TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nutylėto likimo versija: prekyba vaikais

2006 11 25 0:00
Luizą ėmęsis globoti Andrius neabejoja, kad mergaitė buvo patekusi į aferistų rankas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vakar "Lietuvos žinios" rašė, kad pernai iš JAV parvežtos seserys Sandra ir Vitalija Rymanovos negali rasti drauge su jomis į tėvynę parskraidintos Luizos Rinkevičiūtės. Jos likimas iki šiol buvo nutylėtas. Matyt, gausybė institucijų, besirūpinančių vaikų teisėmis, lengviau atsiduso, kai Luizai rugsėjo 28-ąją sukako aštuoniolika. Tačiau kas atsakys ar bent pajus didžiulę kaltę dėl jos suluošinto gyvenimo?

Kartu su sesutėmis Sandra ir Vitalija į Ameriką buvo išskraidinta ir septynerių metų Luiza Rinkevičiūtė. 1996-ųjų rugpjūtį iš viso iš Lietuvos į JAV buvo išsiųsta dešimt vaikų. Septyni jų iki šiol gyvena užsienyje, jie buvo įvaikinti. Seserims iš Naujosios Akmenės ir Luizai iš Vilniaus likimas buvo ne toks gailestingas. Po devynerių metų jos buvo sugrąžintos į Lietuvą. Kaip jau buvo rašyta, seserims sunku pritapti prie lietuviškos tikrovės. Apie Luizą tuos pusantrų metų nieko nežinojome. Mergina, kurios iš pradžių nesėkmingai ieškojome Varėnos rajone, šiuo metu gyvena Vilniuje. Ji sutiko "Lietuvos žinioms" papasakoti apie gyvenimą JAV.

Luiza sakė, kad taip pat norėtų susitikti su Sandra ir Vitalija - juk gyveno vienoje šeimoje ir visos trys buvo kaip seserys. Juo labiau kad ir ji dar nepritapo Lietuvoje.

Širdis į širdį

Luiza menkai prisimena vaikystę. Juk jos nė nebuvo. Vos gimusią mergytę motina paliko gimdymo namuose. Kūdikis sirgo, medikai įtarė tuberkuliozę. Mergaitė augo ir buvo prižiūrima Antakalnio ligoninėje. Mama jos nė sykio neaplankė.

Medikai Luizą išgydė ir penkerių metukų ji buvo apgyvendinta Vilniaus 1-uosiuose vaikų globos namuose. Įstaigos direktorė Danutė Putrimienė prisiminė, kaip ilgai ieškojo mergaitės motinos, bet taip ir nesurado. Vieniša mergaitė tapo valstybės globotine. Toks statusas suteikiamas visiems be tėvų globos likusiems vaikams. Direktorė prisimena, kad Respublikinė vaikų teisių apsaugos tarnyba pasiūlė parinkti vaiką, kurį būtų galima išsiųsti į JAV dvejiems metams gydytis ir mokytis. Tokią galimybę inicijavo JAV įkurtas Lietuvos našlaičių fondas, vadovaujamas Hellen D.Sellei. Programa, pavadinta "Širdis į širdį", siūlė rasti be globos likusiems vaikams naujas, pasiturinčias šeimas JAV. Tiesa, buvo akcentuojama, kad vaikai, kurių nelanko artimieji, Amerikoje gyvens šeimose laikinai - porą metų. Jiems bus sudarytos sąlygos gydytis ir mokytis. Vaikus parinko globos įstaigos ir savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojai. Dabar galime tik paspėlioti, kodėl į tą sąrašą pateko būtent Luiza ir minėtos seserys. Ar ne todėl, kad vieną motina paliko kūdikių namuose ir septynerius metus nelankė, o seserų mama tuo metu atliko bausmę įkalinimo įstaigoje? Buvo galima tikėtis, kad dėl šių vaikų artimieji nepareikš pretenzijų. O 1996 metais nebuvo griežtų įstatymų dėl įvaikinimo užsienyje. Tad valdininkai, nesukdami sau galvos, surado paprastą būdą išvežti beglobius vaikus į užsienį ir sudaryti galimybes užsieniečiams lengvai juos įsivaikinti.

Gal jautrus pavadinimas "Širdis į širdį" kartais pavirsdavo brutaliu veiksmu - "ranka į ranką"? Po dvejų metų trijų mergaičių pėdsakai Amerikoje dingo.

