TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nutrūko daktaro Kazio Bobelio kelias

2013 10 01 6:00

Eidamas 91-uosius metus vakar ankstų rytą savo namuose Floridoje mirė iškilus JAV išeivijos ir Lietuvos politikos veikėjas Kazys Bobelis.

Buvęs Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininkas, buvęs ilgametis Lietuvos Seimo narys, Marijampolės garbės pilietis K.Bobelis užgeso apsuptas 5 vaikų ir 20 vaikaičių.

Išgyveno dėl Lietuvos

Anot jo bendražygių Lietuvoje, tikėtina, kad mirtis ištiko dėl širdies problemų. Jos K.Bobelio neapleido jau kurį laiką - net ir šių metų vasarą planuotos kelionės į Lietuvą jam teko atsisakyti. Nors žiemos pabaigoje, prieš savo 90-metį, kurį šventė kovo 4 dieną, duodamas interviu „Lietuvos žinioms“ K.Bobelis teigė jokių sveikatos problemų neturintis. „Pagal savo amžių jaučiuosi nepaprastai gerai. Kas antrą dieną plaukioju baseine, daug vaikščioju, vairuoju automobilį, protas ir atmintis veikia“, - tuomet kalbėjo sukaktuvininkas.

K.Bobelis ir pastaruoju metu aktyviai domėjosi politiniais bei ekonominiais Lietuvos, JAV ir pasaulio įvykiais, daugiausia informacijos rasdavo internete, skaitydavo laikraščius. „Kai raidės labai smulkios, turiu užsidėti akinius. Bet šiaip jų nenešioju“, - prieš kelis mėnesius kalbėjo K.Bobelis. Jis prisipažino labiausiai išgyvenantis dėl netvarkos Lietuvoje - klestinčios korupcijos, kontrabandos, netinkamo teisėtvarkos elgesio su žmonėmis.

Rėmė iš geros širdies

Beveik 14 metų Seimo nariu buvęs K.Bobelis visą tuomet gautą parlamentaro atlyginimą išdalydavo sunkiai besiverčiantiems savo rinkėjams. Visus tuos metus jo padėjėja dirbusi marijampolietė Vidutė Marija Vėželienė prisimena, kad jei neužtekdavo atlyginimo, K.Bobelis pridėdavo pinigų ir iš savo santaupų.

„Šiandien tikrai nepasakyčiau, kiek žmonių jis parėmė ir kiek lėšų tam paaukojo. Suskaičiuoti tiesiog būtų sunku“, - kalbėjo V.M.Vėželienė. Ji pabrėžė, kad K.Bobelis skurstančiuosius rėmė iš geros širdies, negalėdamas susitaikyti su tuo, ką matė aplinkui.

K.Bobelis žmonėms ne tik aukojo pinigų, bet ir dalijosi su jais savo, kaip gydytojo, patirtimi. Pats dažnai atlikdavo sunkias ir sudėtingas operacijas Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje.

Kovotojas už laisvę

LŽ kalbintas istorikas Jonas Aničas pabrėžė, kad K.Bobelis Lietuvai buvo viena reikšmingiausių asmenybių, kuri nuosekliai kovojo už Lietuvos laisvę. „Jis buvo vienas iš profesionaliai dirbusių kovotojų Lietuvos laisvės byloje iki pat paskutinio Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto posėdžio jau laisvoje Lietuvoje“, - sakė J.Aničas, prieš porą metų išleistos knygos apie VLIK veiklą, kurios pagrindu tapo asmeniniai K.Bobelio dokumentai, bendraautoris.

Šią vasarą K.Bobelis tikėjosi į Lietuvą atvežti dar daugiau archyvinės medžiagos, kurią rado ne vieną mėnesį tvarkydamas asmeninį archyvą. Tikėjosi, kad tai, ką aptiko, suguls į trečią knygą. Tačiau liga sutrukdė įgyvendinti sumanymus.


Biografija

K.Bobelis gimė 1923 metų kovo 4 dieną Kaune Lietuvos savanorio karininko, dviejų Vyčio Kryžių kavalieriaus Jurgio Bobelio šeimoje. Baigė Kauno J.Jablonskio pradinę mokyklą ir „Aušros“ berniukų gimnaziją. 1943-iaisias dalyvavo tautos sukilime prieš bolševikus.

Pasitraukęs į Vakarus studijavo mediciną keliuose universitetuose, 1948 metais apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją.

1949 metais atvykęs į JAV gyveno Čikagoje. 1953-iaisiais pradėjo privačią chirurgo praktiką Čikagoje ir Elgine, Ilinojaus valstijoje. 1978-1991 metais vertėsi privačia medicinos praktika Floridoje. Nuo 1992-ųjų gyveno Lietuvoje. 1997 metais kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidentus.

JAV atkūrė Lietuvos ateitininkų organizaciją ir 1949-1952 metais vadovavo Čikagos ateitininkams.

1962-1976 metais - JAV Lietuvių bendruomenės tarybos narys, 1969-1979 metais - Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas.

Nuo 1979 metų iki 1992-ųjų - VLIK pirmininkas. VLIK pastangomis pasaulyje niekada nebuvo pamiršta Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės byla.

1983 metais VLIK iniciatyva Europos Parlamente buvo priimta pirma rezoliucija, smerkianti Lietuvos okupaciją ir aneksiją.

1984 metais popiežiaus Jono Pauliaus II apdovanotas Šv.Grigaliaus didžiojo ordinu „Už religijos ir tautos laisvės kovą Lietuvoje“, 1986 metais - JAV Kongreso medaliu kaip labiausiai nusipelnęs Lietuvai ir Amerikai JAV lietuvis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"