TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuodai maiste: jūs nemirsite. Bent jau ne staigiai (II)

2010 03 02 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

"Jeigu kiaulę tais pašarais šertų ilgiau nei tris keturis mėnesius, ji padvėstų", - vartydamas vieną iš LNK "Paskutinės instancijos" susižvejotų kiaulių pašarų receptų samprotauja Andrius Gaidamavičius, Lietuvos žaliųjų judėjimo aktyvistas, ilgai ir nuosekliai besidomintis chemizuoto maisto auginimo ir gaminimo problemomis. Ir priduria: "Taip užaugintų gyvulių mėsą aš vadinu technine".

Kodėl technine? Ogi todėl, kad kiaulės dieta sudėliota kaip alinamai besimankštinančio kultūristo, kurio tikslas yra per trumpiausią laiką užsiauginti kuo didesnius raumenis. Tačiau kiaulė nesportuoja. Priešingai. Vadinamuosiuose kiaulienos fabrikuose - milžiniškuose kompleksuose, vienu metu penima nuo kelių iki keliolikos tūkstančių kiaulių, o per metus jų užauginama 3-4 vados. Erdvės sportui tose kiaulidėse nėra. Visa energija turi būti skirta svoriui auginti. Kilogramas per dieną.

"Kūno dalys auga nevienodai, todėl lūžta kaulai", - pasakoja tokios maisto auginimo technologijos kazusų liudininkas Jonas Mencevičius, dirbęs viename didžiausių kiaulių kompleksų. Jis dar liudija, kad visi tie priedai, kurie dedami į kiaulių ėdalą, ilgainiui "suėda" metalines talpyklas, kuriose yra laikomi.

J.Mencevičius sako, kad nuo kiaulių pašarų yra nukentėję ir kiaulių kompleksuose dirbantys žmonės. "Ypač iš pradžių - nuo skruzdžių rūgšties rankos pūslėm nueina", - sako žmogus ir paaiškina, kad skruzdžių rūgšties, jo žiniomis, dedama į pašarus, nes ji slopina sotumo jausmą.

Šitos kankinės vėliau tampa maistu mūsų lėkštėje. Ir tai tik pusė bėdos. Šitaip šeriamos kiaulės ir tuštinasi greitesniu tempu, o visa "tai" keliauja į aplinkinius laukus. Profesorius habil. dr. Algirdas Baubinas iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto sako, kad taip vyksta du procesai. Kadangi išlaisčius mėšlą dažnai pamirštama laukus aparti, tai srutos garuoja skleisdamos aplinkui kiaulių žarnyno mikrofauną.

Gausybė nitratų skverbiasi į gruntinius vandenis, o per juos - į upes, ežerus, užteršdami viską. "Nenoriu gąsdinti žmonių, bet noriu pasakyti, kad nitratai, patekę į organizmą, iš raudonųjų kraujo kūnelių išstumia deguonį ir sukelia jo badą. Tai ypač pavojinga vaikams. Kitas dalykas, kad pakliuvę į žmogaus organizmą jie virsta nitritais. Šie, veikiami žarnyno bakterijų, virsta nitrozaminais, kurie yra vėžį sukelianti medžiaga", - aiškina prof. A.Baubinas.

Beje, Danijoje, iš kur į Lietuvą skverbiasi agresyvioji kiaulininkystė, ūkių dydis ribojamas iki 2 tūkst. vietų arba 8 tūkst. kiaulių per metus. Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, sako, kad didžiausios Lietuvos kiaulidės - Krekenavos agrofirmos - pajėgumas buvo 54 tūkst. kiaulių. Kodėl? "Susiklostė tokios tradicijos", - nekaltai atsako A.Baravykas.

"Druskytė" apsirijimui ir kiti gardumynai

Anot A.Gaidamavičiaus, "techninės" mėsos - stambių kiaulių kompleksų kiaulienos auginimo receptas panašus į tą, kuriuo chemizuota maisto pramonė pagerina žmogaus "pašarą". Kiaulei - skruzdžių rūgštis. Žmogui - mononatrio glutamatas (E621). Glutamatai slopina žmogaus sotumo jausmą, tad šis kemša be saiko bet kokį šiuo "E" pagardintą niekalą. Tarkime, dešreles, kuriose beveik nėra mėsos. Vietoj mėsos jose apstu ypač riebių subproduktų: paukščių ir kiaulių odos, pažandžių ir pan.

LNK "Paskutinė instancija" pamėgins iš gamintojų išgauti tos "nemėsos" kiekį vadinamosiose dešrelėse. "Tai - įmonės komercinė paslaptis", - atrėš mėsos perdirbėjas, taip uždrausdamas valgytojui sužinoti, ką jis deda į burną.

Profesorė habil. dr. onkologė Laima Griciūtė sako, kad su riebalų pertekliumi dietoje siejamas gimdos, storosios žarnos, kasos, kai kurių tipų stemplės vėžys, inkstų vėžys. Yra duomenų, kad riebus maistas lemia ir plaučių vėžį. Mononatrio glutamatas visus tuos riebius maisto produktus padaro skanėstu.

