TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuolankumas, pakeitęs ir keičiantis pasaulį

2014 12 25 6:00
Kun. Pranciškus Ksaveras Cazali CSJ. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Nors Katalikų Bažnyčia advento laikotarpiu kviečia nurimti laukiant gimsiančio kūdikėlio Jėzaus, tai padaryti be galo sunku. Šurmulys skverbiasi iš išorės „kalėdinių“ dainų ritmais, reklamų vaizdais viešose vietose, o ir privačiame gyvenime chaoso ne ką mažiau – sukame galvas dėl dovanų, skubame užbaigti įvairiausius darbus, įgyvendinti pažadus, papuošti namus, suplanuoti nuo darbo laisvas dienas. Šv. Kalėdų dieną pasiekiame it finišą, žinoma, neblogai nusiplūkę. 

Pasak kunigo Pranciškaus Ksavero Cazali CSJ, tiksliai nebežinome, ką švenčiame. Kai nebėra turinio, atsimename tik triukšmą, kurį sukelia šventinės dienos.

Tėvas Pranciškus Ksaveras priklauso Šv. Jono kongregacijai, įkurtai aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Visame pasaulyje veikia per pusšimtį vyrų vienuolynų, didžioji dalis jų – Vakarų Europoje. Išskirtinis šios vienuolijos bruožas – formacija filosofijoje, kur pagrindiniai autoriai – Aristotelis bei šv. Tomas Akvinietis, susiejęs jo darbus su krikščioniškąja tradicija. Vilniuje šv. Jono broliai gyvena buvusiame trinitorių vienuolyne šalia Išganytojo bažnyčios, Antakalnyje. Čia plūsta žmonės – į šv. Mišias, susitaikinimo pamaldas, rekolekcijas, paskaitas, šeimų, studentų, skautų ar kitus susibūrimus.

Pirmą kartą į Lietuvą 1998-aisiais atvykęs dabartinis joanitų Vilniuje prioras prancūzas Pranciškus Ksaveras dėstė filosofiją Vilniaus kunigų seminarijoje. Nors paskaitas pradžioje skaitydavo prancūziškai, jau tada pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Jos vėl prireikė atvykus gyventi į šalį antrą kartą 2001-2007 metais. Trečią kartą čia buvo paskirtas 2013 m. Nors lietuvių ir prancūzų kalbos turi mažai ką bendro ir „taisyklės labai sunkios“, pašnekovas sklandžiai reiškia mintis lietuviškai apie neįtikėtiną istorijos įvykį – Dievo įsikūnijimą. Pasak jo, šiandien pasauliui labiausiai trūksta tikrojo Dievo, būtent To, kuris apsireiškė per šv. Kalėdas. Gyvenimas su Dievu nėra vien moralės taisyklių rinkinio paisymas, kaip neretai klaidingai manoma.

- „Velykos yra liturginių metų šerdis, o Kalėdos – žmogiškiausia tikėjimo šventė“, – yra sakęs popiežius emeritas Benediktas XVI, pasak jo, šv. Kalėdos labiausiai leidžia pajusti Dievo žmogiškumą. Visagalis ir nepasiekiamas Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas apsireiškė žmonėms bejėgiu kūdikiu – tikras skandalas.

- Dievo žmogiškumas nėra savaime suprantamas. Jį galima suprasti net religijos kritikos prasme. Pirmieji filosofai, atskyrę mintį apie Dievą nuo tradicinių religijų, kaip tik kritikavo Dievo žmogiškumą. Ksenofanas iš Kolofono VI a. pr. Kr. Kritiškai atsiliepia žmonių įsivaizduojamą Dievą pagal savo paveikslą. Reikėjo daug laiko, mąstymo Graikijoje, pranašų darbų Izraelyje, kad žmogus atskirtų Dievą nuo savęs paties, suvoktų, kad Jis yra visai kitoks. Žmogiškos savybės nepritinka Dievui.

Taiga Kalėdų šventė yra labai įspūdingas dalykas, nes švenčiame tai, kad Dievas įsikūnijo ir viename žmoguje mums atskleidė savo tikrąją esmę. Jis galėjo tai padaryti tik Izraelyje, kur religija pakankamai skyrėsi nuo stabmeldystės, pagonybės, kad galėtume suprasti, kad žmogiškumas ir dieviškumas nesusitapatina, tik susijungia tame Kalėdų kūdikyje. Jo mažumas mums kalba apie Dievo paslėptą savybę – Jo švelnumą, meilę, nuolankumą.