Perkėlė į kitą šeimą

Luiza buvo apgyvendinta amerikiečių Tammy ir Johno Moskites šeimoje. Jai skaudu prisiminti, ką išgyveno joje per porą metų. Mergaitę skriaudė. To ji nebuvo patyrusi per septynerius metus gyvendama ligoninėje ir vaikų globos namuose. Kas žino, kokiu tikslu Moskitesų šeima buvo sumaniusi įsivaikinti mergaitę. Šeimos atstovas advokatas Georgas A.Athansonas susirašinėjo su Respublikine vaikų teisių apsaugos tarnyba ir buvo pradėjęs derybas dėl įvaikinimo. Bet Lietuva nesugebėjo išaiškinti, kad įvaikinimo byla turi būti nagrinėjama Lietuvoje. 1998 metų rugpjūtį advokatas Athansonas pranešė, kad Luiza perkelta į kitą - Patricios ir Jameso Hughesų - šeimą, kurioje gyveno Sandra ir Vitalija. Niekas nepaaiškino, kodėl Luiza buvo perkelta. Šis veiksmas nebuvo aptartas su Lietuva, o ir iš jos niekas nepasidomėjo tokiu posūkiu. Advokatas neskubėjo pateikti konkretesnių žinių apie šių trijų mergaičių gyvenimą. Ar ne tada tarnybos darbuotojai turėjo susirūpinti jų likimais? Juolab, kad jau buvo praėję sutarti dveji metai ir vaikai privalėjo būti grąžinti į Lietuvą.

1999 metais Hughesų šeima išsikraustė iš Konektikuto valstijos. Tada ieškoti vaikų ėmėsi Lietuvos generalinis konsulas Niujorke D.Staniulis, bet nesėkmingai. Tik tada, kai savo dukrų - Vitalijos ir Sandros - pradėjo ieškoti Gražina Kareivienė, sukruto visos žinybos: ir Interpolo biuras, ir Generalinė prokuratūra, ir JAV nacionalinis biuras, ir net CŽV. Mergaites surado, vėl užsimezgė ilgus metus trukęs dialogas tarp valstybių žinybų.

Luiza, palikusi pirmąją šeimą, buvo labai prislėgta. Hughesų šeimoje jai buvo geriau jau vien dėl to, kad kartu gyveno sesutės iš Lietuvos. Bet ir čia pyragais retai kvepėjo. Patricia iš viso nekreipė dėmesio į Luizą. Ją labiau prižiūrėjo tėvas, tačiau jo dėmesys mergaitei ne visada patikdavo. Luiza atsigaudavo tik mokykloje, kur praleisdavo daugiausia laiko.

Artimiausias žmogus - mokytoja

Mokslas Luizai sekėsi sunkiai. Bene labiausiai ji mėgo anglų kalbos pamokas, susibičiuliavo su mokytoja. Jai papasakodavo slapčiausius dalykus, dažnai klausdavo patarimų, kaip elgtis šeimoje. Sykį įsidrąsino ir paklausė mokytojos, ar ši negalėtų jos įsivaikinti. Mokytoja atsakė, kad tai padarytų mielai, tačiau jos pačios šeimoje kirba daug problemų.

Luiza draugavo su bendraklasiais, gražiai dainavo. Vieninteliai šviesos blyksniai prisimenant gyvenimą JAV - tai valandos mokykloje. Grįžusi po pamokų mergaitė tvarkydavo butą, atlikdavo kitus darbus.

"Dažnai jausdavausi kaip vergė, neturinti jokių teisių. Mačiau, kad Patricia nemėgsta manęs, ignoruoja, niekada nesikalba. Ji tiesiog nekreipė dėmesio, tarsi manęs nebūtų. Užtat pataikaudavo savo sūnui. Matydavau, kad jam atitekdavo gardesnis kąsnis. Mums drabužius pirkdavo iš pigių parduotuvių, o sūnui - firminius. Negalėdavome niekur išeiti iš namų net ir savaitgaliais. Pabūdavome tik kieme, ir tai prižiūrimos vaizdo kamerų", - tokį gyvenimą Amerikoje prisiminė Luiza. Pasidžiaugė, kad klasės draugai JAV jos nepamiršo. Ji gavo porą žinučių iš draugo Bretto. Vaikinukas sykį paskambino ir telefonu.

