TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuvarytus arklius suvalgo

2013 04 09 6:27
AFP/Scanpix nuotrauka

Kol dalį Europos krėtė šokas dėl mėsos gaminiuose aptiktos arklienos, Lietuvoje nelegalai intensyviau supirkinėjo įvairaus amžiaus arklius. Jų mėsa netruko atsidurti ant užsieniečių stalo. Ir lietuviai, patys to nežinodami, suvalgė ne vieną toną arklienos.

Didžiulis skandalas, kai keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse patikrinus jautienos produktus juose buvo aptikta arklienos, kilo vasarį.

Švedijos maisto pramonės milžinė "Findus" iš prekybos Prancūzijoje ir Švedijoje išėmė įvairių šaldytų maisto produktų. Didžiojoje Britanijoje iš parduotuvių dingo šaldyta lazanija paaiškėjus, kad gaminiuose net iki 100 proc. mėsos sudaro arkliena. Arklių mėsos jautienos produktuose buvo aptikta ir Vokietijoje. Net garsi bendrovė "Nestle", savo gaminiuose taip pat radusi arklienos, produktus išėmė iš prekybos Ispanijoje ir Italijoje.

Lietuva buvo 22 ES valstybė, kurios prekybos tinkluose aptikta konservuotos arklienos. "Arkliena - ne nuodai, kai kuriose šalyse ji populiari ir prilygsta delikatesui. Bėda ta, jog nebuvo deklaruota, kad produktai pagaminti naudojant arklieną. Kitaip tariant, vartotojai buvo apgaudinėjami. Tačiau tie, kurie valgė šį falsifikatą, nenumirė. O suvalgė lietuviai nemažai", - LŽ sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas, valstybinis veterinarijos inspektorius Gintautas Čereška.

Jo teigimu, nepaisant kilusio triukšmo, Lietuva toliau liko arklieną eksportuojančia valstybe. Tiesa, ne itin dideliais kiekiais, nes šiuo verslu mūsų šalyje užsiima vos keli asmenys.

Teigiama, kad Lietuvoje auginti arklius mėsai, bent jau esant dabartinėms supirkimo kainoms, tikrai neverta. /Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Nelegalų netrūksta

"Brangiai superku įvairaus amžiaus arklius. Galiu pakeisti į gerą darbinį arklį", "Brangiai perka arklius ir jų prieauglį", "Perku arklius. Kaina - sutartinė", "Perku arklius, parūpinu pasus", - tokių skelbimų pastaruoju metu apstu įvairiuose Dzūkijos ir Suvalkijos laikraščiuose.

"Geriau juodą darbą dirbti, negu šiuo verslu užsiiminėti", - LŽ sakė Žemaitijoje, Skuodo rajone, jau 12 metų arklių supirkimu ir arklienos eksportu į Italiją užsiimantis individualios įmonės savininkas Romaldas Kaubrys. Jo duomenimis, Lietuvoje tuo oficialiai verčiasi 7-9 asmenys, visi kiti - nelegalūs supirkinėtojai, perparduodantys gyvulius kaimynams lenkams.

"Norėdamas gyvulį arba skerdieną oficialiai eksportuoti, privalai turėti ne tik jo pasą. Reikalaujama, kad gyvulys tavo ūkyje būtų laikytas ne mažiau kaip pusmetį. Perpardavinėtojai šių reikalavimų nepaiso. Todėl mes, legalūs verslininkai, esame žlugdomi", - kalbėjo R.Kaubrys.

Laikraščių skelbimuose nurodyti telefonų numeriai nepriskirti jokioms bendrovėms ar individualioms įmonėms. LŽ žurnalistui paskambinus tais numeriais, atsiliepę asmenys už kilogramą gyvo svorio siūlėsi mokėti po penkis litus. Pasiderėjus galima sulaukti litu brangesnio siūlymo.

R.Kaubrys nebuvo linkęs atskleisti, kiek pats moka arklių šeimininkams. "Ar jau siūlo ir po penkis litus? Aš visada sakau, kad kaina yra susitarimo reikalas. Jei arklys smulkaus sudėjimo, moku mažiau, jei stambus - brangiau", - aiškino jis.

