TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nusikaltėlių eksportą keičia importas?

2010 04 19 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

2010-uosius Lietuvos įkalinimo įstaigose sutiko 118 užsieniečių. Du trečdaliai jų jau atlieka bausmę už įvairius mūsų krašte padarytus nusikaltimus. Beveik kas trečias kali už nužudymus.

Paradoksas, tačiau daugiausia nusikaltėlių Lietuva importuoja iš tų valstybių, kurių piliečiams, norint atvykti į mūsų šalį, būtina viza, o siekiant čia apsistoti ilgesniam laikui - laikini leidimai, išduodami Lietuvos institucijų.

Pirmajame daugiausia nusikaltėlių importavusių valstybių dešimtuke (o jų - 22) - net aštuonios šalys, kurių piliečius Lietuva įsileidžia tik su specialia viza. Sąrašą pradeda Rusija. Atvykėlių iš jos mūsų įkalinimo įstaigose daugiau, negu antrojoje ir trečiojoje vietoje esančių Baltarusijos bei Latvijos piliečių kartu sudėjus.

Šiame sąraše - net dešimties buvusių sovietinių respublikų atstovai. Pirmasis bausmių, už kurias Lietuvoje dažniausiai kali užsieniečiai, trejetas: nužudymai, nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir plėšimai. Tačiau yra užsienio šalių piliečių, nuteistų ir už išžaginimą, dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje bei turto prievartavimą.

Užsieniečių "biznis"?

Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama internacionalinė baudžiamoji byla dėl neteisėto žmonių gabenimo per Lietuvos valstybės sieną - tik vienas iš pastaraisiais metais mūsų pareigūnų fiksuojamos užsienio nusikaltėlių invazijos pavyzdžių. Pasak teismui ją rengusio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko Dariaus Kočiūno, gyvosios kontrabandos bylos jau nėra tokios dažnos kaip pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais. Dabar jų per metus būna dvi ar trys. Tačiau, kaip pabrėžė pareigūnas, šiuo metu tokie nusikaltimai tapo užsieniečių, radusių prieglobstį Lietuvoje ar Europos Sąjungoje (ES), nusikalstamu verslu.

Ne per seniausiai pavyko demaskuoti per Lietuvą nelegalus vežusius Vokietijoje gyvenančius afganistaniečius. Nustatyta, kad jie priklauso tarptautinei nusikalstamai grupuotei.

Minėtoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje už nelegalų gabenimą teisiami du armėnai, Baltarusijos pilietis ir pilietybės

neturintis rusas, gimęs Archangelsko srityje, bet Lietuvoje gyvenantis nuo vaikystės. Pastarasis - vienintelis iš kaltinamųjų jau turėjęs reikalų su lietuviška Temide. Pirmoji pažintis įvyko dar paauglystėje, tuomet jis buvo teisiamas už vagystę.

Be vertėjų neapsieinama

Nusikaltimo organizatoriumi laikomas vienas iš armėnų. Talkininkų jis turėjo Baltarusijoje ir Lenkijoje. Baltarusijoje armėno bendrininkas buvo ten gyvenantis gruzinas, įtraukęs į šį nusikaltimą ir vietos gyventojus, Lenkijoje - du lenkai. Baltarusijoje ir Lenkijoje jiems taip pat iškeltos bylos.

Lietuvoje teisiami armėnai atvažiavo į mūsų kraštą dirbti statybose, tačiau prasidėjus ekonomikos krizei liko be darbo. Baltarusis tebedirba vienoje Vilniaus įmonėje vairuotoju, o į gimtinę grįžta tik savaitgaliais ir per šventes. Pilietybės neturintis rusas laukdamas nuosprendžio grįžo prie senosios profesijos - vėl įsidarbino taksistu. Šis darbas jį kadaise ir suvedė su armėnais.

Minėtas "internacionalas" kaltinamas vežus per Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos į Lenkiją penkis Indijos ir vieną Šri Lankos pilietį.

Kol kas bylos posėdžiai vyksta dviem kalbomis - lietuvių ir rusų. Tačiau ketinama kviestis ir specialistą, kuris padėtų išversti liudytojo iš Šri Lankos parodymus. Dabar šis nelegalas, taip ir nepasiekęs išsvajotosios Europos, leidžia dienas Užsieniečių registracijos centre. Posėdis per jo apklausą turėtų vykti net keturiomis kalbomis, nes greičiausiai prireiks vertėjo ir iš anglų kalbos.

Kaip filme

Teisme liudijusių VSAT Lazdijų rinktinės operatyvininkų pasakojimas, kaip jie sekė kaltinamuosius, priminė detektyvinį filmą.

Gavus informacijos, kad Bulgarijos pilietis Kevakas Kevorkianas (kaip paaiškėjo vėliau, iš tikrųjų - armėnas Sevakas Batikianas) rengiasi gabenti per Lietuvą nelegalus, skirtingose šalies dalyse buvo skubiai pastatyti operatyviniai postai.

