TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nusikalstamas Seimo užmaršumas

Šiandien Vilniaus 2-ajame apylinkės teisme pagaliau bus atversta Kauno pedofilijos byla. Likimo ironija - šiame teisme teisėjauja Algimantas Valantinas, kuris buvo priverstas atsistatydinti iš generalinio prokuroro posto po to, kai prieš dvejus metus Seimas pritarė parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto tyrimo išvadoms. 

Parlamentinis tyrimas atskleidė prokurorų nusikalstamą neveiklumą Kauno pedofilijos byloje, dėl to žuvo žmonės. Dabar taip pat nuskalstamai Seimas pamiršo savo paties tyrimą, demonstruodamas visišką abejingumą priimtiems sprendimams.

Seimo nutarimų galima nevykdyti

2009 metų lapkričio 11 dieną Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas teisininko Stasio Šedbaro, paskelbė aplinkybių, susijusių su dabar jau mirusio Drąsiaus Kedžio skundų nagrinėjimu, parlamentinio tyrimo išvadas. Po kelių dienų, lapkričio 19-ąją, joms pritarė Seimas - niekas nebalsavo prieš, tik 11 parlamentarų susilaikė. 

Tyrimo metu buvo konstatuota, kad vadinamoji Kauno pedofilijos byla, kurioje D.Kedys jo mažametės dukrelės seksualiniu išnaudojimu kaltino verslininką Andrių Ūsą, teisėją Joną Furmanavičių (jų taip pat nebėra tarp gyvųjų) bei iki šiol neišaiškintą "šviesiaplaukį Aidą", o žinojus apie tai, kas vyksta - mergaitės motiną Laimutę Stankūnaitę ir jos seserį Violetą Naruševičienę, dabar taip pat žuvusią, nagrinėta nusikalstamai aplaidžiai. Tuo metu siūlytos ir priemonės, kaip nubausti kaltuosius bei taisyti padėtį.

"Lietuvos žinios" nori priminti visuomenei ir patiems politikams, ką jie - Seimo nariai - konstatavo prieš dvejus metus. Priminti parlamentinio tyrimo išvadas, kurios dabar yra tarsi niekam nereikalingos, pamirštos, ir kuriomis remtis nenori nei politikai, nei teisingumo sargyboje turintys stovėti prokurorai bei teisėjai. Kėdainių teismo net neįvykdomą - be prievartos mergaitės atžvilgiu - sprendimą būtina vykdyti nedelsiant (tai tvirtina ir TTK pirmininkas S.Šedbaras), o Seimo nutarimų galima ir nevykdyti. Todėl šioje konkrečioje byloje ir visoje Lietuvos prokuratūros veikloje jokio lūžio neįvyko. Tad gal buvo teisūs ir be reikalo nukentėjo tie prokurorai, kurie ieškojo pedofilų ir nerado, nes jų niekad nebuvo? Kaip gali Lietuvos žmonės gerbti Seimą, jeigu jis pats savęs negerbia? 

Laikė nesunkiu nusikaltimu

Parlamentinio TTK tyrimo medžiagoje vardijama: 2009 metų spalio 5 dieną Kaune šaunamuoju ginklu buvo nužudyti Kauno apygardos teismo teisėjas J.Furmanavičius ir mergaitės teta V.Naruševičienė. Tą pačią dieną visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta informacija, kad vienas iš įtariamųjų gali būti D.Kedys, kuris nuo 2008-ųjų lapkričio nuolat kreipėsi į įvairias teisėsaugos institucijas dėl galimo jo dukters seksualinio išnaudojimo, tarp šio nusikaltimo įtariamųjų įvardydamas ir asmenis, kurie buvo nužudyti. 

2009-ųjų spalio 22 dieną Seimas pavedė TTK atlikti parlamentinį tyrimą "Dėl aplinkybių, susijusių su D.Kedžio skundais, tyrimo". Atlikdamas darbą, TTK rėmėsi Generalinės prokuratūros pateikta informacija bei tuomečio generalinio prokuroro A.Valantino liudijimais parlamentarams.

Nagrinėdamas D.Kedžio skundų tyrimą, Seimo TTK konstatavo, kad vyriškio pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos jo mažametės dukters (tuo metu - 4 metų) atžvilgiu Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (KAVPK) buvo gautas 2008-ųjų lapkričio 30 dieną. Tą pačią dieną ikiteisminį tyrimą pradėjo KAVPK Panemunės policijos komisariato Petrašiūnų policijos nuovados tyrėjas. Tyrimas buvo atliekamas du mėnesius - iki 2009-ųjų sausio 30 dienos.

