TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nusigrybinę soclibai

2008 09 19 0:00
Lž archyvo nuotraukos

Naujosios sąjungos (socialliberalų) vadai prieš keletą metų urmu pirko grybines Dzūkijoje, tikėdamiesi suklypusias pašiūres paversti "investicijomis į ateitį". Regis, šis planas neišdegė... Sugriaudamas net bendrų interesų siejamų soclibų broliją.

"Chebra" užsipirko.

"Nusipelnėme gyventi geriau", - prieš kelerius metus, vadovaudamiesi garsiuoju rinkimų šūkiu, socialliberalų vadai pusvelčiui įsigijo žemės sklypų vaizdingose Varėnos rajono vietose. Šio rajono Merkio, Ūlos upių pakrantėse driekėsi ar dar driekiasi tuometinio Seimo pirmininko Artūro Paulausko tėvo Stasio, buvusio Naujosios sąjungos vicepirmininko Artūro Skardžiaus sūnaus Manto ir socialliberalo Nr. 2 Gedimino Jakavonio asmeninės valdos. Norėdami įkelti kojas į šias vietas, politikai ir jų artimieji įsigijo seniai nebenaudojamus paruošų supirkimo-perdirbimo punktus, liaudiškai vadinamas grybines. Tam, kad vadinamuosius laikinuosius statinius būtų galima eksploatuoti, pritaikyti kitokiai veiklai, po lūšnomis buvo suformuoti žemės sklypai.

Afera nuo pradžių

Lietuvos įstatymai numato, kad nei laikinųjų pastatų, nei nuosavybės teisių į juos net negalima registruoti nekilnojamojo turto registre, negalima po laikinaisiais statiniais formuoti sklypų. Vis dėlto vietos valdininkai nusprendė, kad lūšnos, kurias apdairiai įsigijo politikai bei jų artimieji, nėra laikini statiniai.

S.Paulauskas žemės sklypą su nekilnojamojo turto registre nurodytu pastatu Mergežerio kaime nusipirko 2005 metais. M.Skardžius Krokšlio kaime esančią grybinę įsigijo pora mėnesių vėliau. G.Jakavonis, stipriai įleidęs šaknis Varėnos rajone, buvo pirmtakas - paruošų punktą nusipirko dar 2003-iaisiais.

Politikų bei jų artimųjų įsigytų statinių istorija - kupina teisinės painiavos ir neaiškumų. Grybų supirkimo punktų Varėnos bei Druskininkų rajonuose sovietmečiu buvo pastatyta kelios dešimtys. Jais naudojosi Varėnos rajono paruošų kontora, kuri nepriklausomybės metais buvo pertvarkyta į bendrovę "Varėnos paruošos". Šiai bankrutavus didžiumą griūvančių punktų nebrangiai supirko apsukrūs verslininkai - bendrovės "Vygis", "Ūlos sala" vadovai ir su jais susiję asmenys.

Vėliau verslininkai tarpusavyje ir su kitais asmenimis sudarė daugybę šių grybinių bei po jomis esančių sklypų pirkimo ir pardavimo sandorių. Tuo siekta, kad liktų kuo mažiau galimybių suabejoti tokio verslo teisėtumu. Savivaldos institucijose pasirūpinę, kad būtų pakeista žemės paskirtis, jie pradėjo statyti gyvenamuosius namus. Vis dėlto Varėnos rajono apylinkės teismas vėliau pripažino, kad šeši grybų supirkimo punktai yra laikini statiniai ir jų vietoje atsiradę nauji pastatai griautini.

Su nuosprendžiu sutiko ir Alytaus apskrities valdininkai. Jie tvirtino, kad šie pastatai neturėjo ir neturi pamatų, jų sienos lengvai surenkamos ir išardomos, kai kurių pastatų iš viso nelikę.

