TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuodų platintojams atriša rankas

2014 06 25 6:00
Aušra Beniulienė.

Lietuva, nuo 2010-ųjų aktyviai kovojusi su šešėliniu augalų priežiūros produktų verslu, kuriame vien mūsų šalyje gali suktis apie keliasdešimt milijonų litų per metus, sustojo. Pasikeitusi pozicija siejama su permainomis pagrindinėje kontroliuojančioje institucijoje – Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, atsidūrusioje Darbo partijos įtakoje.

Kaip LŽ teigė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Aušra Beniulienė, situacija mūsų šalyje naudojamų augalų apsaugos priemonių rinkoje legaliems gamintojams ir importuotojams įtarimų kėlė ilgus metus. Padėtis pradėjo gerėti nuo 2010 metų, kai LAAA, ėmusi įgyvendinti europinį kovos su nuodingomis falsifikuotomis augalų apsaugos priemonėmis projektą, pradėjo bendradarbiauti su pagrindine pesticidų rinkos kontroliere - Valstybine augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos bei Muitinės ir Policijos departamentais.

Įvairiais duomenimis, apie 280 mln. litų siekiančioje Lietuvos augalų apsaugos priemonių rinkoje maždaug 50 mln. litų atsiriekia nelegalios arba falsifikuotos produkcijos platintojai. Dėl to šalies biudžetas praranda milijonus litų. Dar didesnė žala daroma Lietuvos gamtai ir nelegaliais, neretai – draudžiamais, pesticidais purškiamuose laukuose užaugintą produkciją vartojantiems žmonėms.

„Deja, šiandien kontakto, koks prieš kelerius metus buvo užsimezgęs su VAT, nebėra. Būtų tikra tragedija, jei pasirodytų, kad į Lietuvą plūstantis nelegalių pesticidų, neretai turinčių nuodingų Europoje uždraustų medžiagų, srautas pagrindinei kontroliuojančiai institucijai neberūpi“, - dėl besiklostančios situacijos apgailestavo A. Beniulienė.

Darbo partijos rankose

Pokyčiai kovoje su nelegalių augalų apsaugos produktų platintojais siejami su šį pavasarį VAT įvykusiomis vadovybės permainomis. Kaip žinoma, ankstesnį VAT direktorių gegužės mėnesį pakeitė Darbo partijos atstovas Sergejus Fedotovas, o jo patarėju tapo prieš ketverius posto netekęs tuometinis VAT (iki tuo metu vykdytos reorganizacijos - Valstybinės augalų apsaugos tarnybos) vadovas Edmundas Morkevičius.

VAT veiklos pokyčiai siejami su pavasarį įvykusiomis tarnybos vadovybės permainomis: direktoriaus pareigas pradėjusio eiti Darbo partijos narės Vitalijos Vonžutaitės vyro Sergejaus Fedotovo (kairėje) ir esą faktiškai įstaigai vadovaujančio jo patarėjo Edmundo Morkevičiaus atėjimu. / manoukis.lt ir dailyrecord.co.uk nuotraukos

S. Fedotovas, Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistos Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės vyras, VAT, kurią kontroliuoja taip pat „darbiečio“ Vigilijaus Juknos vadovaujama Žemės ūkio ministerija, direktoriumi tapo konkurse nugalėjęs 10 konkurentų. Nors Seimo opozicijai ir net šalies vadovei Daliai Grybauskaitei sukėlė abejonių konkurso, kuriam vadovavo „darbietė“ žemės ūkio viceministrė Živilė Pinskuvienė, skaidrumas, jo aplinkybes tyręs Valstybės tarnybos departamentas pažeidimų nenustatė.

Vis dėlto VAT kalbama, kad realiai šiuo metu tarnybai vadovauja ne patirties žemės ūkyje neturintis S. Fedotovas, bet naujai tarnyboje įsteigtą patarėjo etatą užėmęs E. Morkevičius. Ilgamečio tarnybos vadovo poste neliko 2010-ųjų pavasarį, kai tuometinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Generalinei prokuratūrai perdavė specialios ministerijos komisijos išvadas, esą VAT direktorius galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir užsiimti šešėliniu verslu. Nors prokurorai nesurinko pakankamai valdininko kaltės įrodymų, vykdant ŽŪM pavaldžių įstaigų reorganizaciją, jis buvo atleistas.

VAT darbuotojai šiuo metu tik neoficialiai užsimena, kad tarnyboje – „sudėtinga situacija“, o įvykus vadovybės permainoms, pesticidų rinkos kontrolė esą realiai nebevykdoma.