Medžiagą nagrinėjęs TTK nurodė: iš Generalinės prokuratūros pateiktos informacijos matyti, kad "buvo tiriamas nesunkus nusikaltimas", todėl jo metu nebuvo atlikti operatyviniai veiksmai, netaikytos operatyvinės veiklos priemonės, nesiklausyta pokalbių, nedaryti įrašai (beje, įvykio vietos apžiūra pagal visus kriminalistikos metodikos reikalavimus iš viso nebuvo atlikta - tai matyti iš Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo išvadų).

"TTK nuomone, pakako duomenų ikiteisminį tyrimą atlikti ne tik dėl galimo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 153 straipsnyje, bet ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio "Seksualinis mažamečio prievartavimas" 4 dalyje (šiame straipsnyje nustatyta, kad tas, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų). Pagal BK 11 straipsnio 6 dalį toks nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių ir jį tiriant būtų buvę galima atlikti reikalingus operatyvinius veiksmus. Tačiau tik tyrimą perdavus Vilniaus apygardos prokuratūrai buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus ne tik BK 153 straipsnyje, bet ir BK 150 straipsnio 4 dalyje. Komiteto nuomone, operatyvinės priemonės tokio pobūdžio bylose, taip pat ir tiriant D.Kedžio pareiškimą dėl seksualinės prievartos prieš jo mažametę dukrą, buvo būtinos sėkmingam visų aplinkybių atskleidimui", - konstatavo parlamentarai.

A.Ūso atpažinimo nesurengė

Tyrimą atlikęs TTK nurodė manantis, kad D.Kedžio dukrai davus parodymus buvo būtina nedelsiant atlikti mergaitės suvokimo psichologinį ir jos kūno tyrimus, atlikti įtariamojo (tuo metu tokiu buvo įvardijamas tik A.Ūsas - aut.) atpažinimą, apžiūrėti galimą įvykio vietą, taip pat nustatyti tėvo nurodytų asmenų tarpusavio santykius, bendravimo pobūdį ir intensyvumą, ieškoti galimų kitų mergaitės ir įtariamųjų kontakto pėdsakų.

"Generaliniam prokurorui atsakant į TTK narių klausimus buvo teigiama, kad procesinio veiksmo - asmens (asmenų) atpažinimo - esą nebuvo galima atlikti dėl to, kad pats D.Kedys rodė dukrai įtariamojo (vėliau - ir kito, jo manymu, įtariamojo) nuotraukas, ir atpažinimas būtų buvęs netikslingas. Komiteto nuomone, toks teiginys neturi jokio pagrindo. Atlikus atpažinimą pagal visas baudžiamojo proceso ir kriminalistikos taisykles, buvo galima gauti vertingos informacijos tiek patvirtinti, tiek paneigti įtarimus", - tvirtino Seimo nariai.

Vis dėlto nė vienas iš būtinų veiksmų per du mėnesius, kol byla buvo tiriama KAVPK, nebuvo atliktas. "Todėl TTK mano, kad ikiteisminis tyrimas KAVPK atliekamas neoperatyviai ir nekvalifikuotai", - konstatuota išvadose.

Vilkino mėnesių mėnesius

Šios pedofilijos bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga, surinkta KAVPK, buvo tikrinama Kauno apygardos prokuratūroje. Dėl nustatytų trūkumų 2009-ųjų sausio 28 dieną Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis pavedė tyrimą atlikti Kauno apylinkės prokuratūrai.

"Generalinės prokuratūros atsakymuose į TTK paklausimą nėra jokios informacijos, kokių priemonių ėmėsi ikiteisminį tyrimą kontroliuojantys prokurorai, taip pat ar ėmėsi kokių priemonių informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovus ir Kriminalinės policijos valdybą, kad KAVPK pašalintų prielaidas netinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą", - nurodė parlamentarai.

