TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuodijimas be taisyklių

2011 07 12 0:00
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Dribsniais iš žmogienos, naudotų švirkštų ir tvarsliavos tręšia sąvartynus praėjusį ketvirtadienį Vilniuje paleistas autoklavas. Greta rūksta liūdnai pagarsėjęs UAB "Senovė", medicinos atliekų deginimo įmonės, kaminas. Jo kaimynystėje gyvenantys žmonės skųsdavosi, kad rūgštys suėda nakčiai lauke paliktus skalbinius.

Šiuos įrenginius valdančios įmonės neturi leidimų, būtinų tokiai veiklai. UAB "Senovė" leidimas panaikintas dėl itin šiurkščių aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų, o autoklavo poveikis aplinkai apskritai nebuvo vertinamas. Ir vis dėlto jos veikia.

Tai turėtų būti traktuojama kaip kriminalinis nusikaltimas, tačiau yra įteisinta aukščiausiu lygmeniu. Tai padarė Vyriausybė, birželio 8 dieną paskelbusi ekstremalią padėtį dėl susikaupusių medicinos atliekų ir ta proga leidusi iš pradžių užkurti "Senovės" krosnį, o po mėnesio paleisti ir autoklavą.

Ir nusiplovė rankas. Nes nei premjeras, nei aplinkos ar ūkio ministrai iki šiol taip ir nesusiprato visuomenei tinkamai paaiškinti priežasčių, dėl kurių šiuo metu Vilniuje vyksta eksperimentas su žmonėmis - o gal nenusinuodys?..

Valdžios galvos žūtbūt stengiasi nutylėti akivaizdų klausimą: kas atsakingas už tai, kad gegužės 17 dieną staiga buvo sustabdytas 87 mln. litų kainavęs pavojingų atliekų deginimo įrenginys prie Šiaulių ir krašte susikaupė infekuotų atliekų kalnai, tapę alibi be privalomų leidimų paleisti Vilniuje du taršius įrenginius?

Jeigu tai vyktų civilizuotoje valstybėje, jau būtų atsistatydinę keli aukščiausi pareigūnai ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau valstybės vadovai šiuo nepatogiu klausimu stoiškai tyli.

Rinkos dalybos su "Abonento" ženklu

Už visus tylinčius asmenis kalba liberalcentristų valdoma Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Paleidus autoklavą, ji paskelbė pranešimą, stulbinantį abonentiniu cinizmu: "Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, sunaikinus susikaupusias atliekas, bus sprendžiama, kaip jas šalinti ateityje: naudoti autoklavą ar ir toliau leisti deginti įmonei Vilniuje." Čia atvirai pasakyta, kad be leidimų paleisti įrenginiai veiks ir pasibaigus ekstremaliai situacijai. Būtent tai ir yra visos šios istorijos esmė - pavojingų atliekų tvarkymo rinkos dalybos, per kurias Lietuvos žmonėms tenka bandomojo triušio vaidmuo. Vidury baltos dienos jokių privalomų leidimų neturintys autoklavo ir deginimo krosnies savininkai su pakelės plėšikų įžūlumu atsiplėšė riebų šios rinkos kąsnį.

Tai, kas vadinama ekstremalia situacija, labai primena gerai sustyguotą verslo planą, kurio tikslas - prisidengiant infekcijos grėsme apeiti aplinkosaugos reikalavimus ir atgaivinti "Senovės" medicinos atliekų tvarkymo "biznį".

Plika akimi regimą paslaugą šiems verslininkams padarė senoji "Abonento" komanda, apsėdusi SAM ir Vilniaus savivaldybę. Autoklavo paleidimas stumtas su tokiu pat entuziazmu kaip kadaise tų pačių liberalcentristų rūpesčiu Lazdynų pašonėje įtaisyta "Senovės" deginimo krosnis - taip ketverius metus niekam netrukdant daryti eksperimentai su sostinės gyventojų sveikata.

Krikštatėviai

Sutartį su "Senove" Vilniaus savivaldybė pasirašė 2004 metų gegužės 14 dieną - "Abonento" žydėjimo laikais, likus maždaug mėnesiui iki garsiojo jo pabėgimo į Varšuvą nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų. Savivaldybė suteikė žemės sklypą medicinos atliekų deginimo aikštelei įrengti, sutartis dėl jos naudojimo sudaryta 25 metams.