Pažeidėjų nemato

Ar iš tiesų, pasikeitus VAT vadovybei, ši tarnyba atsiribojo nuo augalų apsaugos produktų rinkos kontrolės ir vykdo tik priežiūros funkciją, šios tarnybos patarėjas E. Morkevičius LŽ taip ir neatsakė. Redakcijai tebuvo perduota, kad siekdama, jog į Lietuvos rinką nepatektų mūsų šalyje neregistruoti augalų apsaugos produktai, VAT griežtina augalų apsaugos produktų priežiūros kontrolę.

„VAT, siekdama užtikrinti tinkamą tiekiamų rinkai augalų apsaugos produktų kokybę, kasmet atlieka augalų apsaugos produktų kokybės tyrimus už 20-30 tūkst. litų. VAT regioninių skyrių specialistai, vykdantys augalų apsaugos produktų kontrolę, kasmet atlieka apie 2200 augalų apsaugos produktų naudotojų patikrinimus. Siekiant griežtinti augalų apsaugos produktų kontrolės reikalavimus, 2014 metų gegužės 29 dieną žemės ūkio ministras patvirtino Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo ir tiekimo rinkai taisyklių naują redakciją. Šiose taisyklėse yra reglamentuoti griežtesni reikalavimai dėl augalų apsaugos produktų importo, naudojimo, saugojimo ir tiekimo rinkai kontrolės“, - nurodoma VAT laiške.

Deja, VAT negalėjo pateikti ir informacijos, kokią dalį Lietuvoje naudojamų pesticidų rinkoje užima nelegalūs augalų apsaugos produktai. „Tarnyba neturi duomenų apie Lietuvoje naudojamų neregistruotų augalų apsaugos produktų kiekius“, - informavo VAT atstovai. Jų teigimu, šiais metais faktų dėl neregistruotų augalų apsaugos produktų naudojimo nebuvo nustatyta. Pernai nustatyti 4 neregistruotų augalų apsaugos produktų naudojimo atvejai.

Pasigirti rezultatais negali ir Lietuvos muitinės departamentas, jo atstovų teigimu, glaudžiai bendradarbiaujantis su VAT ir užtikrinantis visuomenės apsaugą nuo pavojingų ir kenksmintų produktų patekimo į šalies rinką. Pasak Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Jono Miškinio, muitinei sugriežtinus iš trečiųjų šalių importuojamų augalų apsaugos produktų kontrolę, bandymų dideliais kiekiais nelegaliai įvežti tokius produktus sumažėjo - pastarąjį kartą 32 tonas herbicidų, gabentų iš Kinijos, muitininkai sulaikė 2011 metais.

„Tačiau stebima tendencija, kad privatūs asmenys augalų apsaugos priemonių savo reikmėms bando įsivežti iš kaimyninių valstybių (Baltarusijos, Rusijos), kur jos kainuoja pigiau, o didesniais kiekiais augalų apsaugos produktų įvežama iš kitų Europos Sąjungos šalių“, - nurodė J. Miškinis.

Laukuose – nelegalūs pesticidai

„Šiandien nelegalių augalų apsaugos produktų patekimas į rinką įgavo kitas formas. Pernai išaiškinta Vilniuje veikianti bendrovė, kuri, prisidengdama analogiškų produktų leidimais, bandė prekiauti nelegaliais produktais. Jų etiketėse buvo nurodoma, kad tai žymiausių pasaulio gamintojų produkcija. Nustatę, kad tai falsifikatai, informaciją ir ekspertizės rezultatus pateikėme kontroliuojančiai institucijai VAT, tačiau procesas taip ir nepajudėjo. Nustatyta ir kita bendrovė, kuri išpilstydavo padirbtus pesticidus. Du kartus pas juos buvo rasta po keliasdešimt tonų nelegalios produkcijos. VAT ir vėl nesiėmė jokių veiksmų“, - LŽ sakė LAAA įgaliotasis atstovas Rimgaudas Pilka, padedantis pareigūnams identifikuoti nelegalius bei falsifikuotus chemikalus.

Prieš kelerius metus LAAA užsakymu atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje neregistruota arba nelegaliai įvežta augalų apsaugos produkcija gali užimti apie 30 proc. rinkos.