Vienas pareigūnas budėjo kelyje Zarasai-Švenčionys-Vilnius ir laukė į Lietuvos gilumą gyvąją kontrabandą gabenančio automobilio "VW Passat" su baltarusiškais valstybiniais numeriais (informaciją pateikė kolegos baltarusiai). Kitas pareigūnas kelyje Kaunas-Vilnius, prie "Bernelių užeigos", tykojo BMW 525, kurio valstybiniame numeryje būtų 3 penketukai. Pagal gautą operatyvinę informaciją automobilis turėjo važiuoti pasitikti nelegaliai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių svečių.

Švenčionių rajone budėjęs operatyvininkas po vidurdienio pro žiūronus užfiksavo, kaip už puskilometrio nuo jo slėptuvės sustojo lauktas "VW Passat". Iš jo išlipę šeši nuo šalčio susigūžę asmenys patraukė į miškelį. Po pusvalandžio pasirodė ir BMW su dviem žmonėmis. Šį automobilį nuo Kauno atsekė kolega. Iš pradžių BMW pravažiavo pro miškelyje tupinčius nelegalus, bet vėliau mašinoje buvę asmenys nežinia kam paskambino ir sugrįžo. Tačiau paėmė tik tris tamsiaodžius.

Paslauga už alų

Pasak BMW sekusio operatyvininko, paimtieji iš miško buvo nuvežti į Kauną - į S.Batikiano nuomojamą butą Vilijampolėje, A.Strazdo gatvėje. Po kiek laiko automobilis grįžo atgal - pargabenti kitų trijų. Šie buvo priversti tūnoti miškelyje pusšeštos valandos.

Dabar jau paskui sekamą ekipažą iki Kauno važiavo kartu su nelegalais miškelyje slėpęsis operatyvininkas. Jis užfiksavo, kad šį kartą tamsiaodžiai nugabenti į kitą S.Batikiano nuomotą butą - jau Panemunėje, Gailutės gatvėje.

Nustatyta, jog nelegalus iki minėto miškelio savo automobiliu "VW Passat" atvežė Baltarusijos pilietis Henadzas Piatkėvičius. Anot jo, šios paslaugos, viešint savaitgalį namuose Vitebsko srityje, paprašęs pažįstamas tautietis Slavomiras. H.Piatkėvičius sutikęs, nes vieta, į kurią reikėjo pristatyti žmones, buvo pakeliui į darbą Vilniuje.

Tačiau H.Piatkėvičius tvirtina nežinojęs, ką veš. Neva ne iki galo buvo išsiaiškinęs ir tai, kaip Slavomiras atsilygins. Manė, jog greičiausiai - alumi ar kartu išgertu buteliu.

Kad keleiviai - tamsaus gymio, H.Piatkėvičius pamatęs tik tada, kai susitikus sutartoje vietoje Švenčionių rajone Slavomiras kažkur nuėjo ir grįžo jau su šešiais tamsiaodžiais. Įsodindamas šiuos į H.Piatkėvičiaus automobilį, Slavomiras paprašęs ir jo telefono. Nežinia kam paskambino, o vėliau liepė H.Piatkėvičiui surinkti telefone likusį numerį tuomet, kai šis nuveš bendrakeleivius iki kelio ženklo "112", esančio ties Švenčionių rajono Pavoverės kaimu.

H.Piatkėvičius taip ir padarė. Jis tvirtino daugiau nė vieno iš vežtų tamsiaodžių nematęs, taip pat nepažįstąs nė vieno kartu su juo teisiamo asmens.

Svetimomis rankomis

Nustatyta, kad savo automobiliu BMW nelegalus į Kauną atvežė armėnas Robertas Abrahamianas. Šis teigia tai daręs paprašytas kartu važiavusio tautiečio S.Batikiano. Pastarasis žadėjęs už paslaugą 200 litų bei pripilti degalų.

Kad vežiojo ir slėpė nelegalus, teigė nežinojęs ir R.Abrahamianas. Neva S.Batikianas jam net nesumokėjęs žadėto atlygio. R.Abrahamianas taip pat tvirtino, kad iš kartu teisiamų asmenų pažįstantis tik jį į nusikaltimą įvėlusį savo tautietį.

Beveik visus kartu teisiamus asmenis pažįsta tik S.Batikianas. Tačiau jis linkęs nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį perleisti Baltarusijoje gyvenančiam gruzinui Timūrui. Neva šis už šešių nelegalų pergabenimą per Lietuvą jam buvo pažadėjęs 2100 eurų.