Tuo metu "Senovės" aikštelė buvo liaupsinama kaip "moderniausia Baltijos šalyse". 2006-ųjų birželį jos atidarymo proga tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas rėžė entuziazmo kupiną kalbą: "Vilniuje įrengta moderni medicinos atliekų šalinimo aikštelė - vienas pažangiausių aplinkos apsaugos sprendimų, derančių civilizuotam ir moderniam miestui. Tai dar vienas sėkmingas projektas, įgyvendintas sostinėje viešos ir privačios partnerystės principu."

Šiandien jau aišku, kad šis pažangos stebuklas tapo kaip reta sėkmingu vilniečių nuodijimo projektu.

Nuodytojai

Šių metų birželio 27 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi atmetė "Senovės" apeliacinį skundą ir galutinai palaidojo šios įmonės viltis nuginčyti aplinkosaugininkų sprendimus sustabdyti aplinkai kenksmingą jos veiklą.

Skaičiai, rodantys, kiek į aplinką išmesta teršalų, kelia šiurpą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (Vilniaus RAAD) nustatė, kad 2009 metais anglies monoksido koncentracija paros normą viršijo 10 kartų, vandenilio chlorido - 50 kartų, fluoro vandenilio - 31 kartą, bendrosios organinės anglies - 15 kartų, kietųjų dalelių - 5 kartus. Anglies monoksido koncentracija pusės valandos ribinę vertę viršijo 199 kartus, bendrosios organinės anglies - 233 kartus. Vandenilio chlorido pusės valandos normatyvai buvo viršyti daugiau negu 16 proc., nors neturi viršyti 3 procentų.

Vilniečiams telieka spėlioti, kokių ligų jiems atnešė ar dar atneš ilgai sostinę nuodijęs "Senovės" dūmas ir kodėl atsakingoms institucijoms praregėti prireikė net ketverių metų.

Tik 2010 metų pavasarį Vilniaus RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūra panaikino "Senovei" išduotą licenciją ir leidimą deginti pavojingas atliekas.

Teisinėje valstybėje LVAT sprendimas, po kurio "Senovė" galutinai neteko teisės deginti pavojingas atliekas, būtų reiškęs viena - tašką įmonės šios srities veikloje. Būtų galima tikėtis, kad Vilniaus savivaldybė nutrauks sutartį su bendrove, neįvykdžiusia įsipareigojimo teikti gyventojams geros kokybės ir saugias paslaugas. Bet tai naivi viltis.

"Senovės" krosnies krikštatėviai liberalcentristai pamėtėjo šiai įmonei gelbėjimo ratą.

Ko nepaklausė V.Klimantavičius ir A.Klišonis

Kai gegužės 17 dieną sustabdžius prie Šiaulių pastatytą "Toksikos" deginimo įrenginį birželio pradžioje susikaupė gausybė medicininių atliekų, "Senovėje" apsilankė Vilniaus savivaldybės klerkų ekskursija.

Ypač vaizdingai puvėsių kalnais baisėjosi administracijos direktorius Valdas Klimantavičius: "Apžiūrėjome padėtį vietoje, situacija tragiška. Pagal savo kompetenciją priimsime sprendimus. Situaciją buitiškai įsivaizduokite taip - sandėliuojamos medicinos atliekos, kurios turėtų būti utilizuojamos gana greitai. Jos ten sandėliuojamos jau "n" laiko, nes neveikia deginimo gamykla", - šiurpo V.Klimantavičius. Sutapimas - 2004 metais šis A.Zuoko ištikimųjų komandos nariu vadinamas politikas taip pat ėjo administracijos direktoriaus pareigas ir Vilniaus savivaldybės vardu pasirašė sutartį su "Senove".

Tragišką situaciją konstatavęs V.Klimantavičius lyg tyčia nepaklausė paprasto dalyko: o gal šios atliekos buvo pūdomos specialiai? Toks įtarimas kilo tik Lazdynų bendruomenės atstovams, nes jie taip pat apžiūrėjo "Senovę". Atliekos šioje įmonėje pradėtos kaupti ne nuo gegužės 17 dienos, bet kur kas anksčiau - visą mėnesį iki sustabdant "Toksikos" įrenginį "Senovė" nevežė į jį deginti atliekų. Be to, ir sustabdytas šis įrenginys buvo jį stačiusių rangovų - taigi tos pačios "Senovės" ir jos partnerės "Hafner Srl" sprendimu... Dar Lazdynų bendruomenės atstovai pastebėjo, kad kartu su medicininėmis atliekomis "Senovėje" pūdomos ir... maisto atliekos. Tarsi specialiai kuriant siaubo filmo inscenizaciją.

