TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nužudymo mįslės ir prokurorų garbė (III)

2011 06 01 0:00
R.Grainį susprogdinęs samdomas žudikas V.Januškevičius vėliau kalbėjo apgailestavęs, kad pasikėsino į tokį "rimtą ir žinomą žmogų".
Kęstučio Vanago (ELTA) nuotrauka

Prieš 16 metų įvykdyto prieštaringos reputacijos verslininko Rimanto Grainio nužudymo byla iki šiol kupina neįmintų mįslių. Viena svarbiausių - kodėl nusikaltimo organizatoriaus ieškoję prokurorai patikėjo ne nužudytojo artimųjų ir verslo partnerių liudijimais, bet ne kartą teisto žmogžudžio, galbūt gelbėjusio savo kailį nuo amžino įkalinimo, parodymais?

Tęsinys. Pradžia 2011 m. gegužės 30, 31 d.

1998-ųjų rudenį prokuroro Justo Lauciaus vadovaujami tyrėjai sulaikė vieną garsiausių visų laikų Lietuvos istorijoje samdomų žudikų gaujų. Ji, vadovaujama buvusio kiemsargio Valerijaus Januškevičiaus, siautėjo nuo 1992 metų. Tarp jos nusikaltimų - ir prieštaringai vertinamo verslininko R.Grainio susprogdinimo 1995 metų gegužės 26 dieną tyrimas.

Skirtingos bausmės

2001-aisiais vykusiame teisme V.Januškevičius prisipažino pats sukonstravęs ir po R.Grainio automobiliu pritvirtinęs plastito sprogmenį. Tuo metu fiksuota, kad V.Januškevičius nusikaltimą įvykdė klausydamas Ivano Matulevičiaus, Genadijaus Bazurino, Olego Lysenkos (Lysyj) ir kitų "nenustatytų nusikaltimo organizatorių" nurodymų.

Nusikalstamo susivienijimo vadeivai V.Januškevičiui ir jo dešiniajai rankai Vladimirui Rafejenkovui teismas skyrė griežčiausią Lietuvoje taikomą bausmę - kalėjimą iki gyvos galvos. Kiti 19 banditų buvo nuteisti įvairaus ilgumo laisvės atėmimo bausmėmis.

O štai G.Bazurinui, pagal liudijimus buvusiam O.Lysenkos, dingusio dar 1996 metais, vairuotojui, dalyvavusiam planuojant daugelį nusikaltimų, bausmė - net kelis kartus tarpininkaujant prokurorams - buvo sutrumpinta nuo 19 iki 14 metų. Už tris itin žiaurius nusikaltimus nuteistas G.Bazurinas, kuriam galėjo grėsti amžinas įkalinimas, malonę įgijo, sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga.

Būtent jis, ilgą laiką tvirtinęs, kad pavedimą nužudyti R.Grainį išgirdo iš O.Lysenkos, o bendrininkams būtent jį patį įvardijant nusikaltimo organizatoriumi, staiga "prisiminė", kad "užsakymą" pateikė "Alius iš Kauno", kurį vėliau pagal nuotrauką atpažino kaip Alvydą Albrechtą.

Aukos nuotraukos nerodė

Kaip bylą tyrusiems prokurorams 1998-ųjų spalį tvirtino V.Januškevičius, pasiūlymą nužudyti R.Grainį jis išgirdo iš I.Matulevičiaus - ir sutiko už 10 tūkst. JAV dolerių (40 tūkst. litų).

"I.Matulevičius minėjo, kad R.Grainys yra labai blogas žmogus, kad jis lyg turi kažkokių įsipareigojimų ar skolos raštelį, ar kitą dokumentą, ir pagal tą dokumentą jis nori išreikalauti pinigus. Todėl I.Matulevičius ir skubino mane sakydamas, kad R.Grainį reikia nužudyti skubiai, kad jis nespėtų išreikalauti pinigų", - kalbėjo gaujos vadeiva.

Įdomu, kad samdomam žudikui, kuris tvirtino prieš tai R.Grainio nepažinojęs ir apskritai apie jį nieko negirdėjęs, nebuvo perduota R.Grainio nuotrauka, neparodytas jis pats, nors kalbėta, kad verslininką planuota nušauti. Visi gangsteriai žegnojosi nežinoję, kad V.Januškevičius sumanys R.Grainį susprogdinti, nors, planuojant nusikaltimą, itin daug kalbėta apie verslininko automobilį, jo stovėjimo vietą ir "veikiančią signalizaciją".

