TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nustekentas rezervas

2015 10 08 6:00
Finansų ministras Rimantas Šadžius jau paskelbė planus, kaip išsemtą Rezervinį fondą stiprinti, nors anksčiau planuota fondą likviduoti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Nei krizės pamokos, nei auganti Lietuvos ekonomika neprivertė valdžios atidėti lėšų galimam sunkmečiui. Įvyko priešingai – išsėmę ir taip skurdų Rezervinį (stabilizavimo) fondą valdantieji jame veikiausiai paliks mažiau pinigų, nei rado, nes noras išlaidauti – didesnis. Tad užklupus sunkumams šaliai vėl tektų skolintis.

Per trejus Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės metus Rezervinio (stabilizavimo) fonde sukauptos lėšos tik tirpo. Iš beveik 191 mln. eurų, kurie fonde buvo 2013-ųjų metų pradžioje, teliko 62 mln. eurų. Nors planuojama kitąmet fondą papildyti pinigais iš privatizacijos, dividendų, žemės pardavimo, ketinamos sukaupti atsargos – 119 mln. eurų – bus mažesnes nei 2008-aisiais.

Ekonomistai įspėja, kad turėdama tokį rezervą Lietuva neatlaikytų jokio rimtesnio ūkio sukrėtimo. Tačiau rengtis galimam sunkmečiui valdžia, atrodo, tik planuoja.

Išdalijo reformai

Beveik dešimtmetį vegetavęs Rezervinis fondas visuomenės dėmesio centre atsidūrė 2008 metų pabaigoje. Realybe virtusios pasaulinės krizės pradžioje valdžią perėmusi dešiniųjų Vyriausybė viešai paskelbė, kad fonde, kuris turi gelbėti valstybės finansus ištikus sunkmečiui, ne tik nesukaupta bent kiek įspūdingesnės sumos, bet jis iššvaistytas kadenciją baigusios valdžios.

Kad reikia atsidėti dalį lėšų sunkmečiui, dabartinė Vyriausybė yra deklaravusi savo programoje.

2008-ųjų pabaigoje Rezervinio fondo lėšų likutis siekė 298 mln. eurų. Po metų, 2009-ųjų pabaigoje, jame buvo 446 mln. eurų. Akivaizdaus padidėjimo pasiekta pardavus už 232 mln. eurų valstybės valdytas likusias „Mažeikių naftos“ akcijas.

Tačiau tais pačiais 2009 metais šie pinigai iš esmės ištirpo: Vyriausybė nutarė 143 mln. eurų skirti pensijų reformos išlaidoms padengti, dar beveik 149 mln. eurų – žaibiškai didėjančiai valstybės skolai tvarkyti.

2011 metų pradžioje Rezerviniame fonde buvo 355 mln. eurų. Iš jų pensijų sistemai finansuoti skirta 102 mln. eurų, o įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) – 253 mln. eurų.

A. Butkevičiaus Vyriausybė 2012 metų pabaigoje fonde rado per 191 mln. eurų. Tačiau 2013-aisiais didžiąją dalį šios sumos – 136 mln. eurų – ministrų kabinetas vėl skyrė pensijų sistemos reformai.

Tai, kad Rezervinio fondo lėšos gali būti naudojamos pensijų reformai finansuoti, įtvirtinta dar 2004 metais Seimo nutarimu. Tačiau situaciją, kai valstybė nesiima įgyvendinti pensijų reformos iš esmės, bet metai iš metų antrosios pakopos pensijų fondus finansuoja ne „Sodros“, o išimtinai specialaus ekstremalioms sąlygoms skirto fondo lėšomis, kaip grėsmingą ne kartą įvardijo ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ir ekspertai.

Bandymai perdažyti fasadą

Ir ankstesnė, ir esama valdžia ne kartą kartojo, kad kaupti atsargas sunkmečiui būtina. Planų, kaip tai daryti, irgi būta ne vieno. Tačiau bandymai ką nors pakeisti primena tik fasado perdažymą. Štai 2012-aisiais tuometė Andriaus Kubiliaus vadovaujama koalicija suskubo teikti teisės aktus, kurie įpareigotų jau naująją valdžią kaupti atsargas galimų krizių atvejams.

