TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nusikalsta ir turtingų tėvų vaikai

2015 07 09 17:15
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nors nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje mažėja, daugėja atvejų, kai jaunimas nusikalsta internetinėje erdvėje. Pasak ekspertų, jaunimo nusikalstamumo mažinimui sukurtos nepilnamečių justicijos programos yra neveiksmingos ir nesėkmingai įgyvendinamos.

Lietuvos teisės institutas vykdė tarptautinį mokslinių tyrimų projektą „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija“, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti vyraujančias nepilnamečių nusikalstamumo tendencijas Lietuvoje.

Tyrimo pagrindu pasirinkti ne statistiniai policijos duomenys, bet taikoma pranešimo apie save (angl. - self-report) metodika, t.y. pačių nepilnamečių buvo klausiama, ar jie darė tam tikras nusikalstamas veikas ir kiek kartų per tam tikrą laikotarpį. Toks metodas, anot mokslininkų, pasirinktas todėl, kad dažnai nepilnamečiai nutyli apie įvykdytas nusikalstamas veikas, apie jas nėra pranešama ir policija sužino tikrai ne apie visus nusikaltimus.

Daugėja internetinių nusikaltimų

Tyrimo metu atlikta moksleivių apklausa parodė, kad 12–15 metų moksleivių nusikalstamo elgesio paplitimo rodikliai mažėja, pažeidėjų amžius nejaunėja, o nepilnamečių daromi nusikaltimai nėra linkę sunkėti. Taip pat paaiškėjo, kad mažėja smurtinio elgesio, tačiau daugėja ekonominių nusikaltimų, ypač internetinėje erdvėje. Joje jaunimas dažniausiai neteisėtai siunčiasi filmus ir muziką.

Pasak Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus mokslo darbuotojo Gintauto Sakalausko, internetinių nusikaltimų augimas yra paprastai paaiškinamas ir savaime suprantamas reiškinys. „Prieš dvidešimt metų nebuvo mobiliųjų telefonų vagysčių, ne todėl, kad niekas nenorėjo jų vogti, o dėl to, kad jų tiesiog nebuvo. Dabar jaunimas daug laiko praleidžia internete, tai svarbi jaunimo gyvenimo dalis, todėl to nusikalstamo elgesio toje erdvėje yra daugiau. Bet tai nereiškia, kad nepilnamečiai nedaro nusikaltimų ne virtualioje erdvėje“ , - sako G. Sakalauskas.

Dr. Gintautas Sakalauskas / Asmeninio archyvo nuotrauka

Nors visuomenėje vyrauja požiūris, kad labiau nusikalsti yra linkę socialiai pažeidžiami jaunuoliai, tačiau, pasak pašnekovo, tokios tendencijos nėra. Tai yra universalus elgesys, būdingas daugumai jaunų žmonių. Tiek socialiai pažeidžiami, tiek ir gerų ar turtingų šeimų vaikai įvykdo nusikalstamas veiklas. „Problema ta, kad jaunuoliai, esantys nepalankioje socialinėje padėtyje, dažniau pastebimi. Kai kas nors nutinka, jie turi mažiau užtarėjų ir galimybių. Buitiškai kalbant, gerų vaikų tėvai iškart puola tvarkyti reikalus, atlygina žalą, samdo gerus advokatus arba vaikai tiesiog baudžiami švelniau, nes jie yra „geri vaikai“. Tuo tarpu socialiai atskirti jaunuoliai, tokio atstovavimo, užtarimo negauna, nes dažnai būna stigmatizuojami. Socialinės pagalbos yra labai mažai, nėra pakankamai tinkamų priemonių, o tos, kurios yra, nėra pakankamai remiamos, pvz., socialinis darbas gatvėse su jaunimu. Jeigu jaunas žmogus turi elgesio problemų, dažniausiai tokiu atveju turtingi tėvai savo vaikus siunčia į stovyklas, veda pas psichologus, gali pasiūlyti užsiėmimų. O socialiai silpnesnių šeimų vaikai tokių galimybių dažniausiai neturi“, - teigia G. Sakalauskas.