Vėliau Generalinės prokuratūros atlikto tarnybinio patikrinimo dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje vykdymo, taip pat - dėl Kauno miesto apylinkės ir apygardos prokurorų veiksmų - išvadoje buvo konstatuoti esminiai ikiteisminio tyrimo trūkumai, nepakankama prokurorų kontrolė. Kaltais dėl šio neveikimo Generalinės prokuratūros komisija įvardijo tiesiogiai tyrimą kontroliavusią, o vėliau ir perėmusią Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorę Genovaitę Ročienę (ją D.Kedys savo skunduose kaltino "nugesinus" bylą po to, kai KAVPK Panemunės komisariato tyrėjai pareiškė įtarimus A.Ūsui dėl nusikalstamos veiklos) bei apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Ritą Čivinskaitę. G.Ročienė buvo atleista iš darbo, R.Čivinskaitė ir dar du jos kolegos buvo perkelti į žemesnes pareigas. Tai - iš esmės vieninteliai asmenys, tapę atsakingi už vilkintą bylą.

2009-ųjų sausio 30 dieną Kauno pedofilijos bylos tyrimą perėmusi Kauno miesto apylinkės prokuratūra jį vykdė iki birželio 11-osios, tai yra beveik 4,5 mėnesio.

"TTK mano, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra akivaizdžiai vilkino ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo atlikta beveik jokių naujų procesinių veiksmų, tik kartojami seniau atliktieji, ir jų metu iš esmės nebuvo gauta jokios naujos įrodomosios informacijos. Šiuo laikotarpiu šiek tiek keitėsi D.Kedžio dukters parodymai, liudijantys apie galimai labai sunkų nusikaltimą, padarytą jos atžvilgiu (kaip nurodoma, mergaitės parodymai keitėsi galimų veiksmų, atliktų prieš ją, sunkumo prasme), tačiau ikiteisminis tyrimas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį taip ir nebuvo pradėtas. Nepradėjus tyrimo pagal kitą BK straipsnį, nebuvo galima duoti pavedimų gauti papildomų įrodymų, pasitelkiant operatyvinės veiklos priemones", - konstatavo TTK.

Prokurorai ieškojo pasiteisinimų

Iš parlamentarų surinktos medžiagos aiškėja, kad nebuvo skirtas reikiamas dėmesys ir gautai informacijai apie kitos byloje minėtos mergaitės (L.Stankūnaitės sesers V.Naruševičienės dukrelės - aut.) galimą tvirkinimą. Kaip nurodoma, informacija apie tai buvo gauta 2009-ųjų kovo 6 dieną, o mergaitės motina V.Naruševičienė apklausta tik balandžio 16-ąją, pati mergaitė - balandžio 22 dieną. Tačiau nei mergaitės suvokimo psichologinis tyrimas, nei jos kūno tyrimas apylinkės prokuratūroje iš viso nebuvo paskirtas.

Generalinės prokuratūros ir generalinio prokuroro A.Valantino atsakymuose į TTK klausimus ne kartą kaip kliūtis tyrimui nurodyta tai, kad D.Kedys itin priešinosi jo dukros tyrimui Vaiko raidos centre Vilniuje. Esą be to nebuvo galima tinkamai tęsti ikiteisminio tyrimo, nes mergaitės psichiatrinis-psichologinis tyrimas (jame nurodoma, kad mažylė nelinkusi fantazuoti ir pasakoja apie tai, kas su ja iš tiesų vyko - aut.), kurį atliko ekspertai, trukęs tik kelias valandas.

Tokie argumentai neįtikino TTK narių. "2009 metų balandžio 23 - gegužės 25 dienomis ekspertizės akto išvados formuluojamos aiškiai, vienareikšmiškai. Rimtų argumentų, dėl kurių ikiteisminio tyrimo pareigūnams kilo abejonių minėtos ekspertizės išvadomis, TTK nebuvo pateikta", - nurodė parlamentarai.

TTK taip pat konstatavo, kad Vaiko raidos centras nėra ekspertinė įstaiga, turinti teisę teisėsaugos institucijoms atlikti atitinkamas ekspertizes. Parlamentarų teigimu, centras įsikūręs Vilniuje, tad D.Kedžio prieštaravimas, kad 4-5 metų vaikas, kuris iki tol buvo ganėtinai psichologiškai (taip pat ir paties tėvo) traumuojamas, būtų vežamas papildomai tirti toli nuo namų, gali būti suprantamas.

Nenorėjo "matyti" teisėjo

2009-ųjų liepos 29 dieną Seimo TTK bei Žmogaus teisių komitetas gavo Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko atsakymą dėl Kauno pedofilijos bylos tyrimo. Jame nurodyta, jog "nenustačius, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas netinkamai ar pažeidžiant įstatymų reikalavimus", Generalinė prokuratūra nusprendė 2009-ųjų birželio 17 dieną jį iš Kauno apylinkės prokurorų rankų perduoti Kauno apygardos prokuratūrai.