Pagal tuometės Vyriausybės planus Lietuva turėjo atsisakyti dešimtmetį vegetavusio Rezervinio fondo. Vietoj jo siūlyta kurti naują struktūrą, kad būsimas valdžias įstatymas įpareigotų kaupti atsargas, – specialią iždo sąskaitą.

Taigi A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė 2012-ųjų spalio mėnesį nutarimą dėl fondo steigimo pripažino netekusiu galios, ir fondas nuo 2014 metų sausio turėjo būti likviduotas. Tačiau lygiai po metų – 2013-ųjų spalį – Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė A. Kubiliaus nutarimą panaikino, tad fondas veikė toliau.

Tais pačiais metais Finansų ministerija skelbė planus atidaryti naują „valstybės iždo atsargų sunkmečiui“ sąskaitą, o, jos žodžiais, neefektyvų Rezervinį fondą – likviduoti.

„Buvo planuojama parengti atsargų sunkmečiui įstatymą. Tačiau priėmus Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą neliko būtinybės dar kituose teisės aktuose reglamentuoti fiskalinės politikos formavimo ir vykdymo principus, susijusius su ekonomikos ciklo diktuojamomis aplinkybėmis“, – LŽ aiškino Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorė Irma Lazickienė.

Šių metų rugsėjį Finansų ministerija jau paskelbė priešingus planus – Rezervinį fondą stiprinti ir numatyti papildomus jo finansavimo šaltinius, o Privatizavimo fondą pasiūlė panaikinti.

Suma pasirodė juokinga

Dar šių metų pradžioje Rezervinio fondo likutis siekė beveik 62 mln. eurų, tačiau vasarį didžiąją dalį fondo lėšų – 58 mln. eurų – A. Butkevičiaus Vyriausybė nusprendė skirti įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti. Šios lėšos į fondą turėtų būti grąžintos iki kitų metų pabaigos.

2016 metais fondą turėtų papildyti ir 32 mln. eurų iš dividendų, įmokėtų į valstybės biudžetą, apie 18 mln. eurų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, dar apie 2,8 mln. eurų numatoma pervesti iš Privatizavimo fondo. Jeigu viskas klosis kaip planuojama, kitų metų pabaigoje fonde turėtų būti 119 mln. eurų. Bent jau tokie skaičiai nurodomi kartu su valstybės biudžetu teikiamoje fondo lėšų grafoje.

Gitanas Nausėda

SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda sakė, kad 119 mln. eurų, jeigu užkluptų sunkmetis, Lietuvos ekonomikos tikrai neišgelbėtų. „Palyginti su poreikiais, kuriuos patirtume, jei ekonomika smuktų ar dėl kokios nors krizės susiformuotų didelis deficitas, žinoma, tai yra juokinga suma. Taigi jeigu kas atsitiktų, tektų verstis skolintomis lėšomis“, – LŽ pabrėžė jis.

Ekonomistas priminė, kad įplaukos iš privatizacijos tik senka, o biudžeto pertekliaus pasiekti jau daug metų nepavyksta, tad ruošti atsargas tiesiog nėra iš ko. „Pagrindinis šaltinis – pasiekti, kad biudžeto pajamos imtų viršyti mūsų išlaidas. Panašu, kad artimiausiu metu, nepaisant gražių deklaracijų, taip neatsitiks. Ir kitąmet, ir 2017 metais biudžeto pertekliaus pasiekti tikrai nepavyks“, – komentavo G. Nausėda.

Galiausiai, kaip rodo valstybės biudžeto formavimo istorija, kasmet politikai suranda vis naujų priežasčių didinti išlaidas. Pavyzdžiui, šiemet tai – minimalios algos didinimas, išlaidos gynybai ir pan. „Jei ir yra šaltinių, tai jie yra valstybės valdymo išlaidos, tačiau jos tik pučiasi. Taigi sunku rasti šaltinių, kurių sąskaita galėtume taupyti juodai dienai“, – aiškino ekonomistas.

