TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuteistieji šokdina teisėsaugininkus laiškais

2012 10 26 6:24
Teisingumo viceministro G.Andrulionio nuomone, tikrinti nuteistųjų laiškų, net ir tuomet, kai jais grasinama susidorojimu, negalima. /Teisingumo ministerijos archyvo nuotrauka  

Policijos tyrėjai, prokurorai ir teisėjai gauna vis daugiau grasinamų laiškų. 

Grasinamo pobūdžio laiškų teisėsaugos pareigūnams ėmė daugėti praėjusių metų rudenį, ir šis srautas nesiliauja. Gąsdinimai susidoroti dažniausiai sklinda iš įkalinimo vietų. Jų darbuotojai ir Teisingumo ministerijos valdininkai tikina, kad į valstybines įstaigas siunčiamų laiškų kontrolė negalima. Esą vienintelis būdas užkirsti kelią grasinimų srautui - keisti Bausmių vykdymo kodeksą, tačiau to daryti neketinama.

Rašo ką nori

Keturiems Šakių rajono apylinkės teismo teisėjams rašytuose aštuoniuose laiškuose reikalaujama į nurodytas banko sąskaitas pervesti nemenkas sumas pinigų, o to nepadarius grasinama nužudyti teisėjus arba pakenkti jų šeimoms. Visi agresyviai nusiteikusių asmenų laiškai į Šakius atsiųsti iš įkalinimo įstaigų. Pagal kiekvieną jų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti, turto prievartavimo, nepagarbos teismui. Dvi bylos - jau teisme. 

Šiomis dienomis Šakių rajono apylinkės teismo teisėjui Artūrui Raukčiui kaip tik teko dalyvauti Jurbarko apylinkės teisme, kuriame buvo nagrinėjama tokia byla. "Prašiau teismo nagrinėti bylą be manęs, nukentėjusiojo. Tačiau kaltinamasis su tuo nesutiko, o teismas privalo atsižvelgti į jo norą", - teigė A.Rauktys. Netrukus teisėjui teks važiuoti į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, nes ten narpliojama dar viena beveik tokia pat byla, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju. A.Rauktys neslėpė, kad nesistebėtų, jei tai darytų asmenys, kurių bylas nagrinėjo ir pasiuntė juos už grotų. Tačiau grasinamus laiškus teisėjui rašė nežinomi žmonės.

A.Rauktys ir kiti Šakių rajono apylinkės teismo teisėjai dėl nuolatinių gąsdinimų ir darbo trukdymo jau kreipėsi į Teismų administraciją.

Paįvairina gyvenimą

Marijampolės apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimundas Vasiliauskas LŽ sakė, kad šią savaitę grasinamas laiškas pasiekė ir Šakių rajono policijos komisariatą, nors jo adresatas, policijos tyrėjas, jau beveik porą mėnesių nedirba. Tokių laiškų yra gavę ir Šakių prokurorai. 

"Šakių policijos komisariate yra areštinė, kurioje sėdintiesiems, matyt, pabosta būti vienoje vietoje. Grasinamą laišką parašęs asmuo puikiai žino, kad dėl to bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis, tapęs įtariamuoju, bus vežamas apklausti. Tai - galimybė pasivažinėti ir gauti kitokios arbatos", - LŽ aiškino R.Vasiliauskas. Prokuroras stebėjosi liberalia tvarka, kai niekas nekontroliuoja nuteistųjų veiksmų. Tačiau tokių atvejų tyrimas paprastai atsieina ne vieną tūkstantį litų, mat prireikia grafologinės ekspertizės, įtariamųjų vežiojimas, patys teismų procesai irgi kainuoja.

Laišką, kuriame grasinama fiziniu susidorojimu ir turto sunaikinimu, gavo ir Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius. Iš jo reikalauta į nurodytą sąskaitą pervesti 10 tūkst. litų.

Kiek anksčiau, vasarą, nuosprendį už gąsdinimus išgirdo laisvės atėmimo vietoje bausmę atliekantis 26 metų Jonavos gyventojas Romas Mickevičius. Grasinamus laiškus jis buvo išsiuntęs keliems Kėdainių, Utenos, Panevėžio ir Šiaulių prokurorams bei teisėjams. R.Mickevičius žadėjo pareigūnus nužudyti, susidoroti su jų šeimomis, jei šie nesumokės reikalaujamos sumos pinigų.

Nieko negali

Teisėsaugos pareigūnų gaunamų grasinamų laiškų kol kas niekas neskaičiuoja. "Visi jie perduodami policijai arba prokuratūrai", - LŽ teigė Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Kuzas. 

Kalėjimų departamento Laisvės atėmimo vietų įstaigų skyriaus vyriausioji specialistė Audrė Mišeikienė LŽ tikino, kad iš įkalinimo įstaigų siunčiamų laiškų "kontrolė vykdoma laikantis Lietuvos įstatymų". Anot jos, Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, jog nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo nutartimi gali būti tikrinami. Tačiau tame pačiame Bausmių vykdymo kodekse nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams bei tarptautinėms institucijoms adresuoti pasiūlymai, prašymai ir skundai netikrinami.

Anot teisingumo viceministro Gyčio Andrulionio, laiškų cenzūrą draudžia ir Lietuvos įstatymai, ir Europos žmogaus teisių konvencija. Nuteistieji naudojasi tuo tol, kol ima daryti nusikaltimus, t. y. gąsdinti. Tuomet pradedami ikiteisminiai tyrimai ir laisvė rašyti grasinamus laiškus apribojama. "Cenzūra draudžiama. Keletą kartų net Europos Tarybos inspektoriai mus yra įspėję, kad nepakankamai užtikriname susirašinėjimo slaptumą", - tvirtino viceministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"