Vokiečių profesorius M.Hermanussenas tyrė mononatrio glutamato poveikį, ar jis lemia nutukimą ir žemą ūgį. Profesorius eksperimentavo su keliomis kartomis žiurkių ir nustatė, kad gavę padidintą kiekį skonio stipriklio nėštumo metu šie gyviai vesdavo gerokai mažesnius palikuonis, o misdami tokiu pašaru nutukdavo taip, kad nesugebėdavo atsistoti ant kojų. "Padarius skrodimą išaiškėjo, kad jų skonio smegenų centrai yra juodi. Galima sakyti "sudegę", - sako Linas Šivys ir Agnė Zakarevičiūtė, skelbiantys žinias apie maisto priedus interneto svetainėje Sveikasvaikas.

Anot jų, dėl netinkamai auginamo ir gaminamo maisto vaikai pradėjo sirgti senelių ligomis: artritu, gastritu, ėmė ypač anksti bręsti lytiškai. Pasaulyje jau užregistruotas atvejis, kai krūties vėžiu susirgo 10 metų mergaitė.

Pasak Lino ir Agnės, mononatrio glutamato gamintojai per metus turi apie 30 mlrd. eurų apyvartą. "Už tokius pinigus galima nupirkti ir mokslinius centrus, ir žiniasklaidos priemones", - sako L.Šivys. Jis pasakoja, kad ėmę savo svetainėje skelbti informaciją apie maisto priedus, kurie Lietuvoje naudojami, o kituose civilizuotuose kraštuose uždrausti, juodu, kaip ir "Paskutinės instancijos" kūrėjai, susilaukė grasinimų. Skambino maistininkai ir žadėjo užtąsyti po teismus.

Linas ir Agnė nepadarė nieko neleistino. Jie tiesiog ištyrė JAV, Kanados ir Australijos duomenų bazes, sužvejojo informaciją apie maisto priedus, kurie ten draudžiami kaip labai kenksmingi, o Lietuvoje ir Europoje vartojami. "E102, E104, E110, E124. Beje, pastarasis, suteikiantis raudoną spalvą maisto dažiklis, Europoje vartojamas ypač gausiai, nors JAV uždraustas, nes sukelia vaikų hiperaktyvumą. Kanadoje uždraustas sacharinas, nes įrodyta, jog jis sukelia šlapimo pūslės vėžį", - aiškina du jauni žmonės, ėmęsi labdaringos misijos šviesti lietuvius apie nuodus jų maiste.

Gal karbamido?

"Man brangi tiesa", - sako žinomas verslininkas Danas Tvarijonavičius, kuris po pirmojo "Paskutinės instancijos" tyrimo skundais užvertė dešimtis adresatų, o LNK pagrasino milijoniniais ieškiniais. Už ką? Kaip teko išsiaiškinti, už tai, kad "to skelbti negalima, nes tai yra leidžiama".

Siekdamas įrodyti, jog visa, kas vartojama maisto pramonėje, yra nežalinga, D.Tvarijonavičius susipylė į burną saujelę trąšų - karbamido, raukydamasis sukramtė ir nurijo. Tiesa, užsigerti herbicidu glifosatu D.Tvarijonavičius atsisakė. Stvėrė stiklinę vandens.

Šis žmogus, vadovaujantis stambiam malūnui, taip pasielgė po to, kai paklausėme jo, ar tiesa, kad prieš javapjūtę javai yra purškiami ne tik herbicidu glifosatu (kad vienu metu nudžiūtų), bet ir azotinėmis trąšomis, kad padidėtų glitimo kiekis.

Dėl to glifosato per pastarąsias savaites valdiškos institucijos paskelbė daug netiesos. Esą jo likučiai grūduose ir jų gaminiuose nuolat tiriami ir jų nerandama. Lygiai prieš mėnesį "Paskutinei instancijai" tos pačios institucijos pateikė augalų apsaugos priemonių kontrolės 2009 metais aprašą, kuriame glifosatas išvis nepaminėtas, t. y. niekas nieko netyrė. Vadinasi, kilus viešai diskusijai apie maisto kokybę Maisto ir veterinarijos tarnyba sąmoningai melavo vartotojams?

Ūkininkas Jonas Chaladauskas, kuris ir išdavė mums paslaptį apie javų purškimą prieš javapjūtę, sakosi sukėlęs sąmyšį viename seminare žemdirbiams, kai po keliolikos valandų instrukcijų apie tai, kuo ir kiek purkšti maistui skirtus kviečius, paklausė, ar "visa tai po to lieka maiste"?

"Lektorius atsakė: "Ko tu čia klausi? Gamintojui neturi rūpėti tokie dalykai. Jam turi rūpėti ne chemikalai, kurie patenka į žmogaus organizmą, bet pajamos iš hektaro", - pasakoja J.Chaladauskas.

Pasitikslinome su D.Tvarijonavičium: "Duonoj kiek tų likučių yra?" - "Nežinau, tiek, kiek atitinka normą", - atsakė jis. "Yra norma duonai?!" - "Vartojimo (cheminių medžiagų - aut.) reglamentas yra receptas. Toks, kokį jūs gaunat iš gydytojo: vartok tiek ir tiek tablečių, tokiu ir tokiu laiku", - paaiškino verslininkas, kuris mano, kad visuomenės nereikia informuoti apie jo su kolegomis maistininkais naudojamą chemiją, kuri didina pelną ir, kaip teigia kai kurie mokslininkai, trumpina valgytojų amžių.

Plačiau - šį vakarą 19.40 per LNK

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"