I.Matulevičius, pareigūnams liudijęs, kad surasti nusikaltimo vykdytoją jį privertė G.Bazurinas, grasindamas pranešti apie anksčiau įvykdytas žmogžudystes, pasakojo, kad galimo nusikaltimo vietą, taip pat verslininko automobilį parodė būtent šis banditas. "G.Bazurinas nuvedė į kiemą, parodė, kur stovi automobilis, pasakė, kad R.Grainys važinėja juodos spalvos "Mercedes", kad visad vairuoja automobilį vienas. R.Grainio nuotraukos man G.Bazurinas nedavė", - tvirtino I.Matulevičius.

Kalbėjo apie kaukaziečius

I.Matulevičiaus teigimu, "R.Grainio nužudymą organizavo G.Bazurinas". "Su G.Bazurinu susitikęs Sereikiškių parke, maždaug 2-3 savaitės iki R.Grainio susprogdinimo, kalbėdamas apie užsakymą nužudyti paklausiau, kodėl jis taip skuba. G.Bazurinas man paaiškino, kad iš Kaukazo atvažiavo trys asmenys, jie laukia viešbutyje, kada bus nužudytas R.Grainys, todėl užsakymas turi būti įvykdytas skubiai", - tvirtino I.Matulevičius.

Sprogmenį pritvirtinęs V.Januškevičius vėliau apgailestavo įsivėlęs į šią istoriją. "Susprogdinus R.Grainį sužinojau, kad su juo susijusios milijoninės pinigų sumos, taip pat čečėnų tautybės žmonės. Pradėjau I.Matulevičiui priekaištauti, koks rimtas ir žinomas žmogus nužudytas. Jei būčiau žinojęs šią informaciją iki sprogimo, šio užsakymo, matyt, būčiau ir atsisakęs", - vėliau teisme kalbėjo V.Januškevičius.

Atsiranda kitas užsakovas

Bendrų nusikaltimo organizatoriumi vadinamas G.Bazurinas, kalbėdamas su teisėsaugininkais, visaip bandė menkinti savo vaidmenį, tvirtino buvęs tik tarpininkas, už nusikaltimą negavęs pinigų, o įsitraukti į šį reikalą priverstas jam grasinusio O.Lysenkos - Lysyj, bendrų teigimu, dingusio dar 1996-aisiais. Pareigūnų paklaustas, kur šiuo metu (1998-ųjų spalį) yra O.Lysenka, G.Bazurinas ištarė: "Paskutinį kartą O.Lysenką mačiau daugiau nei prieš metus. Manau, kad O.Lysenka gali būti nužudytas."

Taigi bendrai kaltę verčia G.Bazurinui. Aukštesnio rango gangsteris O.Lysenka-Lysyj, iš kurio šis tvirtina išgirdęs užsakymą nužudyti R.Grainį, - dingęs, tad būtent G.Bazurinas, ties kuriuo baigiasi nusikaltimo gijos, gali likti pagrindiniu kaltininku. Būtent tada, 1998-ųjų lapkritį, G.Bazurinas pareigūnams pareiškia norįs "šiek tiek patikslinti" savo parodymus. "Su R.Grainio nužudymu, be I.Matulevičiaus, O.Lysenkos, yra susijęs Kauno mieste gyvenantis asmuo, vardu Alius", - "prisimena" banditas.

Painūs parodymai

Tolesni G.Bazurino parodymai pradeda kirstis su elementaria logika, bet būtent jais iki šiol remiasi prokuroras J.Laucius, pateikęs kaltinimus A.Albrechtui.

Taigi prieš tai minėjęs, kad vietą, kur gyvena R.Grainys, parodė O.Lysenka, G.Bazurinas sako: "O.Lysenka minėjo, kad vietą, kur gyvena žmogus, kurį reikia nužudyti, turi parodyti žmogus vardu Alius iš Kauno." Susitikti su "Aliumi" banditai vyksta O.Lysenkos automobiliu į Vilniaus prieigose esančią degalinę, kurios kavinėje jau sėdi "Alius" su R.Grainiu. Privažiavus prie degalinės, O.Lysenka esą parodė kavinėje prie staliuko sėdinčius du vyrus, matomus pro langą, dar nurodė, kad R.Grainys - tas, kuris vilki šviesią striukę. Šis momentas šiek tiek stebina: bylos dokumentuose yra ne vienas liudijimas, bylojantis, kad G.Bazurinas buvo O.Lysenkos, dažnai bendravusio su R.Grainiu, vairuotojas, ne kartą vežęs savo "bosą" į susitikimus, tad nužudyti "užsakytą" verslininką turėjęs prieš tai matyti ne kartą.