„Šiuo metu, kai legalių gamintojų atstovai imasi aktyvių veiksmų, siekdami, kad nelegalių produktų platintojai būtų nustatyti, matome, jog draudžiama prekyba nuėjo į pogrindį. Anksčiau nelegali produkcija siūlyta visiškai atvirai, o dabar taikoma didžiausia konspiracija, todėl pasakyti, kokią dalį augalų priežiūros rinkoje gali užimti nelegali produkcija, - labai sunku“, - LŽ sakė A. Beniulienė.

Prakalbo apie įtaką politikams

Apie tai, kad pastaraisiais metais nelegalių pesticidų platintojai pakeitė taktiką, kalba ir buvęs pareigūnas R. Pilka. „Verteivos, pamatę, jog ateityje iš draudžiamų preparatų daug uždirbti nepavyks, pasuko į intelektualiąją sferą: gauna leidimus prekybai registruotų produktų analogais (tai reikštų, kad pirkėjams turėtų būti siūloma tų pačių gamintojų produktai, tik atvežti iš kitų Europos šalių), nors praktiškai per oficialiai veikiančias bendroves bando parduoti falsifikatus. Vis dėlto norint įmanoma atsekti nelegalių produktų naudojimą: tarkime, pernai ir šįmet policijos pastangomis buvo nustatyti du stambūs nelegalios produkcijos tiekėjai Lietuvoje ir Lenkijoje. Vieno iš jų baudžiamoji byla jau nagrinėjama teisme“, - kalbėjo jis.

Kazys Starkevičius neabejoja, kad į Lietuvą patenkančių nelegalių pesticidų apimtį jau galima prilyginti narkotikų ar cigarečių kontrabandos mastams. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pasak R. Pilkos, augalų priežiūros produktų rinka – labai didelė: per metus tik vienas stambus ūkis gali šiems produktams išleisti iki kelių milijonų litų. „Logika paprasta: kam mokėti milijoną, jei nelegalios produkcijos galima įsigyti už pusę milijono? Skaičiuojama, kad šešėliniame augalų priežiūros produktų versle – prekyboje tariamais analogais ir visiškais falsifikatais - Lietuvoje sukasi apie keliasdešimt milijonų eurų per metus. Neatmestina, kad, esant tokiems šešėlio mastams, tais pinigais gali būti suinteresuotos ir kai kurios politinės partijos“, - svarstė buvęs pareigūnas.

Iki 2012 metų rudens Žemės ūkio ministerijai vadovavęs K. Starkevičius neabejoja, kad į Lietuvą patenkančių nelegalių pesticidų apimtį jau galima prilyginti narkotikų ar cigarečių kontrabandos mastams.

„Iš trečiųjų šalių, ypač iš Kinijos, į Lietuvą patenka žymiausių pasaulio gamintojų etiketėmis pažymėti per oficialiai veikiančias mūsų šalies bendroves pardavinėjami gaminiai, bet iš tikrųjų jie – padirbti ir keliantys didelį pavojų žmonių sveikatai. Vadovaudamas ministerijai, VAT kėliau užduotį nustatyti nelegalios produkcijos srautus ir užkirsti jiems kelią. Dabar matau, kad, pasikeitus VAT vadovams, tarnybos dėmesys nelegalios produkcijos užkardymui išblėso. Kas galėtų paneigti, kad egzistuoja kažkokie interesai? Norėčiau paklausti paties žemės ūkio ministro V. Juknos, ar jis toleruoja tai, kas vyksta Augalininkystės tarnyboje“, - stebėjosi politikas.

***

Europos augalų apsaugos asociacijos duomenimis, pasaulio pesticidų rinka siekia apie 50 mlrd. JAV dolerių (125 mlrd. litų). Nelegalių produktų platintojams nubyra apie 5 mlrd. dolerių (daugiau kaip 12 mlrd. litų).

Su šešėliu augalų priežiūros priemonių rinkoje, savo mastais prilyginamu narkotikų bei cigarečių kontrabandai, Europoje kovoja ne tik savo teises ginantys oficialūs gamintojai, bet ir Europos Sąjungos policijos biuras Europolas bei Europos Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).

Europolo duomenimis, padirbti pesticidai, kurie kai kuriose Europos šalyse sudaro iki 25 proc. rinkos, kelia grėsmę ūkininkams, žemei ir gaminiams. Šių nelegalių produktų Europoje vis daugėja.

Pagrindine nelegalių augalų apsaugos produkcijos gamybos šalimi laikoma Kinija, o Rusija minima kaip perskirstymo vieta. Lietuvai šioje grandinėje skiriamas tranzitinės valstybės vaidmuo – esą iš čia nelegalių pesticidų keliai driekiasi beveik į visas kaimynines šalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"