Tačiau valdžios atstovams tokių įtarimų neliko - tarsi infekuotų atliekų kalnai būtų natūralus gamtos reiškinys.

Netrukus, nekeldamas jokių "Senovei" nepatogių klausimų, SAM viceministras Audrius Klišonis ėmėsi misijos gelbėti Lietuvą. Birželio 8 dieną SAM iniciatyva priimtas Vyriausybės sprendimas paskelbti ekstremalią situaciją ir "Senovėje" vėl ėmė rūkti dūmelis. Tačiau tai buvo tik pirmoji plano dalis.

Panacėja: žmogienos ir tvarsliavos dribsniai

Nuo pat ekstremalios situacijos paskelbimo dienos A.Klišonis ėmėsi stumti idėją kuo greičiau paleisti "Senovėje" ir autoklavo įrenginį, nes jis padėtų sparčiau apdoroti atliekas. Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžiuose iš pradžių vienas, o vėliau ir su "Senovės" generalinio direktoriaus Audriaus Kolkos pagalba jis pristatinėjo šį įrenginį kaip panacėją, kuri išgelbės Lietuvą ištikus medicininių atliekų krizei.

Užsimiršęs SAM viceministras net prasitarė, kad nuostabųjį autoklavą bus galima naudoti ir tada, kai atliekas vėl ims deginti "Toksika". "Autoklavas pranašesnis už deginimo įrangą tuo, kad gali būti sustabdomas. O atliekos turi būti deginamos nepertraukiamai. Situacija rodo, kad nebegalime kliautis vienu atliekų tvarkymo būdu - turi būti alternatyva. Jei veiks ir autoklavas, ir atliekų deginimo įranga, bus mažesnės tvarkymo išlaidos", - aiškino žurnalistams ateities perspektyvas A.Klišonis, drąsiai žengęs į sritį, kuri tradiciškai yra kitos ministerijos kompetencija.

Vienintelė kliūtis, trukdžiusi išganingam Lietuvą kankinančių problemų sprendimui, - tai, kad iki šiol nėra įvertintas autoklavo poveikis aplinkai. Tačiau tai viceministro netrikdė. Jis ramino visuomenę, kad įrenginys "neturės atitinkamo poveikio aplinkai".

Bet šis įsitikinimas atrodo mažų mažiausiai keistas, susipažinus su Vilniaus RAAD 2011 metų gegužės 25 dienos išvada, kurioje vienareikšmiškai nurodyta, kad prieš įrengiant autoklavą būtina atlikti jo poveikio aplinkai vertinimą. Įrenginiu tvarkant pavojingas atliekas susidarys dribsniai, juos numatoma šalinti kaip buitines atliekas. Tačiau ši masė, kaip teigė aplinkosaugininkai, negali būti prilyginama buitinėms atliekoms.

"Įmonėje planuojama tvarkyti įvairias pavojingas ir nepavojingas atliekas, tarp kurių organinės atliekos, kūno dalys, aštrūs daiktai, todėl neaišku, kaip bus gaunama vienalytė atliekų masė, tinkanti tolesniam tvarkymui ne medicininių atliekų tvarkymo įrenginiais", - rašoma Vilniaus RAAD išvadoje.

Telieka įsivaizduoti, kokiu žmogienos ir naudotų švirkštų mišiniu jau artimiausiu metu rengiasi praturtinti sąvartynus A.Klišonio vadovaujami autoklavo entuziastai.

Norint be leidimo paleisti tokią įmonę, ekstremali situacija buvo žūtbūt reikalinga.

Deginti pūvančių atliekų neskubėjo

Toks įtarimas kyla paskaičius birželio 28 dieną įvykusio Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio protokolą.

"Neaišku, kiek sudeginama naujų ir kiek senų atliekų ir vyksta įprastinė ūkinė veikla ekstremalios situacijos metu", - per posėdį sakė aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis. Jam pritardamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis pareiškė, kad "senos medicininės atliekos, dėl kurių susikaupimo buvo paskelbta ekstremali situacija, jau turėjo būti sunaikintos, todėl ir priežastys ekstremaliai situacijai turėjo išnykti".

Tačiau neišnyko. Kodėl?

