TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nusikaltėliai iš Lietuvos Vokietijoje gaus tautiečių atkirtį

2006 08 05 0:00
Į Gytę Giuler žmonės Ofenbache dažnai kreipiasi pagalbos.
Dainiaus Sinkevičiaus nuotrauka

Lietuvių bendruomenės Pietvakarių Vokietijoje nariai nusprendė kovoti prieš savo tautiečius, prasimanančius pinigų iš nusikalstamos veiklos. Jau daugiau kaip 10 metų Vokietijoje gyvenanti panevėžietė Gytė Giuler tikina, kad dėl lietuvių padarytų nusikaltimų dažnai tenka raudonuoti čia gyvenantiems išeiviams.

Lietuvos nusikaltėliai atrado naują sukčiavimo būdą - į Vokietiją iš atokių kaimų veža asocialius asmenis. Čia, pasinaudoję jų dokumentais, iš įvairių bendrovių išsimokėtinai perka naujausius mobiliuosius telefonus ir net įsidrąsino bankuose imti paskolas. Lietuvių bendruomenės nariams teko susidurti su nukentėjėliais - apgauti žmonės valkatauja gatvėse, pragyvenimui stengiasi užsidirbti vagiliaudami. "Tokių atvejų yra nemažai, todėl nenustebsiu, jei po kelerių metų išgirsime daug blogų atsiliepimų apie Lietuvą ir jos gyventojus", - LŽ sakė lietuvių bendruomenės Ofenbache narė Gytė Giuler.

Iš neigiamos pusės

Po Lietuvos įstojimo į ES mūsų piliečiai užplūdo Didžiąją Britaniją, Airiją ir Ispaniją, tačiau netolimąją Vokietiją jau aplenkia. Čia liko tik ankstesniais metais įsikūrę lietuviai - neoficialiais duomenimis, Vokietijoje gali gyventi apie 20 tūkst. Lietuvos piliečių. Tačiau vienoje didžiausių Europos šalių, turinčioje daugiau kaip 80 mln. gyventojų, Lietuvos vardas gana dažnai iš neigiamos pusės linksniuojamas vietos spaudoje. Vokiečių policija dažnai praneša apie sulaikytus lietuvius su vogtais automobiliais arba jų dalimis. Pastaraisiais metais nusikaltėliai ypač susidomėjo prabangiomis mašinomis.

Pasak Lietuvos ambasados Vokietijoje ambasadoriaus patarėjo Tauro Pajaujo, kasmet į pareigūnų akiratį pakliūva apie 6 tūkst. Lietuvos piliečių. Dauguma jų nusikaltimus padarė važiuodami per šalį. Kai kurie vogti net specialiai važiuoja į Vokietiją.

"Nereikia pamiršti, kad į Vokietiją labai daug lietuvių atvažiuoja pirkti automobilių, - sakė Pajaujis. - Kad lietuvių srautas didelis, rodo ir tai, jog Esseno apylinkėje veikiančiame turguje automobilių registracijos centro filiale yra iškabos vokiečių, turkų, rusų ir lietuvių kalbomis".

Prieš kelerius metus viena populiariausių Vokietijos televizijų apie Lietuvą buvo sukūrusi net laidų ciklą. Mūsų šalis buvo pavaizduota kaip nykus kaimas - apgriuvę namai, seni automobiliai, skurdžiai gyvenantys žmonės. Iš karto po šių laidų pareigūnai ėmė raginti žmones saugotis lietuvių. Panašūs perspėjantys pranešimai Vokietijos regioninėje spaudoje mirgėjo ir prieš savaitę, kai policija demaskavo tarptautinę nusikalstamą grupuotę. Bulgarai, turkai ir lietuviai buvo įtariami platinę netikras 100 ir 500 eurų kupiūras. Pas juos rasta daugiau kaip 30 tūkst. netikrų eurų. Pasak spaudos, pinigai greičiausiai atkeliavo iš Lietuvoje veikiančių pogrindinių spaustuvių.

Gyvenimas su turku

Dėl tautiečių daugiausia problemų turi čia gyvenantys išeiviai iš Lietuvos. Prieš keliolika metų iš Panevėžio į Pietvakarių Vokietijoje esantį Ofenbachą atvažiavusi Gytė neslepia, kad kartais tenka raudonuoti iš gėdos dėl kraštiečių padarytų nusikaltimų. "Tačiau niekada nemėginau nuslėpti, kad esu lietuvė, - sakė Giuler. - Kiti gal ir nutyli, iš kur atvažiavo, tačiau aš, nepaisydama nieko, didžiuojuosi, jog esu iš Lietuvos".

