TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuodingi valdžios interesai

2013 06 19 6:00
Pavojingų atliekų deginimo gamykla turėjo būti paleista dar 2011 metų pabaigoje, tačiau neveikia iki šiol. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Bendrovė „Toksika“, trejus metus negalinti naudoti pavojingų atliekų deginimo įrenginio Šiauliuose, vėl žada ieškoti naujo rangovo brokui ištaisyti. Tačiau Vyriausybės bei įmonę kontroliuojančios Ūkio ministerijos atstovai neslepia bandantys atnaujinti derybas su ankstesniu rangovu, iš kurio dar neseniai žadėta išreikalauti dešimtis milijonų litų žalos kompensacijos.

Ūkio ministerijos kontroliuojama valstybės įmonė „Toksika“, nuo 2008-ųjų statanti pavojingų atliekų deginimo įrenginį Šiauliuose, ateinančią savaitę žada skelbti jau antrą nuo šių metų pradžios konkursą naujam rangovui atrinkti. Jis turėtų ištaisyti statybos broką, dėl kurio vis dar nebaigtas 87 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos bei biudžeto lėšų kainuojantis įrenginys, statytas Italijos bendrovės „HafnerSrl“ ir Lietuvos įmonės „Senovė“ konsorciumo, esą kelia grėsmę aplinkai bei žmonių sveikatai.

Tačiau tiek „Senovė“, tiek Ūkio ministerijos bei Vyriausybės atstovai neslepia, kad derybos gali būti atnaujintos su ankstesniu partneriu. „Ginčai tarp užsakovo ir rangovo turi būti išspręsti, trūkumai, kurie trukdo pripažinti projektą tinkamu naudoti, privalo būti kuo skubiau pašalinti, nes projekto įgyvendinimas vėluoja, o tai kainuoja didelius pinigus. Šias problemas siūloma spręsti susėdant visoms suinteresuotoms šalims prie stalo ir kalbantis. Dėl tokio pobūdžio susitikimo jau tariamasi“, - LŽ perdavė premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Grėsmės išnyko

Dar balandį premjeras A.Butkevičius, Seime atsakydamas į klausimą apie galimus įstatymų pažeidimus statant pavojingų atliekų deginimo įrenginį Šiauliuose, neslėpė turįs ne visai malonios informacijos. „Yra duotas mano nurodymas, kad teisėsaugos institucijos, kurios gina viešąjį interesą, ir Generalinė prokuratūra tą projektą vertintų. Jei yra padaryta įstatymų pažeidimų, jie turi būti ištirti, jeigu bus nustatyti kalti asmenys, jie turi atsakyti“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Pavojingų atliekų deginimo gamykla, neretai pavadinama „mirties fabriku“, turėjo būti paleista dar 2011 metų pabaigoje, tačiau neveikia iki šiol. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba praėjusių metų liepą konstatavo, kad "Toksikos" pavojingų atliekų deginimo įrenginį statę rangovai buvo parinkti pažeidžiant įstatymus ir sudarant jiems finansiškai palankias sąlygas, tai nepaveikė nei tuomet, nei dabar sprendimus priimančių politikų.

Didelio sujudimo nesukėlė ir įrenginį vertinusių ekspertų išvados. 2011-aisiais tyrimą statomame įrenginyje atlikusi nepriklausoma sertifikuota Austrijos laboratorija "FTU Forschungsgesellschaft Technischer Umweltschutz G.m.b.H" išsiaiškino, kad deginant atliekas jame susidarantys šalutiniai produktai neatitinka leistinų aplinkosaugos reikalavimų. Šiek tiek vėliau slovakų laboratorijos "Eko-term Service" specialistų atlikti įrenginio išmetamų oro teršalų matavimo rezultatai parodė, kad į aplinką patenkančių dioksinų ir furanų ribinė vertė 3,4 karto viršijo leistiną.

Praėjusį rudenį pačios „Toksikos“ pasamdytas nepriklausomas Šveicarijos ekspertas technikos mokslų daktaras Christophas Mulleris ataskaitoje įvardijo net 33 įrenginio trūkumus, kuriuos privaloma ištaisyti, ir nurodė, kad jų nepašalinus įrenginys neatitiks reikalavimų. Vienas didžiausių trūkumų - tai, kad įrenginys pastatytas 20 proc. galingesnis, nei numatyta sutartyje.

„Iš esmės projektas aplinkosaugos reikalavimus atitinka“, - šią savaitę LŽ perduotame atsakyme nurodė premjero atstovė spaudai E.Butkutė-Lazdauskienė. Ten pat teigiama, kad „projekto įrenginio tinkamumas naudoti nebuvo pripažintas, nes rasta trūkumų, ir dėl to kilo grėsmė, jog teks ES Sanglaudos fondui sugrąžinti projektui skirtus 50 mln. litų. Dabar situaciją tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba“.

Sutartis nenutraukta

Bendrovės „Toksika“ vadovas Žilvinas Čenkus teigė, kad, įvertinus ekspertų išvadas bei pavojingų atliekų įrenginį stačiusio rangovo – bendrovių „Senovė“ ir „HafnerSrl“ – atsisakymą ištaisyti nurodytus trūkumus, dar praėjusių metų pabaigoje buvo priimtas sprendimas ieškoti naujo darbų vadovo. Iš „Senovės“ ir „HafnerSrl“ konsorciumo, kuriam tuo metu jau buvo sumokėta (kaip teigta, už atliktus darbus) 73 mln. litų, žadėta išreikalauti visus patirtus nuostolius.

