TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuomonės dėl saugumo nesutapo

2007 02 02 0:00

Tyrimas atskleidė skirtingą policijos pareigūnų ir gyventojų požiūrį į daugelį klausimų

Pernai gruodį atliktas Viešojo saugumo įstaigų ir saugumo jausmo vertinimo tyrimas parodė, kad saugiai besijaučiančiųjų, palyginti su 2005-aisiais, padaugėjo. Saugiausiai jaučiasi 15-19 metų, nesaugiausiai - 60-75 metų apklaustieji. Svarbiausia viešojo saugumo problema policijos pareigūnai ir gyventojai įvardijo nepilnamečių nusikaltimus, turtinius nusikaltimus bei eismo saugumą. Skirtingai nei policininkai, gyventojai išskyrė sunkius smurtinius nusikaltimus, policijos pareigūnai akcentavo smurtą šeimoje ir su narkotikais susijusius nusikaltimus.

Didelė dalis gyventojų mano, kad nusikaltimų skaičius Lietuvoje didėja, o ne mažėja. Policininkai optimistiškesni ir kaip įrodymą pasitelkia statistiką.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sekretoriaus Stanislovo Liutkevičiaus duomenimis, porą pastarųjų metų nusikalstamumas Lietuvoje mažėja tolygiai. 2006-aisiais, palyginti su 2005 metais, nusikaltimų sumažėjo nuo 89 iki 82 tūkst., arba 8,5 procento. "Iš esmės saugumo situacija gerėja. Tik keista, kad saugumą bendrai Lietuvoje gyventojai vertina blogiau nei savo gyvenvietėje", - komentavo vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys.

Saugojosi geriau

VRM vadovams norisi tikėti, kad saugumas šalyje padidėjo dėl policijos veiklos. Tačiau tas pats tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius 10 metų iš esmės pasikeitė ir gyventojų požiūris į savo, savo šeimos arba turto apsaugą. 1997 metais tik trečdalis gyventojų buvo nurodę, kad ėmėsi kokių nors apsaugos priemonių, 2005-aisiais tokių gyventojų jau buvo daugiau kaip pusė. Dažniausiai žmonės tikino įsistatę papildomas arba šarvuotas durys, įsivedę automobilių apsaugos sistemas, labai padaugėjo ir bendradarbiavimo su kaimynais, atsirado nauja saugos rūšis - turto draudimas. Net 63 proc. gyventojų mano, kad patys turi pasirūpinti savo saugumu. Tačiau didžioji dauguma - 88 proc. - yra įsitikinę, kad už jų saugumą vis dėlto turėtų būti atsakinga policija.

Dauguma pareigūnų nėra linkę prisiimti atsakomybės ir mano, kad savo saugumu pirmiausia turėtų pasirūpinti gyventojai, o tik po to - policininkai. Be to, pareigūnams patiktų prisiimti tarpininkų funkcijas, kad būtų taikiai išspręstas konfliktas ir geranoriškai atlyginta žala bei atsiprašyta nukentėjusiojo. Tai priimtina 45 proc. policijos pareigūnų, bet nepriimtina 52 proc. gyventojų.

Būtina reaguoti laiku

Policijos pareigūnų ir gyventojų nuomonės sutapo dėl griežtesnių bausmių nusikaltusiems nepilnamečiams ir geresnės tėvų priežiūros bei auklėjimo. Tačiau požiūriai išsiskyrė dėl teisėsaugos institucijų darbo tobulinimo, kuris policininkams ne toks svarbus kaip gyventojams.

Policijos pareigūnai kaip svarbiausias savo veiklos sritis įvardijo nusikaltimų prevenciją bei darbą su nepilnamečiais teisės pažeidėjais, o gyventojai itin akcentavo sunkių nusikaltimų tyrimą ir skubų reagavimą į gautus pranešimus apie nusikaltimus.

Per tyrimo pristatymą Šukys patikino, kad vienu pagrindinių ministerijos tikslų taps šio reagavimo gerinimas. Numatyta siekti, kad mieste į pranešimą būtų reaguojama ne lėčiau kaip per 11 minučių, kaime - per 30 minučių. Kad reagavimas būtų savalaikis, ketinama spręsti policijos pareigūnų trūkumo problemą. Ministro teigimu, po poros metų gali pasireikšti dar aštresnis jų stygius, nes apie 4,5 tūkst. pareigūnų, ištarnavę numatytą 20 metų stažą, gali išeiti į pensiją. Tad tampa aktuali pamainos jiems rengimo problema.

Gerins aprūpinimą

Šiaurės Vakarų Lietuvoje, kur pareigūnų problema itin opi, juos pritraukti ketinama suteikiant būstus. Būtent materialinį aprūpinimą ir atlyginimų didinimą policininkai laiko veiksmingiausia priemone savo veiklai gerinti (gyventojams svarbiausia - geresnis policijos pareigūnų mokymas).

Pasak Šukio, prie pareigūnų lūkesčių pateisinimo turėtų prisidėti pernai gruodį patvirtintas policijos plėtros planas, kuriam įgyvendinti per 5 metus skiriama net 560 mln. litų. Jie bus panaudoti atnaujinti komisariatams, kompiuterių bazei ir kt.

Ministras prognozavo, kad lėšų policininkų atlyginimams kelti galėtų būti rasta jau šių metų viduryje perskirsčius biudžetą. Jie turėtų padidėti daugiau nei 80 proc. statutinių pareigūnų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"