Vienaip ar kitaip, bet pagal liudijimą šį kartą O.Lysenka lieka automobilyje, o G.Bazurinas eina į kavinę, ten... apžiūri ir gerai įsidėmi "Alių iš Kauno". Taip gerai, kad net po ketverių metų jį atpažįsta pagal paso nuotrauką. Apie tai, kad "Alius iš Kauno" turėjo parodyti R.Grainio gyvenamąją vietą, banditas daugiau nebekalba.

Vietoj to G.Bazurinas pasakoja apie dar vieną bendrą kelionę su O.Lysenka, šį kartą - į Kauną, kur ketinama susitikti su "Aliumi". Vyrai nuvažiuoja į vieno Kauno daugiabučio kiemą, šį kartą G.Bazurinas lieka "už kampo pastatytame" automobilyje, o O.Lysenka eina pas "Alių". Netrukus vadeiva skambina G.Bazurinui ir liepia laukti, nes jis su "Alium" važiuoja pas Daškę - tuo metu įtakingos Kauno gangsterių grupuotės lyderį Remigijų Daškevičių, kuris esą turi duoti leidimą nužudyti R.Grainį. Po valandos ar pusantros grįžęs, O.Lysenka vėl skambina bendrininkui kviesdamas į "Aliaus" automobilį.

"Pokalbis truko gal 5 minutes, - pasakoja G.Bazurinas. - Buvo kalbama apie tai, kad "Alius" skolingas R.Grainiui, apie kažkokios gamyklos akcijų perrašymą, kad šias akcijas R.Grainys ruošiasi ar turi pasirašyti."

Baigiantis pokalbiui "Alius" esą pasako, kad "jei reikės nužudyti R.Grainį, jis paskambins O.Lysenkai ir apie tai pasakys". Prieš tai G.Bazurinas ne kartą tyrėjams aiškino, kad pinigus - 12 tūkst. JAV dolerių (48 tūkst. litų) - už R.Grainio nužudymą per O.Lysenką užsakovas sumokėjo dar kelios savaitės iki šio susitikimo, kuriame "Alius iš Kauno", regis, dar abejojo, prašys žudyti R.Grainį ar ne. Kitą dieną esą sulaukiama nurodymo nužudyti.

Atmintis kasmet gerėja

Po šių liudijimų prokurorai paskelbia O.Lysenkos paiešką, užklausia A.Albrechto duomenų, tačiau paties žinomo lenktynininko niekas nejudina. Praėjus daugiau kaip 3 metams po G.Bazurino liudijimų, 2002-ųjų vasario 18-ąją, prokuroras Irmantas Mikelionis, priėmęs sprendimą atnaujinti parengtinį tardymą R.Grainio nužudymo byloje, rašo: "Parengtinio tardymo metu nustatyta, kad 1995 metų balandžio pabaigoje - gegužės mėnesio pradžioje Vilniuje G.Bazurinas gavo iš šiuo metu pasislėpusio nuo tardymo O.Lysenkos ir tardymo metu nenustatytų asmenų "užsakymą" tyčia nužudyti R.Grainį." Apie G.Bazurino paminėtą "Alių" čia nekalbama.

Tačiau jau tų pačių 2002-ųjų kovą G.Bazurinas, kurio atmintis bėgant metams tik gerėja, prokurorams nurodo: "(1995 metais) iš O.Lysenkos žinojau, kad "Alius" - buvęs lenktynininkas, susijęs su Kauno nusikalstamo pasaulio atstovu, pravarde Daškė." Tą pačią dieną G.Bazurinas atpažįsta "Alių" iš paso nuotraukos, tada esą sužino, kad tai - A.Albrechtas. Prabėgus dar trims mėnesiams, G.Bazurinas pareiškia: "Esu įsitikinęs, kad "Alius" nurodė nužudyti R.Grainį dėl maždaug 150 tūkst. JAV dolerių skolos."