Ilgas sugrįžimo kelias

Itin rimtai trijų mergaičių paieška susirūpino tuometinė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Gražina Imbrasienė. Moteris prisiminė, kokius kryžiaus kelius teko nueiti, kol buvo sukeltos ant kojų tarptautinės organizacijos. "Ieškojome apie trejus metus. Labai džiaugiausi gavusi pranešimą, kad vaikai surasti ir bus grąžinti. Bet man neramu dėl to, kas dabar vyksta. Tie vaikai šiandien niekam nerūpi, o ir valstybė nesugeba jais pasirūpinti", - teigė Imbrasienė.

2005 metų gegužės 25 dieną kartu su Sandra ir Vitalija į Lietuvą sugrįžo ir Luiza. Ją oro uoste pasitiko Vilniaus 1-ųjų vaikų globos namų auklėtoja. Mergaitė sugrįžo į tuos pačius namus, iš kurių iškeliavo. Čia ji nebuvo palikta likimo valiai. Pasak globos namų direktorės Putrimienės, mergaitė greitai ėmė bendrauti su vaikais, nors kalbėjo tik angliškai. O paskui atsirado Luizos motina. Apsilankė keletą kartų ir pasakė, kad dabar jau atsiimsianti dukrą. Gyventi yra kur. Niekas neprieštaravo. Luiza apsigyveno motinos namuose. Tik čia ji nerado šilumos ir meilės.

Aštuoniolikmečiais nebesirūpina

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė "Lietuvos žinioms" sakė pasirūpinusi Luiza. Jai surado mokyklą, kur ji būtų galėjusi mokytis lietuvių kalbos pagal atskirą programą. "Gal jos likimas būtų pakrypęs kiek kitaip, jei būtų likusi globos namuose. Bet ji sugrįžo pas mamą. Mokyklą surasti buvo sunku, bet ji neatėjo nė į vieną pamoką. Dabar gyvena su mama, kur - nežinome. Nevyriausybinė organizacija "Vaiko namas" teikia Luizai psichologines konsultacijas", - sakė Tarvydienė.

Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba nusprendė, kad Luiza gali gyventi su motina, kuriai nebuvo apribotos motinystės teisės, nepaisant, kad ji paliko dukrą kūdikių namuose. "Luiza jau suaugusi mergina", - teigė Tarvydienė.

Vienintelis draugas

Mūsų pokalbyje su Luiza dalyvavo Andrius. Dabar jis geriausias ir vienintelis jos draugas. Vaikinas prisipažino, kad susipažino su Luiza pradėjęs dirbti viename klube barmenu. Jis pamatė nedrąsiai šokančią mergaitę. Pakalbino. Nustebo, kad ji kalba tik angliškai. Vaikinas irgi gerai moka anglų kalbą. Abu tame klube dirbo tik savaitę, daugiau neištvėrė. Pasak Andriaus, tai buvo ne kokios reputacijos vieta. Kai Luiza liko be darbo, Andrius ėmėsi ją globoti. Mergina jam papasakojo savo istoriją. Andriaus nuomone, ji buvo patekusi į aferistų, prekiaujančių vaikais, rankas. "Kas žino, kokiu tikslu ji buvo išvežta į JAV. Jei tai nebūtų afera, ją būtų sugrąžinę į Lietuvą po 2 metų. Dabar išlaikė net 9 metus. Žiauriai su ja pasielgė valstybė, Luiza grįžo palūžusi, nelaiminga, nepritampanti prie gyvenimo čia. Kur jai eiti, kur dėtis, kur mokytis? Man atrodo, kad valstybė privalo išpirkti savo kaltę", - sakė Andrius.

Kontrolierės prielaida

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė neslėpė, kad prieš dešimt metų įvaikinimo procesas, leidžiantis užsieniečiams išsivežti vaikus, vyko neskaidriai.

"Galiu daryti prielaidą, kad ir šis Luizos atvejis buvo gražia programėle pridengtas noras įvaikinti svetimos šalies vaikus. Gal dėl to buvo parinkti vaikai be šeimos, be motinos, tikintis, kad niekas neieškos, nekils problemų įvaikinti. Man regis, buvo surastas būdas išvežti vaikus, neapsunkinant pareigūnų", - sakė Šalaševičiūtė, sunerimusi, kad dabar visi nusiteikę padėti seserims Sandrai ir Vitalijai, o apie Luizą tylima.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"