Vilniaus savivaldybės įmonės "Gydomoji gamyba" vadovas Petras Kazlauskas LŽ paaiškino, kad sprendimas, kiek ir kokių atliekų vežti deginti į "Senovę", buvo priimtas savivaldybėje. Nuspręsta: kasdien vežti 700 kg senų ir 1 300 kg naujų atliekų. Šiam posėdžiui - koks sutapimas - vadovavo V.Klimantavičius. Matyt, jo pasibaisėjimas infekuotais puvėsiais nebuvo itin nuoširdus.

Įtarimą, kad jais atsikratyti nebuvo skubama, patvirtina ir keli paprasti aritmetiniai skaičiavimai.

Ekstremalios situacijos pradžioje, kaip skelbė SAM, buvo susikaupę apie 60 t medicinos atliekų - apie 50 t surinkėjų sandėliuose ir 10 t gydymo įstaigose.

Pagal 2004 metais su Vilniaus savivaldybe pasirašytą sutartį "Senovės" deginimo krosnies pajėgumas turi būti ne mažesnis kaip 600 t medicininių atliekų per metus, o prireikus - 1 500 t per metus ir 25 proc. šio kiekio rezervas. Taigi krosnis gali sudeginti mažiausiai 4 t atliekų per dieną, o 60 t atliekų turėtų sudoroti per 15 dienų. Tai yra - iki birželio 25 dienos. Net ir deginant 2,5 t per parą, atsikratyti puvėsiais buvo galima per 24 dienas. Iki liepos 5-osios. Bet juk tada žlugtų viltis paleisti autoklavą... Kas tai, jeigu ne šantažas?

Neleido išvežti į Vokietiją

Papildomą atspalvį šiam korupcija ir įžūliu šantažu stipriai dvelkiančiam vaizdui suteikia viešas pareiškimas, kurį birželio 21 dieną išplatino "Gydomosios gamybos" vadovas P.Kazlauskas. Jame atvirai teigiama, kad SAM proteguoja "Senovę", užkirsdama kelią tokiomis pat sąnaudomis išvežti atliekas į Vokietiją.

"Tokie sprendimai blokuojami - atliekas draudžiama perduoti kam nors kitam, privaloma bendrauti tik su "Senove", taip stengiantis sukurti iliuziją, kad vien tik ši įmonė gali tvarkyti atliekas, o kadangi nespėja, tai ir ekstremali situacija vis dar išlieka", - teigiama pareiškime.

Viešus A.Klišonio teiginius, kad išvežti atliekas į Vokietiją būtų "nuo 2 iki 10 kartų" brangiau už deginimą "Senovėje", P.Kazlauskas vadina blefu. Anot jo, paskelbus ekstremalią situaciją "Senovė" už deginimą pareikalavo mokėti po 2,60 lito. Į Vokietiją atliekas vežančios "AV investicijos" kaina - 3 litai. "Toksikos" įkainis buvo 1,80 lito...

Tačiau šioje istorijoje yra ir dar viena keista detalė.

Aiškiaregystė

Misija išgelbėti Lietuvą ir paleisti stebuklingąjį autoklavą buvo patikėta neseniai įsteigtai paslaptingai įmonei, neturinčiai leidimo tvarkyti pavojingas atliekas. Tačiau ji turi beveik antgamtinę aiškiaregystės galią. Ši įmonė gerokai iš anksto nuspėjo, kad bus sustabdytas "Toksikos" įrenginys ir ekstremaliai situacijai ėmė rengtis dar tada, kai paprasti mirtingieji net baisiausiame sapne negalėjo susapnuoti, kad Lietuvą sukrės pūvančių medicinos atliekų apokalipsė.

Alytuje registruota UAB "Ekotopas" įsteigta 2011 metų balandžio 14 dieną. Jau po poros savaičių - 2011 metų balandžio 28 dieną - ji kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, prašydama pateikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvadą. Bendrovė nurodė, kad ketina įrengti medicininių atliekų naikinimo įrenginį Vilniuje, tame pačiame sklype, kur rūksta "Senovės" deginimo krosnis.

Tuo metu, kai "Ekotopas" buvo įsteigtas ir ėmė rūpintis leidimu įrengti autoklavą, "Toksikos" įrenginys dar veikė visu pajėgumu. Kad po mėnesio - gegužės 17 dieną - jis bus ilgam sustabdytas, galėjo išpranašauti nebent aiškiaregys, pasižymintis ypatingu gebėjimu įžvelgti ateitį. Paprasti mirtingieji manė, kad baigiamasis bandymas bus sėkmingas ir prie Šiaulių netrukus pradės reguliariai veikti monstras, pajėgus sudeginti visos Lietuvos medicinines atliekas.