14 mln. litų įvertintas broko taisymo konkursas šį pavasarį neįvyko – jame nepanoro dalyvauti nė viena užsakymų trūkumu besiskundžianti statybos bendrovė. „Prieš savaitę gavome Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas pirkimo dokumentams ir, pakoregavę pirkimo dokumentus, kitą savaitę tikimės paskelbti naują konkursą pavojingų atliekų įrenginio defektams šalinti bei neatliktiems darbams atlikti“, - LŽ nurodė Ž.Čenkus.

Įdomus momentas: jau antrą kartą ieškant naujo rangovo, sutartis su senuoju – dar nenutraukta. Pasak „Toksikos“ vadovo, toks sprendimas priimtas „siekiant lengviau išieškoti nuostolius bei neleisti senajam rangovui išvengti atsakomybės“.

Tuo metu nei premjeras, informavęs, jog „problemas siūloma spręsti susėdant visoms suinteresuotoms šalims prie stalo ir kalbantis“, nei „Toksiką“ valdančios Ūkio ministerijos atstovai neslepia, kad darbus ateityje gali tęsti tas pats „Senovės“ ir „HafnerSrl“ konsorciumas.

„Noras yra, kad gamykla veiktų. Nesvarbu, konsorciumas ar kiti, svarbu, kad būtų geriausias, trumpiausias ir pigiausias kelias. Reikia susėsti prie darybų stalo ir kalbėtis“, - LŽ sakė „Toksikos“ valdybai iki šiol vadovaujantis buvęs ūkio viceministras Marius Busilas.

Prieš kelias savaites ūkio ministro posto netekusi Birutė Vėsaitė kaip vieną didžiausių savo nuopelnų įvardijo einant pareigas suplanuotas tolesnes derybas su italų bendrove „HafnerSrl“. Ji neslėpė anksčiau susitikusi su Italijos ir Austrijos ambasadoriais, esą protegavusiais savo šalių verslą. „Jie norėjo, kad projektas būtų baigtas ir kad būtų išmokėtos įšaldytos lėšos“, - tų susitikimų tikslą atskleidė buvusi ministrė.

Drauge B.Vėsaitė paskelbė ir kitą žinią – jei pavojingų atliekų įrenginys Šiauliuose artimiausiu metu nebus baigtas, Lietuvai gali tekti grąžinti 52,32 mln. litų ES Sanglaudos fondo lėšų, panaudotų projektui įgyvendinti.

B.Vėsaitė kaip vieną didžiausių savo nuopelnų įvardijo einant ministrės pareigas suplanuotas tolesnes derybas su italų bendrove "HafnerSrl"./Romo Jurgaičio nuotrauka

Abejoja skaidrumu

Dar sausio mėnesį pasiūlęs Ūkio ministerijai derėtis dėl to, kaip galutinai baigti projektą, neslėpė ir „Senovės“ vadovas Audrius Kolka. „Sakėme: kur jūs einate, jeigu galima padaryti greitai ir be jokių apylankų? Jūs žinote, kad niekas Lietuvoje be interesų nevyksta. O kad valstybė turi savo programą ir nori ją įgyvendinti, tai čia tarytum tarp kitko. Nežinau, kaip žmonės, dirbdami valstybinį darbą ir įgyvendindami valstybės programą, galėtų dirbti apskritai neskambindami, nenurodinėdami, neliepdami. Jeigu aš įgyvendinu savo programą, tai rūpinuosi kiekvienu jos žingsniu, kad ji įvyktų. O mūsų šalyje tai vadinama, kad kažkas savo interesus gina. Todėl sakome: interesas yra vienas – kad pastatytas įrenginys dirbtų“, - sakė jis LŽ.

Buvęs „Toksikos“ generalinis direktorius Ramūnas Peciulevičius, 2011-aisiais projektą kuruojančioms Aplinkos bei Ūkio ministerijoms siūlęs nutraukti sutartį su "HafnerSrl" ir "Senove" bei perdavęs Generalinei prokuratūrai informaciją dėl galbūt nusikalstamų veikų vykdant rangos sutartį, dėl tokio aktyvumo netekęs pareigų, šį balandį kreipėsi į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF). Pasak buvusio įmonės vadovo, jam nerimą kelia tai, kad „Toksika“ ir ją kuruojantys aukšti politikai, net skelbdami naujo rangovo paieškas, iš tiesų toliau proteguoja senąjį rangovą.

„Esu įsitikinęs, kad šioje istorijoje kalbama ne apie paprastą statybos broką. Manau, jog reikėtų kalbėti apie iš anksto suplanuotą, puikiai koordinuotą galimą nusikaltimą, kai iš anksto, dar rengiant konkursą, buvo žinoma, kad bus statoma ne tai, kas perkama. Dabar, matant konkursus „trūkumams taisyti“, matant Ūkio ministerijos veiklą, girdint kalbas apie galimą grįžimą prie derybų su ankstesniuoju rangovu, kyla mintis, kad toks veikimas toliau yra kryptingai koordinuojamas, dangstant viską mistine grėsme prarasti europines lėšas“, - LŽ sakė R.Peciulevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"