Viskas per sviestą

2005-ųjų gruodžio 6-ąją parengtame A.Albrechto kaltinamajame akte nurodoma, kad jis organizavo tyčinį R.Grainio nužudymą iš savanaudiškų paskatų - "norėdamas išvengti 200 tūkst. - milijono JAV dolerių (800 tūkst. - 4 mln. litų) skolos R.Grainiui grąžinimo".

Įspūdinga skola, prokurorų manymu, atsirado kauniečio A.Albrechto bendrovei "Animus" su Vilniuje veikusia bendrove "Era", kuriai vadovavo R.Grainio pasitikėjimą pelnęs verslininkas Vitoldas Markevičius, 1995-aisiais sudarius didelio kiekio sviesto pirkimo-pardavimo sandorį.

Kaip fiksuota dokumentuose, V.Markevičius didelį kiekį sviesto įsigijo pasinaudodamas jam paliktais saugoti tuo metu į Meksiką išvykusio ir nesėkmingai įvažiuoti į JAV bandžiusio R.Grainio pinigais. Be R.Grainio žinios Lenkijoje nupirkęs sviestą, V.Markevičius jo nesugebėjo parduoti, todėl per R.Grainio pažįstamą verslininką Aleksandrą Lapidą sutarė su A.Albrechto vadovaujama "Animus" šią prekę parduoti Azerbaidžane.

"Vyko legalus verslas. Sutartis buvo sudaryta konsignacijos pagrindais (apmokėjimas - pardavus prekę), nes sviestas buvo ne mūsų. Paskutinė sviesto partija buvo išvežta 1995 metų birželio 6 dieną, o jau birželio 7 dieną buvo padarytas pavedimas V.Markevičiui, yra jo kopija. V.Markevičius pripažįsta gavęs tuos pinigus. O iš šio verslo sandorio bandoma padaryti skolą, nes jam, pasirodo, buvo panaudoti R.Grainio pinigai!" - pasakoja A.Albrechtas, ne kartą tą patį tvirtinęs ir tyrėjams.

"Sakiau prokurorams: jei šie pinigai būtų ne R.Grainio, o banko, tai ką - aš turėjau užsakyti sprogdinti banką? Juk mirus R.Grainiui skola niekur nedingo, piniginės operacijos matyti mūsų bendrovės dokumentuose", - LŽ pasakojo žinomas lenktynininkas.

Spruko žudynių išvakarėse

Dėl verslui panaudotų ir įvykdžius sandorį grąžintų, kaip aiškėja, R.Grainio pinigų A.Albrechtas tapo pagrindiniu įtariamuoju, vėliau - ir kaltinamuoju verslininko nužudymo byloje. Tačiau šioje istorijoje yra aplinkybių, keliančių daug klaustukų. Visiems. Tik ne prokurorams.

Visų pirma - faktas, patvirtintas tiek V.Markevičiaus, tiek R.Grainio verslo partnerių, jog po nesėkmingo bandymo imigruoti į JAV 1995-ųjų vasarį grįžęs verslininkas buvo labai nepatenkintas sužinojęs, kad patikėtus pinigus bendrovės "Era" vadovas panaudojo savo nuožiūra, ir dar tokiam keistam - sviesto pirkimo - sandoriui. Liudininkai tvirtina, kad R.Grainys žadėjo V.Markevičių nužudyti, jei tas negrąžins pinigų.

Byloje taip pat fiksuota, kad 1995-ųjų gegužės 25 dieną, R.Grainio nužudymo išvakarėse, V.Markevičius spruko į Lenkiją, iš kurios grįžo tik po buvusio partnerio mirties.

"Iš R.Grainio pasakojimų man žinoma, kad iki išvykdamas 1994 metų pabaigoje į užsienį, jis UAB "Era" direktoriui V.Markevičiui paliko saugoti didelę sumą savo pinigų. Kaip man pasakojo R.Grainys, grįžus paaiškėjo, kad šiuos pinigus V.Markevičius be jo žinios ir sutikimo panaudojo ir vengia grąžinti. Dėl to iki pat nužudymo R.Grainys iš V.Markevičiaus, dalyvaujant man, agresyviai reikalavo, įvairiai grasindamas, paimtą ir panaudotą sumą grąžinti", - jau 2005-aisiais pasakojo A.Albrechtą su V.Markevičiumi suvedęs verslininkas A.Lapida.

