TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nutrauktas unikalios bylos nagrinėjimas

2008 03 07 0:00
Prisimindama pažeminimą ir neteisybę, kurią teko patirti jų šeimai, Z.V.Lipeikienė vakar braukė ašaras.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kauno apygardos teismas vakar nutraukė precedento Baltijos šalyse neturėjusią civilinę bylą, kurioje sovietines represijas patyrusios Lietuvos pilietės vaikai iš Rusijos mėgino prisiteisti 400 tūkst. eurų kompensaciją.

Ieškovų Zofijos Veronikos Lipeikienės ir Benedikto Puskunigio mama Ona Puskunigienė už antitarybinę propagandą nuteista 1951 metais. Tuometinio Šiaulių srities teismo nuosprendis skelbė, kad ši "JAV iš buožių gimusi lietuvė per 1941 metų vokiečių okupaciją kurstė tarp Lietuvos gyventojų antitarybinę propagandą, šmeižė tarybinę armiją, platino antitarybinio turinio nuotraukas, vėliau sistemingai skleidė provokacinius gandus apie greitai kilsiantį karą tarp Amerikos ir Tarybų Sąjungos bei iškraipė tarybinę tikrovę." Tačiau, anot pačios O.Puskunigienės 1971 metais tuometiniam Lietuvos TSR prokurorui rašyto prašymo dėl reabilitacijos, ji buvo nuteista pagal melagingus vieno komunisto parodymus. Neva ji nuo vokiečių sušaudytų rusų kareivių nusegdavo skiriamuosius ženklus. Be to, rodė aplinkiniams nužudytų civilių nuotraukas, aiškindama, kad tai padarė sovietų kariuomenė.

Iš tikrųjų 1941-ųjų birželį netoli Akmenės rajono Papilės bažnytkaimio, kurio apylinkėse tuo metu gyveno O.Puskunigienės šeima, vokiečių kariuomenė sušaudė sovietų karo belaisvius. Tačiau, anot O.Puskunigienės vaikų, jų motinai iškelta byla buvo šiurkšti KGB klastotė. Jie iki šiol prisimena ir kitą skaudžią apgaulę, kai po motinos sulaikymo į namus atvyko bylą tyręs tardytojas ir įteikė neva mamos rašytą laišką, kuriame ji prašė atiduoti visas brangenybes bei santaupas - tada bus paleista. Be motinos likę trys paaugliai apgavikui atidavė 5 tūkst. rublių, tačiau nuteistąją pamatė tik po 5 metų, kai mirė J.Stalinas.

Persekiota iki mirties

O.Puskunigienė buvo nuteista 25 metams ir kalėjo Permės srityje. Vėliau bausmė sušvelninta iki 10 metų. Reabilitacijos, kuri paskelbta tik 2002 metais, ji taip ir nesulaukė - mirė 1976-iais, būdama 64 metų. Jos šeima buvo sekama KGB iki pat 1989 metų. Jos nariams per gyvenimą teko braute brautis. Pavyzdžiui, O.Puskunigienės duktė, kad galėtų stoti į Medicinos institutą, turėjo gauti ministro leidimą.

Siekdami atkurti istorinį teisingumą O.Puskunigienės vaikai kreipėsi ir į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, tačiau jų prašymas liko be atsako. Rusija ignoravo šią bylą. Pirmasis mėginimas ją atversti dar pernai spalį žlugo, kai teisme nepasirodė šios valstybės, pripažintos Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, atstovas. Lietuvos teisingumo ministerijai mėginant Rusijos užsienio reikalų ministerijai įteikti kvietimą į teismo posėdį, atsakyta nota: įrodinėta, kad savo elgesiu Lietuva pažeidžia tarptautinę teisę - neva Rusija turi šioje situacijoje teisinį imunitetą.

Jos didenybė nota

Į vakarykštį teismo posėdį Rusijos atstovą vėl mėginta kviesti pakartotinai. Tam buvo prašyta dviejų Lietuvos ministerijų - Teisingumo ir Užsienio reikalų - pagalbos. Užsienio reikalų ministerijos atsakymo nesulaukta. Teisingumo ministerija, remdamasi prieš 8 mėnesius gauta Rusijos nota, parašė, kad byla turėtų būti nutraukta ir atsisakė siųsti pakartotinį šaukimą.

"Kai pirmą kartą pamačiau šį Teisingumo ministerijos sekretoriaus Pauliaus Griciūno pasirašytą raštą, pagalvojau, kad jam kažkas už nugaros stovėjo su šautuvu ir liepė tai daryti", - stebėjosi ieškovų advokatė Rūta Čilinskaitė. Jos nuomone, maža to, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę ši ministerija nesikreipė į Hagos tribunolą siekdama apginti visus per sovietų okupaciją represuotus mūsų piliečius, tai dar trukdo jiems ginti savo teises savarankiškai.

Advokatė įrodinėjo, kad Rusijos minima neva jos teisinį imunitetą ginanti Jungtinių Tautų konvencija nemini tų atvejų, kai padaryta žala konkretiems asmenims ar jų turtui. Tačiau Kauno apygardos Civilinių bylų teisėjų kolegija (Birutė Bobrel, Ramūnas Mitkus ir Ramūnas Jachimavičius) vakar priėmė nutartį šią bylą nutraukti. Motyvuota ta pačia Rusijos nota.

Žada atsisakyti pilietybės

"Tikrai skųsiu šią nutartį, ir, jeigu nerasiu Lietuvoje teisybės, atsisakysiu jos pilietybės, - tokie buvo pirmieji O.Puskunigienės dukters Z.V.Lipeikienės žodžiai išgirdus teismo sprendimą. - Nors gimiau ir augau Lietuvoje, kuriai visą gyvenimą dirbau, važiuosiu ieškoti prieglaudos pas Bušą: šalia Lietuvos pilietybės aš turiu ir antrąją - JAV pilietybę."

Teisininkų sluoksniuose kalbama, kad šia byla norima sukurti precedentą, po kurio į Europos Žmogaus Teisių Teismą galėtų kreiptis visi nuo sovietų okupacijos nukentėję Lietuvos piliečiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"