuomone, statyti tokios atominės elektrinės, kokia buvo siūloma iki šiol, nereikia. Tai nėra ekonomiškai atsiperkantis ar naudingas Lietuvai projektas. Tie, kurie jį siūlė, nesugebėjo to įrodyti ne tik man, bet ir šalia esančių valstybių - Latvijos bei Estijos - vadovams, taip pat mūsų gyventojams. Įvyko referendumas, per kurį piliečiai aiškiai pasakė, kad tokios atominės elektrinės statyboms jie nepritaria.

Energetinės strategijos komisija apsvarstys visus variantus. Nemanau, kad reikėtų sakyti, jog apskritai atsisakome atominės energetikos. Galbūt galimi kiti variantai. Kodėl vienas toks galingas reaktorius? Gal geriau pora mažesnių? Tai dėstė ir konservatoriai savo rinkimų programoje.

Jeigu iš tiesų, kaip teigiama, tai komerciškai patrauklus ir atsiperkantis objektas, kodėl privatus verslas ten neina? Juk jis visur eina, kur komerciškai patrauklu. Todėl manau, kad tokiam projektui, koks siūlytas, pritarti nereikėtų ir statyti nereikia. Palaukime, ką pasiūlys Energetinės strategijos komisija.

- Planuojama nauja mokesčių pertvarka. Kokie mokesčiai ir kaip, jūsų nuomone, turėtų būti keičiami?

- Pirmiausia, mokesčių sistema turėtų būti peržiūrima kompleksiškai. Viską reikia daryti neskubant, nedarant naktinių perversmų, gerai apmąsčius.

Manau, turėtų būti įvesta progresinė mokesčių sistema. Tiktai klausimas, kur ir kiek procentų mokesčiai dedami. Proporcingai turėtų būti apmokestinamas ne tik fizinių asmenų pajamų mokestis, bet ir dividendai, palūkanos, pelno mokestis - visos žmonių gaunamos pajamos.

Pagrindiniai tokios mokesčių sistemos tikslai - didesnis aiškumas, skaidrumas. Reikia sukurti ekonomines sąlygas, kurios realiai mažintų socialinį atotrūkį tarp gaunančiųjų daugiausia ir mažiausia pajamų. Iš esmės tai reiškia kurti ir stiprinti vidurinę klasę, apie kurią taip dažnai kalbame. Manau, tokia reforma reikalinga. Matome vis didėjantį atotrūkį, kurį būtina amortizuoti, nes anksčiau ar vėliau turėsime rimtų socialinių problemų. Vidurinės klasės šiandien visai neturime. Tai rodo, kad dabartinė sistema nepadeda kurti tokios visuomenės, kokios norėtume.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"