TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nutekėję protai – galvos skausmas valstybei

2014 06 09 10:20
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Emigracija Lietuvoje vyksta jau seniai. Didesnės emigracijos bangos prasidejo dar prieš karą. Tuomet žmonės emigruodavo dėl savo saugumo. O dabar žmonės dažniausiai emigruoja dėl darbo trūkumo ir mažų pajamų.

Šiandien aktuali tema yra protų nutekėjimas. Lietuvoje nuolat mažėja jaunų žmonių skaičius. Dažniausiai gimtinę jie palieka baigę vidurinę mokyklą arba bakalauro studijas. Viena iš priežasčių, kodėl jaunimas palieka Lietuvą, yra prasta ekonominė situacija. Protų nutekėjimas silpnina Lietuvos visuomenę bei jos ekonomiką. Vykstant šiam procesui valstybė praranda lėšas ir gabius žmones – skiria lėšas studijoms, kurias baigę studentai be jokios sąžinės graužaties išvyksta dirbti į užsienį, kur yra geresnė finansinė padėtis bei daugiau galimybių išreikšti save.

Tyrimų duomenys rodo, kad pagrindiniai išvykimo iš Lietuvos motyvai yra mokslinio tobulėjimo siekis ir nepasitenkinimas mokslo ir studijų situacija Lietuvoje. Išvykstantys jauni mokslininkai akcentuoja norą kelti savo kvalifikaciją, dirbti pasaulinį pripažinimą pelniusiuose mokslo centruose, susipažinti su naujausiomis mokslo tendencijomis, diegti inovacijas, daryti tyrimus mokslo srityse, neturinčiose tradicijų Lietuvoje. Dar viena išvykimą lemianti priežastis – nepasitenkinimas mokslo ir studijų situacija Lietuvoje: blogomis darbo sąlygomis, neefektyvia mokslo politika, hierarchiniais santykiais akademinėje bendruomenėje. Ne paskutinėje vietoje ir ekonominiai motyvai: menkas darbo užmokestis, prastos gyvenimo sąlygos.

Negrįžti irgi yra dėl ko

Dauguma Lietuvos mokslininkų, išvykę į užsienį studijuoti ir kelti kvalifikaciją, nesieja savęs ilgalaikiais ryšiais su ta šalimi, kurioje dabar gyvena, ir palaiko nuolatinius ryšius su Lietuvos mokslininkais, o per juos – su Lietuvos institucijomis. Sugrįžimui kliudančius veiksnius galima skirtyti į kelias stambesnes grupes: nepasitenkinimas mokslo aplinka, mokslo administravimo problemos, gyvenimo kokybės klausimai, sociokultūriniai ir asmeninio pobūdžio veiksniai. Daugiausia išvykusiųjų kritikos susilaukė Lietuvos mokslo administravimo problemos: biurokratiniai suvaržymai ir viešųjų pirkimų procedūros, labai apsunkinančios projektų vykdymą, ir per didelis mokslininkų pedagoginis krūvis, neleidžiantis atsidėti moksliniams tyrimams. Neigiami „protų nutekėjimo“ aspektai yra tie, kad išvykus didelei daliai aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų darbo vietų neužpildžius kitais tokį pat išsilavinimą ir darbo patirtį turinčiais asmenimis, stabdomi vykstantys moksliniai projektai, tyrimai, atsiradus atstumui tarp kartų sunku perduoti vyresnių mokslininkų patirtį, taip pat, žvelgiant iš ekonominės pusės, jauni talentai, įgiję išsilavinimą gimtosios valstybės lėšomis, atėjus laikui mokėti mokesčius, išvyksta svetur, taip įgyto išsilavinimo finansinę naštą uždėdami ant senstančios visuomenės pečių.

Neigiami numatomi ir juntami emigracijos poveikiai – demografinės situacijos pokyčiai (darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, produktyvumo mažėjimas, socialinei sistemai iškylančios problemos dėl mokesčių mokėtojų pasitraukimo), investicijų į žmonių išsilavinimą praradimas, staigus atlyginimų šuolis kai kuriuose sektoriuose ir aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas.

„Išplauna“ vertingiausius

Lietuva yra labai susirūpinusi dėl protų nutekėjimo sukeliamų problemų ekonominiam šalies augimui, švietimui, pajamų pasiskirstymui, t.y. pavojaus šalies gerovei. Šio susirūpinimo priežastis yra suvokimas, kad protų nutekėjimas „išplauna“ vertingiausius ir reikalingiausius šalies išteklius. Ekonominis protų nutekėjimo poveikis šaliai pasireiškia per intelektualų mažėjimą kaip esminio veiksnio netektį. Jei patys gabiausi ir protingiausi išvyks, šalyje liks „silpnoji“ tautos dalis. Tai reikštų lėtą valstybės nykimą. Dėl protų nutekėjimo nukenčia ne tik dabartinė gyventojų karta, bet nukentės ir ateities kartos, kadangi sumažėjęs šalies ekonominis augimas atsiliepia pajamų augimui. Ateities kartos nukenčia ir dėl žmogiškojo kapitalo šalyje mažėjimo, kadangi esama bendroji šalies žmogiškojo kapitalo masė proporcingai sąlygoja ateities kartų žmogiškojo kapitalo kiekį, t.y. kuo labiau išsilavinę tėvai, tuo didesnė tikimybė, kad ir jų vaikai bus išsilavinę.

Yra ir teigiamų protų nutekėjimo aspektų. Tarp jų – patirties, ryšių bei tolesnio išsilavinimo įgijimas, kurį vėliau galima panaudoti gimtojoje šalyje – pastebėta, kad tarp tų valstybių, kurios apsikeitė aukštos kvalifikacijos specialistais, pagyvėjo tarpusavio prekyba. Be to, didelė aukštos kvalifikacijos asmenų migracija padidina jaunimo norą įgyti aukštąjį išsilavinimą, ir kadangi ne visi absolventai palieka gimtąją šalį, likusieji kelia jos ekonominį lygį. Kaip teigiamus emigracijos aspektus galima nurodyti ir tikimybę, kad nemaža dalis migrantų sugrįš (nors dėl šios prognozės kyla neretai abejonių), kad didės vartojimas Lietuvoje, mažės bedarbių skaičius, kartu ir socialinės paramos poreikis, migrantai įgis naujos patirties. Naujai iškeptas specialistas gyvendamas Vakaruose gali uždirbti kelis kartus didesnį atlyginimą, nei likęs gimtinėje, o šio didesnio atlyginimo Lietuvos standartais pakanka nemažai lėšų sutaupyti. Todėl manoma, kad šios pinigų perlaidos per emigranto gyvenimą, tėvynei pilnai atperka investiciją į piliečio mokslą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"