Verslininkas perspėjo, kad pasitikėti anoniminiais supirkėjais ne tik neverta, bet net ir pavojinga, nes pardavėjai gali būti apgauti. "Tokie supirkėjai arklių nesveria, svorį nustato iš akies. Pardavėjui nurodo mažesnį svorį, bet pakelia kainą. Žmogus pinigais patenkintas, nors iš tikrųjų arklį parduoda pusvelčiui", - nelegalaus verslo ypatumus atskleidė R.Kaubrys.

Oficialus verslas sumenko

Tokių supirkėjų įsigyti arkliai, R.Kaubrio teigimu, iškeliauja į Lenkiją. "Mes iš Lenkijos vežame kiaulieną, lenkai iš mūsų šalies - arklieną", - iš tokio ekonominio "bendradarbiavimo" šaipėsi jis.

Anot Žemaitijos verslininko, pastaruoju metu Lietuvoje daug arklių nebeliko, tad jų eksporto verslas sumenko. Anksčiau R.Kaubrys kasmet supirkdavo apie tūkstantį arklių, pastaruoju metu - vos po 10 kas mėnesį.

Kiek anksčiau šiuo verslu užsiimantys asmenys arklių atsigabendavo iš kaimynės Baltarusijos, kur už juos mokėdavo perpus pigiau negu vietos pardavėjams. Tačiau pastaruoju metu ir pas kaimynus arklių gerokai sumažėjo, o ir veterinariniai reikalavimai gabenti juos per valstybės sieną sugriežtėjo.

Suvalgėme porą tonų

VMVT duomenimis, arklienos skandalo įkarštyje Lietuvoje iš prekybos buvo išimta 16 tūkst. konservų dėžučių. "Maxima" pašalino 768, "Norfa" - 4755, RIMI - 480 kilogramų mėsos konservų.

Arklienos aptikta "Troškintos jautienos", "Troškintos jautienos skardinėje" ir "Turistų pusryčių iš jautienos" konservuose. Visus juos gamino Latvijos bendrovė "Kursu Zeme".

Tai dar nereiškia, kad visuose šiuose konservuose buvo arklienos, kuri nebuvo nurodyta etiketėse, priemaišų. Valstybinis veterinarijos inspektorius G.Čereška LŽ pateikė naujausią statistiką. Konservų, kuriuose tikrai buvo arklienos, iš Latvijos prekybos tinklai buvo gavę maždaug 2,3 tonos, o VMVT iš prekybos išėmė vos daugiau kaip šimto kilogramų likutį.

"Suvalgėme ir nenumirėme", - šmaikštavo G.Čereška. Jo teigimu, vienos rūšies konservuose buvo aptikta apie 20 proc., kitos rūšies - net iki 80 proc. arklienos. Kada latviai pradėjo gaminti šiuos "ypatingus" konservus, kaimynų šalies institucijos oficialiai nepranešė.

G.Čereška: "Tie, kurie valgė šį falsifikatą, nenumirė. O suvalgė lietuviai nemažai."

Kilogramo tikslumu

Specialistai spėja, kad į mėsos produktus patekusi arkliena - iš Rumunijos. Taip atsitiko arklius ir skerdieną keliskart perparduodant. Ar gali būti, kad į mėsos gaminius patenka ir lietuviška arkliena?

"Kilus arklienos skandalui, nuodugniai ištyrėme visus 2012 metais skerstų arklių duomenis - skerdimu užsiima tik Pajūrio mėsinė. Suskaičiavome vieno arklio, kilogramo tikslumu - jokių pažeidimų arba galimų falsifikavimo atvejų nenustatėme. Žinome, kur kiekvienas kilogramas pateko", - teigė G.Čereška. Esą visa Lietuvoje pagaminta arklių skerdiena buvo arba oficialiai suvartota šalyje, arba eksportuota į užsienį.

Pasak pašnekovo, nepavojinga valgyti kad ir seno arklio mėsą, nes prieš paskerdžiant gyvulys yra patikrinamas, tikrinama ir skerdiena. "Falsifikuoti produktus lietuviška arkliena nėra prasmės, nes ji brangesnė už jautieną", - tikino VMVT atstovas.