Kiek buvo pinigų?

Šioje sviesto istorijoje yra dar viena iki galo neišaiškinta aplinkybė: pinigų, R.Grainio paliktų saugoti V.Markevičiui, suma ir jų panaudojimas. Pats V.Markevičius ir po R.Grainio nužudymo 1995-aisiais, ir pirmųjų apklausų 2005-aisiais metu prokurorams tvirtino, kad "jokių bendrų biznio reikalų" su nužudytuoju neturėjo. Vėliau jis pripažino, kad "sviesto sandoriui", be savų, panaudojo 220-230 tūkst. JAV dolerių (880- 920 tūkst. litų) R.Grainio jam patikėtų pinigų, kuriuos esą išvykstantis verslininkas buvo leidęs investuoti savo nuožiūra. Esą dalis nupirkto sviesto pačios bendrovės "Era" buvo sėkmingai parduota, o kita dalis - būtent ta, į kurią investuoti R.Grainio pinigai, - "užstrigo" per sandorį su "Animus".

Tačiau 2005-ųjų pabaigoje V.Markevičius prokurorams nurodė jau kitą sumą, jam patikėtą R.Grainio. "Patvirtinu, kad R.Grainys "Era" sąskaitoje Lenkijos banke buvo deponavęs apie milijoną JAV dolerių, tačiau jais jis disponavo, pastoviai nuimdavo, ir aptariamuoju laikotarpiu - 1995 metų pradžioje - "Era" sąskaitoje buvo tik apie 230 tūkst. JAV dolerių R.Grainiui priklausančių lėšų, kurias aš ir investavau į sviesto pirkimo sandorį su "Animus". Anksčiau šių aplinkybių nenurodžiau, nes to prokuroras manęs neklausė", - tvirtino "Eros" vadovas.

Bandė nužudyti

Ar tikrai V.Markevičius nepasinaudojo kur kas didesne R.Grainio pinigų suma, nei nurodė, verčia suabejoti jo verslo partnerio, pavaduotojo "Eroje" Henriko Sedlecko 2005-aisiais duoti parodymai. Jis tvirtino, kad sandoriui V.Markevičius panaudojo ne kelis šimtus, bet milijoną R.Grainio dolerių.

"Kad minimam sviestui pirkti buvo panaudota būtent milijonas JAV dolerių, žinau iš to, kad V.Markevičius išsiėmė banko operacijų išrašą, kuriame buvo nurodyta, kad nuo "Era" sąskaitos buvo nuimta būtent tokia suma", - tvirtino vyriškis.

Klaustukų kelia ir tai, ar V.Markevičius tikrai R.Grainiui grąžino visą skolą. Nors jis nurodė, kad po R.Grainio mirties A.Albrechto vadovauta "Animus" sutartą pinigų sumą į vieną iš bendrovės "Era" sąskaitų pervedė maždaug po poros savaičių - 1995 metų birželio viduryje, tolesni įvykiai verčia suabejoti, ar tie pinigai pasiekė žuvusiojo žmoną Patimat Tatajevą. Kaip prokurorams liudijo verslininkas A.Lapida, "po R.Grainio nužudymo jo artimieji - čečėnė žmona P.Tatajeva ir jos pusbrolis Muslimas Tulajevas - nuolat vykdavo pas V.Markevičių į jo biurą. Žinau, kad jie kėlė jam pretenzijas, tačiau kokias, ar jis jas patenkino, man nėra žinoma".

Žinomas kitas faktas - 1996-ųjų liepos 2 dieną, prabėgus metams po R.Grainio žūties, tai pačiai V.Januškevičiaus gaujai buvo "užsakyta" nužudyti V.Markevičių, tiesa, prokurorai tvirtina, kad tai buvęs ne šios istorijos herojus.

Tačiau šiame epizode minimi pinigai - ne didžiausias turtas, kurį iš skolininkų bandė išsireikalauti R.Grainys, o vėliau - jo artimieji. Kaip tvirtina liudininkai, į tikrą karą R.Grainys buvo įsivėlęs su tuomečiu "Ekspres" banko prezidentu Vladimiru Naidūnu.

Apie tai plačiau - rytojaus numeryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"