Moteris neslėpė, kad jos, kaip ir dalies lietuvaičių, gyvenimas buvo susijęs su Vokietijoje įsikūrusiais turkais. "Turbūt Ofenbache buvau vienintelė oficiali turko žmona, - sakė Giuler. - Tačiau po penkerių metų bendro gyvenimo tapau laisva. Viskas, kas yra krikščioniška, jam buvo svetima, o man nepriimtini musulmoniško pasaulio papročiai. Jeigu lietuvaitės sako, kad joms gera gyventi su turkais, netikėkite, - jos nuolat verkia. Vyras man nurodydavo su kuo turiu bendrauti, kurie žmonės yra geri, o kurie - blogi. Kultūrų ir religijų skirtumai net karščiausią meilę sudaužo į šipulius. Nenorėjau konfliktų šeimoje, todėl pasirinkau skyrybas".

Pasak Giuler, Vokietijoje gyvena nemažai turkų, kurie išlaiko lietuvaites. "Jeigu gatvėje pamatysite turką su gražia mergina, galite neabejoti, jog ji yra lietuvė", - sakė moteris.

Vengė kalbėti lietuviškai

Giuler prisipažįsta: po skyrybų su turku jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Moteris susirado gerai apmokamą darbą, įsigijo butą, ėmė lankytis lietuvių bendruomenės susirinkimuose bažnyčioje. Po mišių, kurios vyksta kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį, tautiečiai susirenka bažnyčios salėje ir prie vaišėmis nukrauto stalo dalijasi savo rūpesčiais ir džiaugsmais.

Ofenbache šiuo metu susirasti darbą sunku ne tik užsieniečiams, bet ir vietos žmonėms. "Todėl į susirinkimus kai kurie ateina tikėdamiesi gauti kokių nors žinių apie laisvus darbus", - sakė moteris. Pasak jos, anksčiau, kai lietuviai Vokietijoje dirbo nelegaliai, daugelis net gatvėse vengdavo kalbėti lietuviškai. "Lietuviai net stengdavosi su tautiečiais nepalaikyti jokių ryšių, - stebėjosi panevėžietė. - Žinau daug atvejų, kai draugės susipykdavo net dėl darbo. Netgi buvo labai madingas "siuntinėjimas namo": lietuviai policijai įskųsdavo nelegaliai dirbančius tautiečius, o vėliau užimdavo jų laisvą vietą. Skaudu pripažinti, bet mes, lietuviai, kartais džiaugiamės dėl kitų nelaimių".

Muštynės prie bažnyčios

"Jeigu reikia pagalbos, kreipkis į Gytę bet kuriuo paros metu", - tarp lietuvių Ofenbache Giuler yra gerai žinoma moteris. Ji dažnai skuba pagelbėti ne tik bėdos ištiktiems tautiečiams, bet ir netekusiems darbo. "Įdarbinti žmogų yra didelė atsakomybė", - dėsto savo požiūrį lietuvė. Ji neslepia, kad už pagalbą ne visi padėkoja.

Lietuvės teigimu, gerus darbus turintys tautiečiai stengiasi atsiriboti nuo savo kraštiečių. "Greičiausiai čia vėl suveikia principas: ką jie man gali duoti", - moteris stebėjosi lietuvių savanaudiškumu.

Į susitikimus bažnyčioje renkasi tik juodus darbus dirbantys jauni žmonės. Į pamaldas ateina ir pastaraisiais metais Vokietiją užplūdę asocialūs asmenys - po mišių jie gauna nemokamai pavalgyti. Giuler pasakojo, kad lietuviai jau buvo nustoję rinktis į mišias po vieno ypač nemalonaus incidento. Iš Jurbarko atvažiavusi grupuotė jaunuolių mėgino reketuoti tautiečius, o kai šie nepakluso jų reikalavimams, bažnyčios prieigose sukėlė muštynes. "Šį incidentą žiniasklaida plačiai nušvietė, ir Lietuvai toks įvykis tikrai garbės nedarė", - sakė bendruomenės narės. Jurbarkiečiai, kas savaitę reikalavę iš tautiečių po 50 eurų, netrukus įkliuvo pareigūnams.

Pribloškė žiaurumas

Už grotų pakliuvo ir trys lietuviai, įtariami Ofenbache gyvenusio benamio Rimo Selickio nužudymu. Apie šią beprasmę mirtį taip pat plačiai rašė Vokietijos spauda. Didelę darbo patirtį turintis policijos komisaras, vadovaujantis nužudymo tyrimui, žurnalistams prisipažino, kad taip žiauriai nužudyto žmogaus jam dar neteko matyti. Ką tik iš ligoninės po infarkto išėjęs lietuvis buvo spardomas, daužomas kėdėmis ir viskuo, kas tik pakliuvo po ranka. Ir tik todėl, kad atsisakė bendrams duoti 6 eurus degtinei nusipirkti.

Giuler pasakojo, kad apie Selickio nužudymą žinojo beveik visi Ofenbacho gyventojai. Nusikaltimo tyrimas buvo atsidūręs aklavietėje, todėl policija ant visų miesto parduotuvių iškabino skelbimus su nužudytojo nuotrauka. Už suteiktą informaciją apie žudikus buvo pažadėtas 5 tūkst. eurų (17,2 tūkst. litų) atlygis. Pinigai suviliojo tautiečius - netrukus už grotų pakliuvo trys jaunuoliai. Nors jie neprisipažino, tačiau atsirado liudytojų, kurie paneigė jų melagingas versijas.

