TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nuviliantis sprendimas sutelkė imtis darbų

2013 03 14 5:20
Konstitucijos sergėtojai savo pozicijos dėl dvigubos pilietybės nepakeitė. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Vakar Konstitucinis Teismas (KT), kaip ir prieš septynerius metus, pabrėžė, kad Lietuvoje dviguba pilietybė - ne taisyklė, o reta išimtis. Praplėsti sąvokos ribas galima tik per referendumą keičiant Konstituciją. Išeivijos atstovai nusivylę, bet nesugniuždyti.

Po nepriklausomybės atkūrimo gimtąjį kraštą palikusių ir kitos valstybės pilietybę gavusių emigrantų viltys kartu išsaugoti ir Lietuvos pilietybę subliūško. KT vakar dar kartą pareiškė, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti itin retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys.

Atsižvelgdama į visuomenėje vykstančias permainas ir žmonių lūkesčius, į KT dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių ir išimties atvejų sausio viduryje kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji prašė išaiškinti, ar po 1990 metų kovo 11-osios Lietuvą palikę asmenys gali pretenduoti į dvigubą pilietybę ir kaip tai įmanoma įteisinti. KT teigimu, vienintelis galimas būdas - surengti referendumą ir pakeisti Konstituciją. Nors išeiviją KT sprendimas gerokai nuvylė, sėdėti sudėjus rankų neketinama. Pirmas žingsnis - siūlyti taisyti Referendumo įstatymą.

Vienas kelias

Vienas Pilietybės įstatymo rengėjų, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras neslėpė neturėjęs didesnių vilčių dėl dvigubos pilietybės nuostatų taikymo praplėtimo. Todėl tokį KT sprendimą ir prognozavo. Politikas mano, kad dabar beliko vienas kelias - referendumas.

"Mano nuomone, reikėtų švelninti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatas. Jis atsirado galbūt dėl šiek tiek kitokio mūsų ateities įsivaizdavimo, bet, ačiū Dievui, taip pasisuko, kad esame ir Europos Sąjungos, ir NATO nariai, vyksta laisvas žmonių, darbo jėgos, kapitalo judėjimas. Esame labai maža tauta, todėl kiekvieną lietuvį reikia glausti prie savęs ir nedaryti dirbtinių kliūčių", - galimybę liberaliau traktuoti dvigubą pilietybę motyvavo S.Šedbaras. Jis įsitikinęs, kad tinkamai parengus Konstitucijos pataisų projektą, išaiškinus padėtį visuomenei, galima drąsiai tikėtis sėkmės per referendumą. "Manau, kitąmet, kai vyks prezidento rinkimai, galima būtų skelbti ir referendumą", - LŽ sakė S.Šedbaras.

"Netikėtas sprendimas, labai nuvylė", - KT išaiškinimą įvertino Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Jos teigimu, dvigubos pilietybės klausimas PLB visuomet buvo svarbiausias, todėl toliau bus ieškoma jo sprendimo būdų. "Pirmiausia reikės stengtis pakeisti Referendumo įstatymą, nes dabartinis paneigia bet kokią sėkmės galimybę", - kalbėjo V.Bandis.

Apmaudu dėl vaikų

PLB valdybos pirmininkės pavaduotoja Dalia Henke, vakar iš LŽ sužinojusi apie KT sprendimą, taip pat neslėpė nusivylimo. "Labai gaila, tikėjausi kitko. Žiūrint į ateitį skirstyti, kas gali, o kas negali turėti pilietybės, visiškai beprasmiška", - apgailestavo du dešimtmečius Hamburge gyvenanti D.Henke. 1992-aisiais iš Lietuvos išvykusi moteris prarado teisę turėti lietuvišką pasą. "Esu Vokietijos pilietė su giliomis lietuviškomis šaknimis", - juokavo aktyvi lietuvybės puoselėtoja, nepraleidžianti nė vieno PLB renginio gimtojoje Lietuvoje. Jausmo, kai iš jos buvo atimtas lietuviškas pasas, D.Henke prisipažino nepamirštanti iki šiol. Tačiau moteriai apmaudu ne tik dėl naujųjų emigrantų, paliktų už borto, bet ir dėl jų vaikų. "Vokietijoje gimusi mano dukra, kuri čia aktyviai lankė lietuvišką mokyklėlę, vasaras leisdavo pas senelius Lietuvoje, apie lietuvišką pasą gali tik pasvajoti", - pabrėžė PLB valdybos pirmininkės pavaduotoja.

Pašnekovės žodžiais, gyvenant tėvynėje daugeliui dažnai net sunku suvokti, kam tiems išvykėliams reikalinga pilietybė. "Bet mūsų tėra vos trys milijonai - tiek, kiek gyventojų Berlyne", - palygino D.Henke. Jos žiniomis, dabar Vokietijoje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių, maždaug pusė turi šios šalies pilietybę. Hamburge įsikūrę apie 1000 tautiečių. "Bendravimas vyksta per socialinius tinklus. Turime darželį, mokyklėlę", - pasakojo D.Henke. Anot jos, naujiesiems atvykėliams gauti Vokietijos pilietybę nėra prioritetas, tai svarbu tiems, kurie ketina toje šalyje įleisti šaknis.

Šokėja paso negaus

Prezidentės prašymu KT vakar taip pat išaiškino, jog įstatymu negalima keisti nuostatų, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama tik tokiam asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų valstybei ir yra integravęsis į visuomenę, bet reikalavimams dėl lietuvių kalbos mokėjimo ir nuolatinio gyvenimo gali būti numatomos išimtys. Tai reiškia, jog amerikietei ledo šokėjai Isabellai Tobias, kuriai būtinas Lietuvos pasas, kad su Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse, vilčių gauti pilietybę nėra. Priminsime, kad sausį, kai D.Grybauskaitė nesuteikė sportininkei Lietuvos pilietybės, kaip rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, viešojoje erdvėje šiuo klausimu kilo daug diskusijų.

"Kadangi turi būti ypatingi neginčijami esami nuopelnai, o ne būsimi, ir integravimasis į Lietuvos visuomenę, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą sprendimas liktų toks pats", - vakar sakė prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė.

Griežtas įstatymas

Naujos redakcijos Pilietybės įstatymą su prezidentės D.Grybauskaitės pasiūlytomis pataisomis Seimas priėmė 2010-ųjų gruodį, teisės aktas įsigaliojo 2011 metų balandį. Pagal įstatymą dvigubą pilietybę mūsų krašte gali turėti tik tie asmenys, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tie, kurie pilietybę gavo gimdami arba per santuoką. Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams gali būti suteikta išimties tvarka už išskirtinius nuopelnus valstybei.

2006 metų rudenį KT išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis. Dvigubą pilietybę plačiau leidžiančios įstatymo normos buvo paskelbtos prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"