Ministerijai viskas gerai

Kad reikia atsidėti dalį lėšų sunkmečiui, A. Butkevičiaus ministrų kabinetas deklaravo dar Vyriausybės programoje. „Įgyvendinsime taisyklę, kad esant tinkamoms ekonominėms sąlygoms būtų reguliariai kaupiamas stabilizavimo rezervas, panaudojant dalį valstybės turto privatizavimo, mokestinių ir kitų įplaukų. Nustatysime stabilizavimo fondo lėšų naudojimo, atsižvelgdami į ūkio ciklo būklę, tvarką“, – teigiama viename programos punktų.

Finansų ministerija tikina, kad taip ir yra, lėšos bus kaupiamos. „Tai pasiekta. Konstitucinis įstatymas ir jo įgyvendinimas užkerta kelią prociklinės politikos vykdymui, įpareigoja siekti perteklinio valdžios sektoriaus. Papildomai kiekvienų metų biudžeto rodiklių įstatymu nustatomas nominalaus balanso rodiklio tikslas taip pat riboja nepamatuotą išlaidų augimą“, – dėstė ministerijos atstovė I. Lazickienė.

Ji priminė, kad Lietuvos biudžetą nuo šių metų pradeda vertinti Europos Komisija, teikti išvadas dėl atitikties Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės taisyklėms. Taigi, I. Lazickienės teigimu, sudarytos visos reikalingos teisinės sąlygos kaupti rezervą sunkmečiui. „Rezervą galinčiais pildyti šaltiniais nustatytos pajamos iš valstybės valdomo turto: akcijų, žemės, nekilnojamojo turto pardavimo; dividendai“, – nurodė ji. Tačiau visa tai planuojama įgyvendinti tik kitąmet.

A. Kubilius sunerimęs

Opozicijos lyderis A. Kubilius tvirtino, kad nors esama finansinės drausmės įstatymų, Vyriausybei tvarkytis su valstybės finansais nesiseka. Jo teigimu, trečius metus iš eilės tvirtindama deficitinį biudžetą Vyriausybė kaip tik laužo savo įsipareigojimus ES.

„Lietuva iš tikro lieka nepasirengusi naujoms krizėms. Ar jos kiltų iš Kinijos ekonomikos perturbacijų, ar būtų tai, kas vyksta kas dešimt metų, kai visas pasaulis sudreba. Nors Vyriausybė pasižadėjo gyventi pagal išgales, to nedaro, todėl nėra ką į fondą atidėti. Galėtume daryti taip, kaip estai prieš 2008 metų krizę, tačiau vis tiek išlaidaujama toliau „, – kalbėjo A. Kubilius.

Kur būtų laikomi sukaupti pinigai – fonde, specialiojoje iždo sąskaitoje – esą jau techninis klausimas. „Svarbu turėti atsargai pasidėjus nemažą sumą. Kad nebūtų kaip 2009 metais, kai reikėjo karpyti pensijas ir atlyginimus. Kad atėjus krizei galima būtų amortizuoti smukimą į krizės duobę. Ir tame fonde tikrai reikia turėti ne šimtą milijonų“, – svarstė konservatorius.

Lygina su laidotuvėmis

Į buvusio premjero kritiką valdantieji atkerta, kad privatizuojamų objektų beveik nebeliko, taigi šaltinis, kuris maitino Rezervinį fondą, išseko.

„Gal dar galima kokių nors akcijų parduoti ir nukreipti į fondą, bet nežinau, ar verta. Kiekvienas kaimo gyventojas turi pasidėjęs pinigų laidotuvėms, taigi ir valstybėje turi būti rezervas. Bet mūsų karštos galvos, ypač opozicijos, viską nori išleisti šiandien. Kaip giliame Rusijos kaime: papjauna kiaulę, sueina kaimas, suvalgo, o iš ryto žiūri vienas į kitą alkani“, – lygino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Žinoma, jis čia pat pridūrė, kad rezervai turi būti neliečiami ir naudojami tik ekstremaliomis situacijomis, tačiau idėjų, kaip papildyti tuos išteklius, kol kas nėra.

Tuo metu Seimo BFK pirmininkas „darbietis“ Petras Narkevičius LŽ prisipažino, kad į šią temą net nesigilino, tad nieko pasakyti negalintis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"