TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nusižiūrėjo ramų užutekį

2009 07 09 0:00
M.Briedis per trejus metus iš ŠMM pavaldžių institucijų gavo 100 tūkst. litų honorarų už paties palaimintus projektus.
Roko Medonio (ELTA) nuotrauka

Po gegužę kilusio vadinamojo honorarų skandalo iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pasitraukęs valdininkas siekia pritaikyti savo žinias ten, kur vadovaujamasi principu "kas nedirba, tas neklysta".

Platūs ryšiai ir geri bičiuliai gali garantuoti šiltą vietą net susikompromitavusiems valdininkams. Gegužės pabaigoje iš ŠMM dėl supainiotų viešųjų bei privačių interesų priverstas pasitraukti Mindaugas Briedis, regis, jau rado vietą, kur galėtų išlaukti, kol aprims skandalo sukeltos aistros.

Gavo 100 tūkst. litų.

Priminsime, kad į nemalonumų verpetą M.Briedis pateko paaiškėjus, jog būrelis ŠMM darbuotojų ne vienus metus lengva ranka dalijo ir švaistė Europos Sąjungos (ES) lėšas.

Šioje veikloje aktyviai dalyvavo ir tuometis Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo skyriaus vadovas M.Briedis. 46-erių buvęs parlamentaras (1996-2000 metų Seimo kadencija) bei ilgametis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys per trejus metus iš ministerijai pavaldžių institucijų gavo 100 tūkst. litų honorarų už paties palaimintus projektus. Minėto skyriaus vyriausiojo specialisto Renaldo Čiužo apetitas buvo perpus kuklesnis - 50 tūkst. litų.

Rinksis iš trijų

LŽ duomenimis, M.Briedis ruošiasi atsisėsti į Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Socialinės komunikacijos instituto Žinių vadybos centro vadovo kėdę. Šis centras, bendradarbiaujantis su keliais užsienio partneriais, rengia, vykdo ir koordinuoja įvairius švietimo inovacijų projektus.

Pasak instituto vadovės Giedrės Kvieskienės, iki šiol nuolatinio vadovo centras neturėjo. "Mūsų idėja tokia: jei centras užsidirba pinigų - iš projektų ar kokios nors partnerystės, steigiame vadovo etatą, jei projektų nebus, neliks ir etatinio vadovo", - aiškino G.Kvieskienė. Šiuo metu į centro vadovo vietą pretenduoja trys kandidatai. Paklausta, ar užimti šį postą M.Briedžiui nesutrukdys skandalingas šleifas, G.Kvieskienė atsakė filosofiškai: "Kas nedirba, tas neklysta. Aš pasitikiu žmonėmis. Jei nesudaromos sąlygos piktnaudžiauti, manau, jie ir nepiktnaudžiauja." M.Briedis studijavo VPU, įgijo istorijos mokytojo kvalifikaciją.

Įstatymų nepažeidė

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, LŽ vakar paklaustas, ar jam nekliūva, kad dėl moralinių dalykų iš ŠMM priverstas pasitraukti asmuo ketina įsidarbinti VPU, patarė šį klausimą pateikti universiteto vadovybei. "Esu įsitikinęs, kad su studentais dirbantiems dėstytojams turi būti taikomi patys aukščiausi etiniai standartai", - teigė ministras.

Pasak G.Steponavičiaus, atlikus tyrimą dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, 9 darbuotojams buvo skirtos nuobaudos, 2 patys paliko ministeriją. Pasiteiravus, kodėl dėl savanaudiškai skirstytų ES pinigų nesikreipė į teisėsaugą, ministras tikino, kad "įstatymo sulaužymo požiūriu pažeidimų nebuvo, tik supainioti viešieji ir privatūs interesai".

Tai, kad ŠMM neskundė savo darbuotojų, tarp jų ir M.Briedžio, elgesio Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, jį apsaugojo nuo partinės bausmės. Pasak TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininko Alfonso Andriuškevičiaus, komitetas net nesvarstė M.Briedžio poelgio.

Kilus triukšmui, buvęs valdininkas pats atsisakė kandidatuoti į naujos sudėties Priežiūros komitetą, kuris buvo renkamas kaip tik tada vykusio TS-LKD suvažiavimo metu. "Aš su juo asmeniškai kalbėjausi, jis man išdėstė situaciją: kad pasitraukė susitarimu, o ministras pripažino, jog įstatymai nepažeisti, bet tik gali būti supainioti interesai. Tačiau ir tai labai abejotina. Dar neaišku, ką būtų pasakę tarnybinės etikos sergėtojai. Kadangi į ją niekas nesikreipė, mes neturėjome ką svarstyti", - sakė A.Andriuškevičius.

Supuvusi sistema

Prieš kelis mėnesius atliktas ŠMM veiklos auditas atskleidė nemažai ydų, ypač administruojant ES lėšas. Nustatyta, kad didžioji dalis ES lėšų švietimo srityje iki šiol buvo skiriama planiniams projektams - iš esmės be konkurso. Taigi tie patys darbuotojai skirstė pinigus, skaitė paskaitas ir gaudavo už tai autorinį honorarą. Per trejus metus pagal autorines sutartis jiems buvo išmokėta 781 tūkst. litų honoraro.

Konstatuota, kad dešimtmečius veikianti pedagogų kvalifikacijos kėlimo sistema orientuota ne tiek į žinių suteikimą, kiek į kvalifikacijos pažymėjimo gavimą, nuo kurio priklauso pedagogo rangas ir didesnis atlyginimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"