Apskrities atstovai teigė, kad buvę grybų supirkimo punktai pastatyti gražiose vietose prie vandens telkinių. Valdininkai pripažino, kad pretenduojama ne į statinius, o į žemės sklypus, kurie būtų labai paklausūs. Nurodyta, kad kai kurie punktai net stovi ant buvusiems savininkams grąžintinos žemės. Tačiau nė vienam valdininkui nekilo abejonių dėl tų statinių ir žemės sklypų, kuriuos įsigijo Naujosios sąjungos lyderiai bei jų šeimos nariai. Šį "neapdairumą" būtų galima paaiškinti nebent tuo, kad praėjusią kadenciją Alytaus apskritį valdė Naujosios sąjungos atstovai.

LŽ konsultavę aplinkosaugininkai vieningai teigė, kad socialliberalų sklypų, ant kurių stovėjo laikinieji statiniai, įteisinimas buvo "afera nuo pat pradžių", o tai darę įtakingi Seimo nariai socialliberalai turėjo apie tai žinoti.

Investicijos į ateitį

Daugmaž prieš metus, dar būdami politiniais bendražygiais, socialliberalų vadovai panašiai aiškino apie pirkinius. A.Skardžius, kalbėdamas apie sūnaus įsigytą turtą, teigė: "Už kiek pirko, nežinau. Žinau tik kad pirko pastatą. Kodėl man tuo specialiai domėtis - juk suaugęs žmogus. O pirkti pasiūlė Seimo vairuotojas, kuris gyvena kitoje Ūlos pusėje."

Jis tikino nežinojęs, kam jo sūnui reikėjo įsigyti griūvantį pastatą: "Matyt, rengiasi statyti poilsiavietę. Kokie dar jaunimo planai, nežinau."

A.Paulauskas taip pat aiškino daug nežinąs apie savo tėvo pirkinį. "Manau, kad tai - savotiška investicija į ateitį. Taip žmonės bando apsaugoti nuo nuvertėjimo savo santaupas.

Kiek prisimenu, jis man yra sakęs, kad investavo. Tačiau su tėvais nelabai tuos reikalus aptarinėju - tegul patys tvarkosi", - sakė buvęs Seimo pirmininkas.

Tik grikiams auginti

Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius taip pat patvirtino, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir teismo išaiškinimai neleidžia vietoj laikinųjų grybinių atstatyti jokių pastatų. "Manau, kad pagrindinis motyvas perkant tas grybines buvo viltis, jog ateityje, pakeitus planavimo schemas, bus galima ką nors naujo pasistatyti, - sakė E.Gudelevičius. - Džiaugiuosi, kad pas mus ramiau negu Neringoje - visi nelegalūs pastatai griaunami. Ir tos kovos dėl grybinių jau praeitis." Parko direktorius patarė dar esamų grybinių savininkams nusigriauti tas pašiūres bent prakurams. Taip pat išardyti kuklius pamatus ir "investiciniuose sklypuose" auginti bulves arba grikius, nes šiuose sklypuose galima tik žemės ūkio paskirties veikla.

Savininkai sprunka

LŽ važinėjant soclibų grybinių takais, atsivėrė gana liūdnas vaizdas. Buvusio KGB pulkininko S.Paulausko valdas Mergežerio kaimo viduryje žymi aplūžusi tvora. Pastatyta elektros skydinė, tarp išvešėjusių piktžolių vietomis prasišviečia išlieta betono danga, šiukšlių priverstas šulinys. Tačiau šalia sklypo teka upelis, kuris už poros šimtų metrų įteka į kalvų ir miškų apsuptą ežerą. Kelių arų sklype, tiesą sakant, nei rimtesnės trobos nesuręsi, nei rimto grikių derliaus neužauginsi.

M.Skardžiaus įsigytas pastatas, vienintelis išlikęs sveikas, stūkso ant Krokšlio kaimą kertančios Ūlos kranto. Jokių veiklos požymių taip pat nematyti. Vieta graži, šalia nemažai žemės.

