TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuteistieji randa skylių valstybės sienoje

2007 10 15 0:00

Iš Alytaus pataisos namų pabėgę S.Gedgaudas ir V.Mačijauskas laisve džiaugėsi daugiau nei 4 paras. V.Mačijauskas įkliuvo čia pat Lietuvoje. O S.Gedgaudas kirto Lietuvos ir Rusijos sieną.

Nuteistieji - 30 metų V.Mačijauskas ir 31 metų S.Gedgaudas - pabėgo rugsėjo 5-osios naktį pro lango orlaidę. Nors Vilkaviškio rajono gyventojas V.Mačijauskas teistas penkis, o Joniškyje gyvenantis S.Gedgaudas - trylika kartų, pasak Kalėjimų departamento Vidaus tyrimo tarnybos viršininko Gintaro Zaveckio, šiems nuteistiesiems buvo suteikta teisė už įstaigos ribų išvykti be sargybos. "Abiem nuteistiesiems iki galimo lygtinio paleidimo buvo likę nedaug laiko ir jie turėjo galimybę kasdien išeiti už įstaigos teritorijos be priežiūros. Pabėgę nuteistieji gyveno už įstaigos teritorijos įrengtame pastate, o ši vieta nesaugoma ginkluotos apsaugos ar inžinerinių techninių priemonių. Aišku, jie galėjo pabėgti ne tik naktį, bet ir eidami į darbą ar dirbdami", - teigė G.Zaveckis. Bėgliai įkliuvo rugsėjo 9-osios pavakarę Vilkaviškio rajone. V.Mačijauską sulaikė Marijampolės pataisos namų pareigūnas J.Ragažinskas. S.Gedgaudui pabėgti pavyko. Jis nevaržomas kirto Lietuvos ir Rusijos sieną ir atsidūrė Kaliningrade.

Pabėgimo atvejai nedažni

Abu vyrai - ne vieninteliai šiais metais iš Alytaus pataisos namų pabėgę nuteistieji. Pasak G.Zaveckio, buvo atvejis, kai nuteistieji naktį paspruko, tačiau vėliau patys grįžo atgal. Beveik nebūna, kad iš įkalinimo įstaigų asmenys pabėgtų per įstaigos apsaugos zoną. "2007 metais buvo vienintelis atvejis, kai nuteistasis perėjo Kybartų pataisos namų apsaugos zoną, saugomą ginkluotos apsaugos ir inžinerinių techninių priemonių. Tačiau vėliau jis buvo sulaikytas. 2006 metais iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų buvo pabėgę du paaugliai, o 2004 metais iš Panevėžio pataisos namų - moteris. Ten, kur laikomi nuteisti nepilnamečiai ir moterys, įstatymai nenumato ginkluotos apsaugos", - kalbėjo G.Zaveckis. Pareigūnas teigė, kad pasitaiko atvejų, kai nuteistieji lieka nesugauti, bet nedaug. "Šiuo metu ieškomas nuteistasis, kuriam buvo suteikta teisė išvykti iš pataisos įstaigos teritorijos be sargybos ar palydos. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai tik bendradarbiauja atliekant paiešką, nes teisės aktais ši funkcija yra deleguota policijai", - LŽ sakė Vidaus tyrimo tarnybos viršininkas.

Atsakomybė, taikoma bėgliams

Pabėgimo atveju įkalinimo įstaigos įgalioti asmenys privalo nedelsdami apie tai pranešti policijai bei Kalėjimų departamento atsakingam asmeniui ir imtis neatidėliotinų veiksmų sulaikyti bėgliui. Teisėsaugos institucijoms pateikiami pabėgusio asmens anketiniai duomenys, nuotraukos ir kita būtina informacija. Pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Baudžiamasis kodeksas už pabėgimą numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų, o panaudojus smurtą arba padarius didelę turtinę žalą jo laikymo įstaigai, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Niekas neapsaugotas