Ekspertai kritiški

Taip pat į projektą buvo įtrauktas ir Lietuvos nepilnamečių justicijos politiką formuojančių ir vykdančių institucijų darbuotojų nuomonės tyrimas, siekiant išsiaiškinti nepilnamečių justicijos politikos problematiką ir jos vertinimą. Tyrimo metu buvo atlikti 29 giluminiai interviu – apklausta 19 praktikų (teisėjų, prokurorų, policininkų ir pan.) ir 10 ekspertų, dirbančių švietimo ir mokslo, vidaus reikalų, socialinės apsaugos ir darbo ministerijose, kalėjimų departamente, įvairiuose universitetuose.

Atliktų interviu rezultatai parodė kritišką tiek ekspertų, tiek praktikų požiūrį į nepilnamečių justicijos programas. Praktikai dažnai nesijaučia įtraukti į tų programų kūrimą ir vykdymą. Pasak apklaustų ekspertų, dabartinė nepilnamečių justicijos programa yra nublankusi ir neturinti politinio palaikymo, kuris buvo daug didesnis ją kuriant prieš 15 metų. Taip pat apklaustieji įvardino, kad dažnai programa yra labai formali ir siūlo priemones, kurios ne visada reikalingos. Pasitaiko atvejų, kai nepilnamečių justicijos programos veikia šalia sistemos, o ne pačioje sistemoje.

G. Sakalausko teigimu, lyginant su Vakarų šalimis, Lietuvoje dirbantiems žmonėms justicijos politikos srityje labai trūksta kompetencijos ir profesionalumo. „Dalis žmonių šiose srityje dirba ilgą laiką ir jie tiesiog nėra pajėgūs ką nors pakeisti ir galbūt net nesupranta, kad reikia daug ką keisti, nesuvokia ir nemato problemos. Čia yra didelis skirtumas netgi lyginat su Estija, kur dirbti atėjo nauji žmonės, net probacijos ir įkalinimo sistemoje jie yra tiek pažengę, kad lenkia mus dešimt metų, nors mūsų ir jų pradžios taškai buvo labai panašūs. Mums reikia daug naujų kūrybingų ir kompetentingų žmonių, kurie ne tiesiog prisitaikytų prie esamos sistemos, bet po truputį imtų ją keisti. Gal tai būtų išeitis. Šiek tiek yra ir švietimo sistemos kaltės, ji per dažnai verčia kalti ir per mažai ugdo kūrybingų žmonių. Kūrybingi žmonės labai svarbūs kiekvienoje srityje. Jie jaučia, kad gali kažką pakeisti, moka ir nori tai daryti“, – portalui lzinios.lt komentuoja G. Sakalauskas.

Jaunimui reikia supratimo

G. Sakalauskas teigia, kad elgesys, neatitinkantis visuotinių socialinių normų ir vertybių, dažnai yra sudedamoji brendimo ir augimo dalis, ir daugelis žmonių jį savaime „išauga“. Valstybė turi siekti intervencijos tik tada, kai yra reikalinga, bet nebūtinai griežtomis priemonėmis. Kaip portalui lzinios.lt sakė Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotojas, jaunimui labiausiai reikia supratimo, palaikymo, domėjimosi jais, autoritetų, kuriuos jie patys pripažįsta, o ne tokių, kurie tiesiog nori būtų autoritetais ar įsivaizduoja, kad tokiais yra.

„Dažnai tenka išgirsti žmones kalbant, kad neva šiais laikais vaikai ir jaunimas turi per daug teisių, bet per mažai pareigų, mat ankstesniais laikais buvo kitaip. Tokių žmonių paklausiu: „O kokių konkrečių teisių vaikai ir jaunimas turėtų atsisakyti?“. Dar niekada nesu išgirdęs atsakymo. Labai dažnai už pasakymo „jie turi labai daug teisių“ slypi intencija kaip nors juos sutramdyti. O štai teisę nebūti tramdomi bet kaip jauni žmonės išties turi. Yra Lietuvoje daug puikių pavyzdžių, kai tai žinodami jaunimo srities darbuotojai per susikurtą santykį su jaunais žmonėmis pasiekia stulbinančių jų elgesio pokyčio rezultatų, deja, tokie pavyzdžiai Lietuvoje dar nėra tapę sistema“, - komentuoja teisininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"