TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nusivylę dabartiniu Seimu lietuviai vis dar žvalgosi naujos politinės jėgos

2006 06 01 0:00
LŽ archyvo nuotr.

Lietuvių požiūris į šios kadencijos Seimą per jo darbo metus gerokai pasikeitė: valdančios koalicijos rėmėjų sumažėjo net šešis kartus, - teigia Pilietinės visuomenės instituto ekspertai, atlikę lyginamąją visuomenės nuomonės tyrimų analizę.

Šiuo metu daugiau kaip pusė šalies gyventojų mano, kad dabartiniame Seime neįmanoma sudaryti Lietuvai naudingos koalicijos, o ketvirtadalis geresnį Seimo darbą sieja tik su visiškai nauja, iki šiol valdžioje nebuvusia politine jėga. Tai rodo 2005 metų gegužės 5-8 dienomis Pilietinės visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Atsakydami į klausimą "Kokia koalicija dabartiniame Seime būtų geriausia Lietuvai?", tik 6 proc. respondentų nurodė neseniai suformuotą Socialdemokratų partijos, Darbo partijos ir Valstiečių liaudininkų sąjungos junginį. Kiek daugiau - 10 proc. - geriausia laiko iširusią šių partijų ir Naujosios Sąjungos koaliciją. Pastebėtina, kad net valdančių partijų rėmėjai palankiau vertina buvusią, o ne dabartinę koaliciją. Už buvusį platesnį valdžios junginį pasisako 23 proc. Socialdemokratų ir 20 proc. Darbo partijos šalininkų, už esamą - tik 13 proc. Socialdemokratų ir 8 proc. Darbo partijos rėmėjų.

2004 m. gruodį atsakydami į analogišką Pilietinės visuomenės instituto klausimą, daugiausia lietuvių - net 37 proc. - palankiausiai vertino tuomet tik ką sukurtą Socialdemokratų, Darbo partijos, Valstiečių sąjungos ir Naujosios sąjungos darinį ("Vilmorus", 2004 m. gruodžio 2-5 d.). Taigi valdančiosios koalicijos šalininkų per šio Seimo darbo laiką sumažėjo net šešiskart.

Nepakitęs išliko vaivorykštės koalicijos rėmėjų skaičius. Seimo kadencijos pradžioje 18 proc. lietuvių geresnio valstybės valdymo viltis siejo su plačia Tėvynės Sąjungos, Socialdemokratų, Naujosios Sąjungos ir Liberalcentristų koalicija, 17 proc. su šių partijų ir Liberalų sąjūdžio junginiu viltis sieja šiandien. Vaivorykštės koaliciją labiausiai remia aukštąjį išsimokslinimą įgiję šalies gyventojai (27 proc.), rečiau - turintieji vidurinį, specialųjį vidurinį ar nebaigtą vidurinį išsimokslinimą (15 proc.). Ši koalicija turi daugiau rėmėjų didmiesčiuose (22 proc.) ir miestuose (19 proc.), mažiau - kaimiškosiose vietovėse (8 proc.). Tokiai koalicijai šiuo metu pritartų 18 proc. Socialdemokratų partijos, 25 proc. - Naujosios Sąjungos ir net 53 proc. Tėvynės Sąjungos rėmėjų. Mažiausia - vos 2 proc. - šalininkų šiandien sulauktų Darbo partijos, Liberalų demokratų ir Liberalcentristų koalicija Seime. Net 56 proc. lietuvių dabartiniame parlamente jau nemato Lietuvai naudingos koalicijos. Kadencijos pradžioje tokių būta tik 22 proc.

Paklausti, ar būtų naudingi pirmalaikiai Seimo rinkimai, 21 proc. respondentų atsakė teigiamai. Dauguma lietuvių - 55 proc. - įsitikinę, kad pirmalaikiai rinkimai neduotų naudos. 24 proc. šiuo klausimu neturi aiškios nuomonės.

Palyginus šiuos duomenis su 2005 m. liepos 7-10 d. Pilietinės visuomenės instituto užsakymu "Vilmorus" atliktos apklausos rezultatais, matyti, kad pirmalaikių Seimo rinkimų šalininkų dalis yra beveik nepakitusi: pernai vasarą 18 proc. respondentų teigė maną, jog jie būtų naudingi. Tačiau per metus reikšmingai sumažėjo manančiųjų, kad pirmalaikiai rinkimai būtų žalingi (nuo 66 proc. iki 55 proc.) ir padaugėjo neturinčių aiškios pozicijos šiuo klausimu (nuo 16 proc. iki 24 proc.). Skeptiškiausiai pirmalaikių rinkimų naudą šiuo metu vertina lietuviai, įgiję aukštąjį išsimokslinimą, daugiausia pritariančiųjų jiems - tarp specialųjį vidurinį ir vidurinį išsimokslinimą turinčiųjų gyventojų. Daugiausia pasisakančiųjų už pirmalaikius rinkimus yra tarp Liberalų demokratijų partijos (33 proc.), Darbo partijos (28 proc.) ir Tėvynės Sąjungos (27 proc.) rėmėjų, daugiausia netikinčiųjų jų nauda - tarp Socialdemokratų (78 proc.) ir Valstiečių liaudininkų sąjungos (64 proc.) šalininkų.

Paklausti, kokios politinės jėgos, ateinančiuose rinkimuose gavusios Seimo daugumą, galėtų užtikrinti geresnį jo darbą, 16 proc. respondentų teigė, kad tai galėtų padaryti Darbo partija, 14 proc. - Tėvynės Sąjunga, 13 proc. - Socialdemokratai, 10 proc. - Naujoji Sąjunga, 9 proc. - Valstiečiai liaudininkai, 7 proc. - Liberalai demokratai, 6 proc. - Liberalų Sąjūdis, 5 proc. - Krikščionys demokratai, 4 proc. - Liberalcentristai. Gyventojai dažniausiai politines jėgas grupavo į dvi koalicijas: 1) Darbo partija, Valstiečiai liaudininkai, Liberalai demokratai, Socialdemokratai (rečiau - ir Naujoji Sąjunga); 2) Tėvynės Sąjunga, Krikščionys demokratai, Liberalų Sąjūdis (rečiau - ir Naujoji Sąjunga). Šių partijų šalininkų dalis per metus esmingiau nepakito.

Įsidėmėtina, kad padaugėjo lietuvių, geresnį Seimo darbą siejančių tik su visiškai nauja, iki šiol valdžioje nebuvusia politinė jėga. 2005 metų vasarą tokių būta 17 proc., šiandien - 24 proc.

Šiuo metu trečdalis gyventojų - 29 proc. - mano, kad Seimo padėties niekas negali pagerinti, kad jo darbo nepatobulins jokios rinkimus laimėjusios jėgos. Į tokią "politinę depresiją" puolusių lietuvių per metus gerokai sumažėjo: pernai vasarą net 39 proc. buvo įsitikinę, jog Seimo darbo nepagerins jokios politinės permainos.

Pilietinės minties institutas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"