G.Jakavonio valdos, beje, vienintelio iš garsiosios trijulės esančios Dzūkijos nacionaliniame parke, yra pro Puvočius tekančio Merkio pakrantėje. Nors paties pastato jau nelikę, tačiau vietos gidas Antanas, siurbčiodamas pigų vynelį, keikia mafiozus seimūnus ir rodo į naujai išlietus grybinės pamatus bei privestą elektros liniją. Aplinkui išsidėstę nemažai turistinių objektų, pamiškėse įrengtos sporto aikštelės, laužavietės.

Šiomis dienomis kalbintas G.Jakavonis pasidžiaugė, jog galiausiai yra pardavęs tą nelemtą grybinę, per kurią keletą metų žurnalistai jam "spardę užpakalį". Jis tvirtino, kad, įsigydamas nekilnojamąjį turtą, neturėjęs jokių savanaudiškų paskatų. Esą toje vietoje ne vienus metus vykdavę baidarių sporto čempionatai, o grybinė naudota kaip elingas - baidarių "garažas". Tačiau sąsajos su "nemylimu" A.Paulausku, gamtosaugininkų priekabės padarė savo - grybinė, taip ir netapusi elingu, parduota.

Beje, nors kitos dvi grybinės ir nėra nacionalinio parko teritorijoje, tačiau jų savininkams taip pat galioja ta pati Statybos įstatymo nuostata, kuri draudžia vietoj laikinųjų statinių statyti kitus. Socialliberalų projektas neišdegė. Dabartinis aplinkos ministras A.Paulauskas, "priverčiantis valdžią dirbti", turėtų pasirūpinti, kad jo paties tėvas bei buvusio partijos bendražygio A.Skardžiaus sūnus laikytųsi įstatymų ir nutrintų nuo žemės paviršiaus visus buvusių grybinių likučius.

Jakavonis užsirūstino

Šių metų liepą vienas Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos steigėjų G.Jakavonis nutraukė narystę šioje partijoje ir pasitraukė iš jos frakcijos Seime. Tokį žingsnį parlamentaras pavadino vienu svarbiausių sprendimų savo gyvenime.

"Naujosios sąjungos partijos bilietą Nr. 2 pasilikau sau, kaip man svarbaus gyvenimo etapo atsiminimą ir simbolį. Mano pasitraukimas iš partijos, kurią pats kūriau, susijęs su požiūrio į valstybės problemas išsiskyrimu", - aiškino G.Jakavonis.

Jo teigimu, aktyviai dirbdamas Seimo Aplinkos apsaugos komitete jis matąs didelę problemą - daugelio aplinkosaugos valdininkų didėjančią savivalę, įstatymų nepaisymą, dvejopų standartų taikymą Lietuvos žmonėms. "Tokia situacija teisėtai piktina Lietuvos žmones ir kenkia pačios valstybės teisėtai santvarkai. Dėl to išsiskyrė mano pozicija - reikalauti atsakomybės iš valdininkų už jų padarytus neteisėtus veiksmus - ir Naujosios sąjungos lyderio, aplinkos ministro A. Paulausko "nieko nedarymo" politika, - pareiškė socialliberalus palikęs politikas. - Mano pasitraukimą iš partijos A.Paulauskas komentavo kaip nenorą keistis. Patvirtinu, aš nenoriu keistis, kai valdininkai savavaliauja ir savo neteisėtais veiksmais varo Lietuvos žmones iš jų protėvių žemės", - tvirtino G.Jakavonis, ne mažiau išgarsėjęs ir tuo, kad įstatymus ginančią Neringos nacionalinio parko direktorę Aureliją Stancikienę viešai išvadino "stribe".

Kiek anksčiau pas tuos pačius valstiečius liaudininkus spruko ir A.Skardžius. Matyt, net grybinių reikalo nesugebėjęs sutvarkyti A.Paulauskas liko nereikalingas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"