"Iš minėto prokuroro atsakymo matyti, kad jis nenustatė šio ikiteisminio tyrimo atlikimo trūkumų, nors nuo jo pradžios buvo praėję jau 8 mėnesiai ir tyrimas du kartus (iš policijos ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros) jau buvo perimtas būtent dėl nustatytų trūkumų. Tai rodo, kad Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrius ir jo vadovas, atsakingi už ikiteisminio tyrimo kontrolę visoje šalies teritorijoje, netinkamai vykdė savo pareigas", - konstatavo Seimo TTK.

Kauno apygardos prokuratūroje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas iki rugpjūčio 18 dienos (taigi, nuo jo pradžios buvo praėję beveik 9 mėnesiai). Rugpjūčio 5 dieną Generalinė prokuratūra gavo D.Kedžio prašymą pradėti bylą ir prieš teisėją J.Furmanavičių. Netrukus Generalinė prokuratūra paėmė bylą iš Kauno ir rugpjūčio 18-ąją perdavė ją Vilniaus apygardos prokuratūrai. 

Seimo TTK atstovai atkreipė dėmesį, kad D.Kedžiui oficialiai pranešus apie savo įtarimus, susijusius su Kauno apygardos teismo teisėju J.Furmanavičiumi, jokių veiksmų dėl to nei Generalinėje prokuratūroje, nei Kauno apygardos prokuratūroje nebuvo imtasi. Į informaciją sureaguota tik ikiteisminį tyrimą perdavus Vilniaus apygardos prokuratūrai - 2009 metų rugsėjo 4 dieną, t. y. praėjus visam mėnesiui po D.Kedžio pareiškimo.

Sulaukė žudynių

Seimo TTK nagrinėjo ir įvykius po to, kai 2009-ųjų rugsėjo 7 dieną Generalinė prokuratūra gavo V.Naruševičienės prašymą apginti ją ir jos vaiką nuo galimų smurtinių D.Kedžio veiksmų. Tuo pačiu metu buvo gautas ir analogiškas L.Stankūnaitės prašymas. 

Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, visą savaitę - nuo rugsėjo 7-osios iki 14 dienos - šie prašymai buvo nagrinėjami Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriuje, o rugsėjo 15-ąją perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Tik rugsėjo 24 dieną, t. y. praėjus dviem savaitėms po to, kai moterys kreipėsi dėl apsaugos, Vilniaus apygardos prokuratūra L.Stankūnaitės ir V.Naruševičienės prašymus persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai. Ši skundus rugsėjo 29-ąją perdavė KAVPK. 

Aplinkybėms patikslinti V.Naruševičienė į policiją buvo kviečiama spalio 5-ąją, prabėgus mėnesiui nuo tada, kai kreipėsi į teisėsaugininkus. Tačiau su pareigūnais moteris taip ir nepasikalbėjo - tą dieną ji buvo nušauta ant savo namų slenksčio.

"Akivaizdu, kad beveik mėnesį nieko daugiau, išskyrus prašymo siuntinėjimą iš vienos institucijos į kitą, nebuvo padaryta, siekiant apsaugoti pareiškėjas nuo galimo susidorojimo. TTK nuomone, reaguoti į galimas grėsmes tiek pareiškėjų, tiek teisėjo J.Furmanavičiaus sveikatai ir gyvybei buvo pakankamas pagrindas, tačiau jokių veiksmingų priemonių apsaugoti žmones nuo susidorojimo nebuvo imtasi. Dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų žmonių gyvybei atimti, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo", - pareiškė Seimo TTK.

Prisidengė vaikų gynėjais

Tyrimą vykdęs Seimo TTK nagrinėjo Generalinės prokuratūros pateiktą informaciją apie Kauno apygardos prokuratūros bendradarbiavimą su vaiko teisių apsaugos institucijomis. Prokurorai tvirtino ne kartą kreipęsi dėl galimo mergaičių teisių pažeidimo ir gynimo, tačiau Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) esą apsiribojo tik buities ir gyvenimo sąlygų D.Kedžio namuose patikrinimu, po kurio konstatavo, kad namų aplinka saugi, buities ir gyvenimo sąlygos tinkamos mažamečiam vaikui gyventi.