- Kodėl Kristus „apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą“ būtent tais metais, tą naktį, tvartelyje kaip kūdikis?

- Kalėdų tradicijoje yra daug reikšmingų dalykų – tai, kad susirenkame naktį, kad dovanojame vieni kitiems dovanas. Tai simboliškai primena, kad Kristus yra stebėtina dovana, kurios niekas nelaukė, kaip mums primena Evangelijos pasakojimai. Žinome, kad Dievas gimė naktį, kai visi miega. Dievas gali daugiau padaryti mums miegant negu tuomet, kai pasaulis pabudęs ir žmonės jį valdo. Dievas aplanko žmoniją naktį ir Jo buvimas mūsų tarpe visų pirma yra paslaptis mažam žmonių rateliui. Kristaus tapatybė dar ilgai bus paslaptis Nazarete ir viešo gyvenimo metu jis kalbės palyginimais, o daugiau paaiškins tik siauram apaštalų būriui. Paprastai taip ir būna, kai siekiama perduoti meilės, o ne žiniasklaidos žinią. Kai ji brangi širdžiai, galima pasakyti kitam jausmiškai artimam, atviram žmogui. Jei neturi tam klausos, nuolat peršoka prie kitos temos – supranti, kad dar ne laikas.

Šv. Tomas Akvinietis kelia klausimą, kodėl Kristus įsikūnijo būtent tuo metu. Apie Dievo paslaptį sunku ką nors pasakyti, todėl jis prieina prie šio klausimo, keldamas du kitus klausimus. Kodėl nereikėjo, kad Dievo Sūnus įsikūnytų pasaulio pradžioje, iš karto po nuopuolio? Kitas klausimas – ar veikiau nereikėjo, kad Jis įsikūnytų laikų pabaigoje? Jis sako, kad pradžioje būtų buvę geriau, nes žmonės iki Kristaus nepažino Dievo meilės gausos, išganymo, neturėjo šanso sužinoti Kristaus žinios. Yra ir gera priežastis Kristui įsikūnyti vėliau – kad Jo brangi meilės žinia nebūtų atmesta, sugadinta. Žmonės būtų troškę Mesijo atėjimo, būtų augę jų nuolankumas. Visgi nereikėjo įsikūnijimo pradžioje, kad malonė nebūtų pernelyg greitai išniekinta ir nereikėjo pabaigoje, kad žmonės neprarastų pasitikėjimo Dievu, drąsos. Jei tėvai lauktų, kol vaikai galės tobulai dėkingai priimti dovanas, jie nieko neduotų ir vaikai pasipiktintų, gal pultų į nepageidautinus dalykus. Taip ir Dievas yra perplėštas tarp šių dviejų kraštutinumų.

- Sakėte, jog pamirštame, ką švenčiame. „Šeimos kalėdos“, „knygų kalėdos“, „dovanų kalėdos“, „mano kalėdos“ – tokių ir dar daugiau šventinių epitetų galima užtikti žiniasklaidoje ar kasdienėje kalboje. Kokia Kristaus gimimo žinia tiems, kurie priima šv. Kalėdas kaip kultūrinį reikalą, sąmoningai nešvenčia Dievo įsikūnijimo?

- Man atrodo, kad Kalėdos lieka bent kaip klausimas, nes krikščionių tikėjimas – mūsų kultūros šaknis. Kalėdos yra neišsemiamas slėpinys, skatinantis mąstyti apie Dievo kitoniškumą ir malonę. Kokią vietą pasaulyje užima grynoji meilė? Kalėdos mums primena, kad grynoji meilė nebuvo priimta mieste, Jis gimė nuošaly tvartelyje. Ir netikintis žmogus gali pritarti, kad tame yra kažkas tikro. Jei kalbėtume vien apie tyrąją meilę – koks lobis ji yra žmogaus gyvenime ir kaip sunku ją išsaugoti. Ši žinia gali būti meditacijos priežastimi visiems. Meilė aukštesnė už galią. Visagalis Dievas pasidarė mažiausiu. Visas pasaulis atsinaujina, kai tai suvokiame, kai įtikime ta meile.