"Selickis buvo labai smulkaus sudėjimo, kaip vaikas, - pasakojo Giuler. - Jį pažinojo daugelis vietos gyventojų - vyriškis prašydavo išmaldos. Apsimetęs kurčnebyliu jis gatvėje pardavinėjo pliušinius žaislus. Rimo brolis yra kurčnebylys, todėl jis gerai mokėjo jų gestus".

"Negaliu girdėti ir kalbėti, tačiau noriu būti toks kaip ir jūs", - ant kaklo pasikabinęs lentelę, vokiečius mėgino graudinti lietuvis. "Verslas" jam sekėsi neblogai - per parą surinkdavo apie 50 eurų, todėl įstengė nuomotis butą.

Atkirtis nusikaltėliams

Prieš savaitę kraupų Selickio nužudymą Ofenbacho gyventojai aptarinėjo iš naujo: pareigūnams pavyko rasti dar vieno lietuvio lavoną. Jis taip pat buvo įtariamas dalyvavęs nužudant Selickį, tačiau kai bendrams pagrasino, kad apie tai praneš policijai, šie nusprendė juo atsikratyti. Už grotų pakliuvo ir viena moteris - ji jau du kartus Lietuvoje kalėjo už nužudymus. Ją gerai pažinojo ir vokiečiai - moteris buvo nuteista už itin sunkų Lenkijos piliečio sužalojimą.

Pasak Giuler, tokie atvejai meta šešėlį Lietuvos vardui, todėl bendruomenės nariai nusprendė kovoti prieš tautiečius, kurie į Vokietiją atvyko pragyvenimui užsidirbti iš nusikalstamos veiklos. Bendruomenės nariai nutarė policijai pranešti apie kiekvieną įtartiną lietuvį - gal bent Ofenbacho apylinkes nusikaltėliai iš Lietuvos aplenks iš tolo. Panašių akcijų ketina imtis ir kitose Vokietijos apylinkėse esančios bendruomenės.

Viešnamiuose ir vergovėje

Giuler neslepia, kad Vokietija tebėra patraukli jaunoms merginoms, kurios pragyvenimui užsidirba užsiimdamos prostitucija. "Bent Ofenbache man neteko girdėti, kad jos būtų prievarta vežamos ir laikomos viešnamiuose, - sakė moteris. - Buvau nuėjusi į vieną rusų restoraną susitikti su lietuvaitėmis, tačiau jos vengė bendrauti. Pasirodo, daugelis merginų nuo artimųjų slepia, kad dirba viešnamiuose, todėl bijo, jog kas nors iš Lietuvos gali jas atpažinti".

Vokietijoje yra nemažai merginų iš Baltijos šalių ir Ukrainos, vergaujančių turkams. "Jos ne tik dirba siuvyklose, gaudamos po kelis eurus už valandą, bet ir yra šių siuvyklų savininkų meilužės", - pasakojo lietuvių bendruomenės aktyvistė. Ištrūkti iš nelaisvės merginos bijo, nes daugelis jų yra atvykusios iš Lietuvos kaimų, kur jų grįžtančių niekas nelaukia.

Giuler atkreipė dėmesį, kad Vokietijoje jau įsitvirtino ir sukčiai iš Lietuvos. Iš atokių kaimo vietovių jie vis dažniau atveža asocialių asmenų. Pasinaudoję jų pasais "geradariai" iš kelių mobiliaisiais telefonais prekiaujančių bendrovių išsimokėtinai paima telefonų ir kortelių. "Pereina per kelias kompanijas, pasiima po 2 aparatus, o vėliau juos parduoda už 2 tūkst. eurų, - pasakojo bendruomenės narė. - Vargšams lietuviams nuperka butelį, duoda keletą eurų, ir gana - juk Vokietiją aprodžiau! Nežinau, kas tų žmonių laukia ateityje, tačiau vis tiek iš jų bus pareikalauta atlyginti žalą. Bet ką iš jų galima paimti?"

Svetimas pasas - paskolai gauti

Pasak bendruomenės aktyvistės, vokiečiai ganėtinai patiklūs, todėl sukčiai įsigudrino iš bankų su svetimu pasu paimti paskolas. "O lietuvišką pasą nusipirkti nėra sudėtinga - pati ne kartą esu gavusi tokių pasiūlymų", - sakė Giuler.

Vokietijoje gyvenančios lietuvės teigimu, kai kurie geresnio gyvenimo užsienyje ieškoję lietuviai vis dažniau prisimena Lietuvą - tėvynėje perkasi butus ir galvoja apie grįžimą. "Tačiau, kol dar yra galimybė, stengiasi čia padirbėti", - moteris apgailestavo, kad daugelis uždarbiauti išvažiavusių lietuvių prarado ryšius ne tik su tėvyne, bet ir joje pasilikusiais artimaisiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"