Tačiau tuo pačiu metu Kauno rajono VTAS prašė Kauno apygardos prokuratūros kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: t. y. siekti, kad būtų apribotas mergaitės bendravimas su abiem tėvais (tiek D.Kedžiu, tiek L.Stankūnaite). VTAS pareiškė nuomonę, kad skirti mažylės laikinaisiais globėjais kitus jos senelius - t. y. L.Stankūnaitės tėvus, yra "netikslinga", o jeigu prokuratūra kreipsis dėl mergaitės paėmimo iš tėvo, skyrius pats parinks globėją, kuris rūpinsis jos priežiūra.

Generalinė prokuratūra Seimo nariams šioje situacijoje dėstė savo poziciją: esą tiek tuometė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, persiųsdama prokuratūrai nagrinėti prašymus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, tiek atitinkami Kauno miesto ir rajono VTAS, nurodydami, kad nenustatė veiksnių, dėl kurių D.Kedžio dukra turėtų būti paimta iš tėvo, o tik prašydami prokuroro kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevykdė savo tiesioginės pareigos ginti vaiko teises. Prokuratūros manymu, vaiko teisių apsaugos institucijos tokiais veiksmais esą siekė perkelti atsakomybę už vaiko teisių gynimą prokuratūrai.

Tyrimą atlikęs TTK šios situacijos nagrinėti nesiėmė. Tyrėjai pasirėmė parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadomis. Jose konstatuota, kad atsakingos institucijos (vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijos ir šių savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, prokuratūra) neužtikrino tinkamos vaiko teisių apsaugos, dažnai buvo apsiribojama formaliu susirašinėjimu, akivaizdžiai trūko veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarp institucijų bei funkcijų pasidalijimo.

Išvados, kurias pamiršo

Seimo TTK atlikto tyrimo išvados tuo metu, prieš dvejus metus, ne vieną privertė susimąstyti apie tai, kas vyksta mūsų valstybės teisėsaugoje, ir gal net leido patikėti, kad artimiausiu metu galima laukti būtinų pokyčių. 

Seimas pritarė TTK sprendimui, kad ikiteisminis tyrimas pagal D.Kedžio skundus KAVPK buvo atliekamas aplaidžiai, neoperatyviai ir nekvalifikuotai. Jį kontroliavusi ir vykdžiusi Kauno miesto apylinkės prokuratūra nesiėmė priemonių tyrimui paspartinti, visų procesinių ir operatyvinių veiksmų įrodymams surasti ir įtvirtinti, o Kauno apygardos prokuratūra netinkamai prižiūrėjo procesą. 

Politikai nutarė, kad nei Kauno apygardos prokuratūra, nei Generalinė prokuratūra netyrė, kas kaltas dėl nustatytų trūkumų, nesprendė, kokios drausminės priemonės taikytinos kaltiems pareigūnams, kokių priemonių reikia imtis padėčiai gerinti. D.Kedžiui oficialiai pranešus Generalinei prokuratūrai apie savo įtarimus, susijusius su Kauno apygardos teismo teisėju J.Furmanavičiumi, jokių veiksmų dėl to nei Generalinėje prokuratūroje, nei Kauno apygardos prokuratūroje nebuvo imtasi.

Buvo pritarta ir išvadai, kad policijos tyrėjai ir prokuratūros pareigūnai, aplaidžiai bei nekompetentingai atlikdami D.Kedžio skundų dėl galimos seksualinės prievartos jo dukros atžvilgiu tyrimą bei jo kontrolę, pakenkė tyrimui ir sukomplikavo galimybę sėkmingai jį baigti. Dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų (dabar - jau keturių) žmonių gyvybės atėmimui, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo.

"Prokuratūra yra glaudžiai susijusi su baudžiamojo (ir ne tik) persekiojimo funkcija, už kurią politiškai atsako vykdomoji valdžia. Vadinasi, prokurorai ir prokuratūra turi turėti atitinkamą funkcinį ryšį su vykdomosios valdžios sistema. Tačiau šiuo metu tiek konstitucinis, tiek įstatyminis prokuratūros teisinio statuso reglamentavimas lemia situaciją, kad prokuratūra visais aspektais iš esmės yra nepriklausoma institucija, kuri pati save ir kontroliuoja", - patvirtino Seimas ir pažadėjo taisyti šią situaciją. Bet per dvejus metus pamiršo savo išvadas. Tuo labiau - konkrečius numatytus darbus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"