Gal Kalėdų šventės dieną nebus lengva rasti laiko ramybei, tačiau iki jų galima jos ieškoti namie, aplankant kurią nors bažnyčią ar pasivaikštant gamtoje – šiuo metų laiku ji tyli. Atsiminti esminius gyvenimo klausimus apie tai, kas duoda tikrosios šviesos mūsų gyvenimams. Kokia yra tikroji mano vertybių tvarka? Ar aš priimu Kalėdų žinią kaip kvietimą atstatyti jas pagal tvarką? Kokią vertę mano gyvenime turi šeima, gal nepakankamai branginu tuos meilės ryšius? Gal esu apimtas kitų, atsitiktinių vertybių, ir nejučia galiu sugadinti tai, kas gražiausia?

- Šv. Kalėdų tikslas, kaip rašė Benediktas XVI, yra ramybė. Tačiau skeptiškai būtų galima klausti, kaip ją išgyventi, kai pasaulyje tvyro įtampa. Nors švenčių dienomis žiniasklaidoje bus pranešama mažiau, ukrainiečių kova dėl savo valstybės integralumo nenustos, Artimuosiuose Rytuose toliau siautės „Islamo valstybė“…

- Naktį atšventėme, atsiminėme, kad Dievas slaptoje atgaivino pirmąją meilės sandorą su žmonija, savo širdyse patyrėme Dievo artumą. Gera kiekvienais metais tai išgyventi ir atsiminti. Tačiau išaušus rytui suvokiame, kad pasaulis pabunda, ir vyrauja ne tik tai, kas pasėta naktį, bet ir visos piktžolės. Priklausome pasauliui, tačiau, jeigu tikime, mumyse yra laisvės nuo pasaulio vieta, kur gyvename su Dievu, galime patirti Jo meilės palaimą. Jis nugalėjo piktą, eidamas mūsų žmogiškumo, nusižeminimo keliu. Tikintieji žino, kad Kristus yra prisikėlęs. Tuo pat metu Jo misija tęsiasi. Pasaulyje esame kviečiami tapti kitokie tikėjimu ir darbais pradėti kitokią kultūrą, užgimusią Betliejuje. Nuolankumas, o ne šauksmai ir triukšmas, nejučia pakeičia pasaulį.

Nuolankumo prasmė – laikytis tiesoje. Visų pirma suvokti savo menkumą prieš Dievą, žinoti, kad esame kūriniai, tačiau galime pakeisti tas elgsenas, kurios nedera mirtingam žmogui, Dievo kūriniui. Antra nuolankumo prasmė – kito žmogaus atžvilgiu. Tai reiškia atpažinti jame tai, kas mane pranoksta. Kiekvienas turi paslaptį su Dievu, yra ko stebėtis ir žavėtis visais žmonėmis. Žmogus yra šventa, įdomi istorija, kurią reikią gerbti. Visgi nuolankumas nereiškia silpnumo, jis neprieštarauja kovai dėl teisybės.

- Ko pasauliui labiausiai reikia 2015-aisiais Viešpaties metais?

- Pasauliui labiausiai reikia tikrojo Dievo. Būtent To, kuris apsireiškė per Kalėdas. Labai dažnai žmonės bėga nuo Dievo, nes įsivaizduoja Jį kitokį nei iš tiesų yra. Manoma, kad jei Dievas yra – Jis griežtas teisėjas. Ir atsikračius nuo Jo, galima laisviau gyventi. Labai dažnai Jis suprantamas kaip moralės Dievas, užduodantis daug neįgyvendinamų taisyklių. Visai pamirštama, kad mokantis muzikos neužtenka išmokti solfedžiuoti, reikia jos klausytis, ją pajusti. Solfedis tik išlaisvina muzikos dvasią, emociją. Jei nesilaikau jokių taisyklių, nebus ir jokio meno.

- O ką pasauliui šv. Kalėdų proga gali padovanoti tikintieji?

- Visi liudijimai, kurie susiderina su Kalėdų žinia, galėtų pakeisti pasaulį. Dėmesys atstumtiems, tiems, kuriuos būčiau linkęs niekinti ar ignoruoti. Atsiversti ir suprasti, kad kiekvienas žmogus yra vertas dėmesio ir meilės. Būtų gerai, kad krikščionys semtųsi dvasinio įkvėpimo liudyti Dievo meilę ir atgaivinti bendravimą su Dievu maldoje ir liturgijoje, kur vyksta Dievo meilės žmonijai apreiškimas. Krikščionims būtų gerai daugiau įsigilinti į Šventąjį Raštą, skirti laiko apmąstymui. Tai yra meilės žinia. Mums reikia pasidaryti imliems šiai žiniai, atverti širdies ausis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"