Arklienos galima įsigyti kai kuriose didžiųjų miestų parduotuvėse. Viena lietuviškų bendrovių - "Šiaurės vilkas", prekiaujanti gaminiais su prekės ženklu "Delikatesas", iš arklienos gamina šaltai rūkytą totorišką dešrą. Jos galima įsigyti specializuotose "Šiaurės vilko" parduotuvėse. Ši dešra populiari Latvijoje, Estijoje. Beje, sovietmečiu iš arklienos buvo gaminama dešra "Punia", jos valgytojų netrūko.

VMVT duomenimis, per pastaruosius 14 mėnesių iš Lietuvos į Italiją buvo išvežta daugiau kaip 626 tonos, į Latviją - daugiau kaip 6 tonos arklienos. Po kelis šimtus kilogramų šios mėsos gaminių nukeliavo į Estiją, Švediją, Jungtinę Karalystę.

Arklių supirkimas pastaruoju metu išties gerokai sumažėjęs. 2010 metais Pajūrio mėsinėje buvo paskersta 2250 šių gyvulių, 2011-aisiais - beveik 300 mažiau. Pernai - tik 1887.

R.Kaubrio teigimu, auginti arklius specialiai mėsai neapsimoka, nes tam tektų laukti 3-5 metus. Auginimo išlaidos vien per trejus metus sudarytų 4500-6000 litų. Tačiau ne visi arkliai užaugtų iki 900-1000 kilogramų svorio - tokio amžiaus arkliai sveria vidutiniškai 600 kilogramų. "Auginti juos mėsai, bent jau esant dabartinėms supirkimo kainoms, tikrai neverta", - pabrėžė verslininkas.

Paklausą lemia papročiai

Saldoko skonio arkliena vertinama dėl joje esančių proteinų gausos. Iš Europos valstybių ji populiariausia Pietų šalyse, bet ne visose. Pavyzdžiui, ispanai vengia valgyti arklieną, nors mielai augina arklius ir parduoda juos savo kaimynams - prancūzams bei italams.

Angliškai kalbančių šalių restoranuose arklienos rasti beveik neįmanoma. Nors įstatymai nedraudžia arklių skersti ir valgyti, dėl susiklosčiusių tradicijų tai nepriimtina nei britams, nei amerikiečiams, nei kanadiečiams ar australams.

VIII amžiuje Romos katalikų bažnyčia nurodė germanų tautas į katalikybę atvertusiam šventajam Bonifacui uždrausti šiems krikščionims valgyti arklieną. Ją itin mėgstantys islandai kurį laiką nenorėjo priimti naujojo tikėjimo. Tačiau vėliau Bažnyčia jiems leido mėgautis įprastu skanėstu.

Daugiausia arklienos pasaulio rinkai kasmet patiekia Meksika, Kinija ir Kazachstanas. Daugiausia jos suvartojama Kinijoje, Meksikoje, Rusijoje, Italijoje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pirmaisiais metais arklių eksportas į Italiją buvo viena pelningiausių verslo veiklos rūšių kaimuose. Tačiau kilus pavojui išnykti valstybiniams žirgynams ir juose auginamiems veisliniams, sportiniams arkliams, šių gyvūnų eksportas buvo sugriežtintas.

Specifinis skonis

G.Čereška tikino arklienos neragavęs, nes jam tai nepriimtina, mat "arklys tradiciškai įaugęs į folklorą, pavaizduotas herbe". Verslininkas R.Kaubrys prisipažino šios mėsos kartą ragavęs: "Valgyti galima, tik priprasti nepriprasčiau."

"Kaip ir visų gyvulių, taip ir arklienos skonis priklauso nuo gyvulio amžiaus. Kuo gyvulys jaunesnis, tuo mėsos audinio skaidulų struktūra yra švelnesnė. Senesnių gyvulių raumenų struktūra grubesnė, skaidulos didesnės, mėsa sausesnė. Tačiau esminio skirtumo nėra", - sakė G.Čereška. Anot jo, arklio amžius skerdienos kokybei didelės įtakos neturi.

Panašiai linkęs manyti ir R.Kaubrys. Jo teigimu, vieni italai pageidauja jaunų arklių, kiti ieško gyvenusių ilgiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"