Bandyti konkuruoti su tokio galingumo įmone ir tokiomis sąlygomis pradėti naują atliekų utilizavimo verslą galėjo nebent kamikadzė. Arba - labai gerai informuotas pilietis, iš anksto žinantis, kad "Toksika" bus sustabdyta.

Tačiau gebėjimu išpranašauti ateitį apdovanoto "Ekotopo" savininkai yra įslaptinti ne blogiau negu tikroje priedangos organizacijoje.

Lietuvą gelbsti alytiškė

Internete nurodyta, kad "Ekotopo" direktorė - Goda Sivilevičiūtė. Ši mergina, užsiimanti bendrovių steigimo verslu ir buvusi maždaug penkiasdešimties įmonių vadove, išgarsėjo tuo, kad jos paslaugomis naudojosi ir aferistai. 2010 metų gruodžio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jos įsteigtos bendrovės "Rontas", kurios valdoma elektroninė parduotuvė "Beribu.lt" apgaudinėjo patiklius pirkėjus, siūlydama už 5-10 kartų mažesnę kainą įsigyti įvairių buities prekių. Tačiau žmonės, pervedę sukčiams 33 000 litų, prekių nesulaukė. "Ekotopo" vadove G.Sivilevičiūtė buvo tik porą savaičių.

Registrų centro duomenimis, vienintelė įmonės akcininkė yra Alytuje gyvenanti Ingrida Mundrienė. Kai LŽ pavyko jai prisiskambinti, moteris akivaizdžiai sutriko, paklausta apie Vilniuje paleistą autoklavą. Susidarė įspūdis, kad alytiškės žinios apie Lietuvą išgelbėti turintį projektą yra itin skurdžios. Verslo pasaulyje visiškai nežinoma Lietuvos gelbėtoja prisipažino, kad su pavojingų atliekų tvarkymu susiduria pirmą kartą. Paklausus, ar ji yra vienintelė įmonės savininkė, alytiškė su nuoširdžiu palengvėjimu atsakė, kad ne. Tačiau kitų "Ekotopo" savininkų neišdavė.

O jie turėtų būti itin galingi, sprendžiant iš to, kaip mikliai valdžios vyrai leido teisės tvarkyti pavojingas atliekas neturinčiai įmonei tręšti sąvartynus žmogienos dribsniais.

Infekuotas viceministras

Priežastis, dėl kurios SAM viceministras A.Klišonis tapo "Senovės" teritorijoje veikiančio autoklavo ir deginimo krosnies advokatu, gali būti ne tik nerūdijanti liberalcentristų meilė šiai įmonei, bet ir asmeninis interesas. Mat šio politiko šeimos verslas yra susijęs su medicininėmis atliekomis.

A.Klišonis yra komercinės firmos "Inesa", kuriai priklauso penki Plungės rajone esantys medicinos punktai ir trys ambulatorijos, savininkas. Dar visai neseniai jis pats vadovavo šiai įmonei, o tapęs SAM viceministru direktoriaus pareigas perleido savo žmonai Inesai Klišonienei. Be to, A.Klišonis yra UAB Alsėdžių vaistinės akcininkas, o jo žmona yra šios bendrovės direktorė ir vadovauja UAB "Thymus vaistinė", priklausančiai "Litfarma" vaistinių tinklui.

Visose šiose įmonėse susikaupia medicininių atliekų, jas surenka UAB "AV investicija". LŽ jau rašė, kad ši įmonė, priklausanti už dokumentų klastojimą nuteistam advokatui Andrejui Vavilovui, ilgą laiką buvo "Senovės" partnerė, o "Senovės" vadovui A.Kolkai priklauso 30 proc. "AV investicijos" akcijų.

Sustabdžius "Toksikos" įrenginį prie Šiaulių, "AV investicija" ir "Senovė" tapo konkurentėmis - jos pjaunasi nuožmiose kautynėse dėl pavojingų atliekų tvarkymo rinkos.

Taigi įtarus pilietis gali spėti, kad A.Klišonis, padėjęs "Senovei" atsiriekti didelį šios rinkos gabalą, gali tikėtis A.Kolkos vadovaujamoje įmonėje bent jau didelės nuolaidos savo šeimos verslui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"