Operatyvininkai klausėsi S.Batikiano pokalbių ne tik su minėtu Timūru, bet ir su Lenkijos piliečiu Adamu Cieciura. Būtent į šio el. pašto dėžutę, S.Batikiano prašymu, jo pažįstamas Kauno taksistas Igoris Tarasovas, pasinaudojęs sugyventinės el. pašto dėžute, išsiuntė pareigūnus sudominusį laišką. Tai buvo užsakymas, susijęs su atvykstančiais nelegalais.

Anot pilietybės neturinčio I.Tarasovo, S.Batikianą jis pažįsta seniai. Susiskambindavo su juo ir kai metęs taksisto darbą buvo išvykęs uždarbiauti į Prancūziją. Grįžęs ir užsiregistravęs darbo biržoje vėl netikėtai jį sutiko. Minėto el. laiško persiuntimas buvo ne vienintelė S.Batikiano prašyta paslauga. Po to I.Tarasovas už 150 litų dar vežė jį savo techniškai netvarkingu automobiliu "Peugeot 406" į Marijampolę.

Teisto taksisto gražbylystės

Anot I.Tarasovo, dar po savaitės S.Batikianas vėl paprašė, kad šis atvažiuotų į Marijampolę jo paimti. Tik šį kartą už 100 litų, nors pakeliui, S.Batikiano prašymu, dar reikėjo iš jo nuomojamo buto Vilijampolėje paimti du žmones. I.Tarasovas dievagojosi manęs, kad tai - romai. "Aš nesu antropologas ir neskiriu indų nuo čigonų!" - įtikinėjo jis teismą.

Jau keturis kartus teistas I.Tarasovas žarstėsi ir kitokiais ne mažiau iškalbingais "argumentais". Neva jis tikrai nežinojęs, kad daro nusikaltimą, kitaip nebūtų tvarkęsis dokumentų gauti Lietuvos pilietybę. Ši buvo būtina, nes ketino važiuoti dirbti į Londoną, į kurį kvietė ten gyvenantys draugai. Gauti pilietybę, kol nesibaigė teistumas, buvo neįmanoma, tačiau jo galiojimo terminas netrukus turėjo baigtis.

Be to, anot I.Tarasovo, jeigu jis būtų žinojęs, kad daro naują nusikaltimą, būtų elgęsis gudriau. Pavyzdžiui, nebūtų bedarbis, o nusikaltimo išvakarėse įsidarbintų taksistu ir paprašytų tamsiaodžių draugų iš Kauno medicinos universiteto bendrabučio, nemokamai jam taisančių dantis, kad šie užsisakytų jo taksi. Taip, I.Tarasovas teigė, jis būtų susikūręs alibi.

Jis dievagojosi vežęs S.Batikiano įbruktus nelegalus tik tą vienintelį kartą, kai buvo sulaikytas. Tačiau jau minėtas A.Cieciura ir šio bendrininkas, kuriuos apklausė Lenkijos teisėsaugininkai, teigė, kad trys indai ir vienas šrilankietis jiems buvo perduoti prieš savaitę iki I.Tarasovo sulaikymo. Ir tada jie į Marijampolę buvo atvežti tokios pačios spalvos ir modelio automobiliu, kaip I.Tarasovo "Peugeot". O nelegalus perdavęs šio automobilio vairuotojas už sutartą paslaugą jiems sumokėjo 600 eurų. Marijampolėje į lenkų automobilį persėdusius nelegalus kartu su naujausiais jų palydovais sulaikė Lenkijos pareigūnai.

Statistikos sūpuoklės

Į Lietuvą grąžinti nelegalai pasakojo, kad jų kelionę į išsvajotąją Europą organizavo ir išlaidas padengė tėvai. Iš pradžių jie atskrido iki Maskvos, kur, vos išėjo iš oro uosto, iš jų buvo paimti dokumentai. Po to juos gabeno įvairiais automobiliais. Apsistodavo įvairiuose namuose, kuriuose pagyvendavo tik po kelias dienas. Tuose butuose jie būdavo laikomi užrakinti. Nelegalai net nežinojo, kokioje valstybėje jie buvo sulaikyti.

Policijos departamento duomenimis, nuo nusikaltėlių nukentėjusių užsieniečių pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja. Dažniausia jie tampa vagių aukomis, nukenčia per eismo įvykius arba patenka į sukčių pinkles. Pernai Lietuvoje nužudytas vienas užsienietis - į Kauno automobilių turgų nuolat atvykdavęs Kirgizijos pilietis. Šis nusikaltimas neatskleistas iki šiol.

Tačiau nuo 2007 metų sparčiai ėmė daugėti užsieniečių Lietuvoje padaromų nusikaltimų. Pernai jų ištirta net 90 proc. daugiau negu užpernai.

Statistika fiksuoja ir tai, kad daugiausia užsieniečių nukentėjo Vilniaus apskrityje, o jų padarytų nusikaltimų ištirta Kauno apskrityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"