Iš Alytaus pataisos namų pasprukęs S.Gedgaudas sugebėjo kirsti pasieniečių saugomą LR sieną. "Jeigu nuteistasis pabėga, tenka pripažinti, kad tai yra mūsų darbo spragos. Žmogaus laisvę gali atimti tik teismas. Kai kuriose šalyse, pripažįstant prigimtinę žmogaus teisę į laisvę, nebaudžiama už pabėgimą. Mano nuomone, mūsų šalies teisės aktai yra geri, nes taikant kitokią baudžiamąją politiką galbūt pabėgimo atvejų būtų daugiau. Nuo jų neapsaugota nei viena šalis, nei viena įkalinimo įstaiga. Kad ir kokios modernios būtų apsaugos sistemos, visada galima sugalvoti, kaip jas apgauti. Nuteistieji, planuojantys anksčiau ar vėliau pabėgti, 24 valandas per parą ištisus 12 mėnesių galvoja, kaip tai padaryti", - neabejoja G.Zaveckis. Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sekretoriaus Stanislovo Liutkevičiaus, S.Gedgaudas sieną kirto Vištyčio rinktinės zonoje. Nuteistasis perėjo ne punktą, o tarp punktų, vadinamąją žaliąją juostą. Jį sulaikė Rusijos pasieniečiai. "Manau, kad nėra didelio skirtumo, kur bėglys buvo sulaikytas. Svarbiausias pats sulaikymo faktas. Pasitaiko atvejų, kai mes taip pat sėkmingai sulaikome Lietuvos sieną nelegaliai kirtusius asmenis. Jei S.Gedgaudas būtų prasmukęs per patį postą su padirbtais dokumentais, būtų visiškai kitas dalykas", - pabrėžė S.Liutkevičius.

Atlyginimai nevilioja

Lietuvos valstybės sienos apsaugą vykdo 7 VSAT rinktinės. "Šiuo metu VSAT faktiškai dirba 3587 pareigūnai. 600 statutinių pareigūnų trūksta", - teigė VRM sekretorius. Užfiksuota, kad tarnyboje 2005 metais dirbo 3664 pareigūnai, 2006 metais - 3624 pareigūnai. Mažėjantis jų skaičius - viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių kyla sunkumų užtikrinant sienos saugumą. VSAT pareigūnų trūkumą lemia maži atlyginimai bei buitiniai trūkumai. Pirminės grandies, eiliniai pasieniečiai į rankas gauna vidutiniškai 1200 litų. Didžioji dalis pareigūnų - vidurinės grandies, t. y. karininkai, vadovai. Jų atlyginimas 1800-1900 litų. "Atlyginimas nedidelis. Rinktinės, bent jau iki šiol, buvo priskiriamos ketvirtajai mokėjimo grupei. Vyriausybė priėmė sprendimą rinktines pakelti į trečią kategoriją. Nuo kitų metų atlyginimai gali kilti iki 400 litų per mėnesį", - teigė S.Liutkevičius.

VRM sekretoriaus teigimu, 2007 metais VSAT iš valstybės biudžeto skirta 193,5 mln. litų. "Iš jų įmokos fondui, t. y. algoms - 105,6 mln. litų. Investicinė dalis, t. y. viskas, kas skiriama nekilnojamajam turtui, sudaro 9,15 mln. litų. Ši suma nėra didelė dėl to, kad VSAT gavo pakankamai lėšų iš Šengeno valstybių sutarties. Lietuvai tapus Šengeno erdvės nare bus panaikinta kontrolė prie ES valstybes skiriančių vidinių sienų ir per 23 Šengeno erdvei priklausančias šalis žmonės galės važiuoti nestabdomi, be jokios dokumentų patikros.

Šiuo metu vienas svarbiausių VSAT uždavinių yra užtikrinti Lietuvos ir išorės ES sienų saugumą. Pasak S.Liutkevičiaus, Lietuva saugos dešimtadalį visos ES išorės sienų. "Tai didelis atstumas, apie 1000 km ir su Kaliningrado sritimi, ir Baltarusija. Iš Baltijos valstybių išorės sienų mes turėsime daugiausia. Todėl atitinkamai atsižvelgiant į sienų ilgį ir kitus parametrus buvo skirtos lėšos. ES per visus Šengeno sutarties priemonės galiojimo metus Lietuvos pasirengimui įsilieti į šią erdvę skyrė 524 mln. litų. O Lietuvos valstybės Vyriausybė iš biudžeto - 94 mln. litų, padengti PVM. VSAT iš tų lėšų teko 393 mln. litų. Už šiuos pinigus VSAT technikos priemonių parką papildė įvairios paskirties transporto priemonėmis, modernia sienos apsaugos technika, šiuolaikiškais sraigtasparniais ir kitomis priemonėmis", - pasakojo S.Liutkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"