TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Nužudymo mįslės ir prokurorų garbė (IV)

2011 06 02 0:00
1995-ųjų 26 dieną savo automobilyje susprogdinto verslininko R.Grainio artimieji buvo įsitikinę,kad šią žmogžudystę galejo užsakyti V.Naidūnas.
Eltos nuotrauka

Tirdami prieš 16 metų susprogdinto prieštaringos reputacijos verslininko Rimanto Grainio nužudymo bylą, prokurorai kėlė įvairias versijas, susijusias net su labai įtakingais žmonėmis. Kai tyrimą perėmė prokuroras Justas Laucius, tų pavardžių, lyg mostelėjus burtų lazdele, nebeliko. Ar tikrai anksčiau svarstytos ir atmestos versijos buvo nepagrįstos?

Pabaiga. Pradžia 2011 m. gegužės 30, 31, birželio 1 d.

1994-1996 metais Lietuvą užklupusi bankų bankelių griūtis, palikusi kraštui 272 mln. litų skolą, pradanginusi daugiau kaip milijardą litų piliečių ir įmonių pinigų, iki šiol visuomenei kelia daugybę klausimų. Ekspertai tvirtina, kad prie bankrotų lavinos, kuri daugeliui tapo tikra tragedija, privedė kartu veikę neatsakingi bankininkai, nesąžiningi politikai ir padėtimi pasinaudojusios kriminalinės struktūros.

Daugelio tokių bankų vadovams ir akcininkams už lėšų iššvaistymą buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Daugelis šių tyrimų įtariamųjų realios atsakomybės išvengė - nepavykus įrodyti kaltės arba dėl senaties. Tačiau kai kurie su to meto bankais susiję asmenys galbūt dėl tada vykusių operacijų padėjo galvas. Vienas jų - R.Grainys, vienas didžiausių "Ekspres" banko akcininkų, 1995-ųjų gegužės 26 dieną susprogdintas po Vyriausybės langais.

Garsios pavardės dingo

Pabaiga. Pradžia 2011 m. gegužės 30, 31, birželio 1 d.

Formuojant banko "Ekspres" akcinį kapitalą 1994-aisiais pinigus lygiomis dalimis įdėjo ir jo šeimininkais tapo žinomo politiko Gedimino Kirkilo žentas Jonas Basalykas, Vladimiras Naidūnas, Igoris Žukovskis-Zilberis, Piotras Mončiakas, Anatolijus Jevtejevas ir Andrejus Golubevas, nors akcininkų sąrašuose minimos dar beveik dešimties žmonių pavardės.

Amžiną atilsį rašytojas Vytautas Petkevičius, 1993-1996 metais vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo komitetui, "Ekspres" banko steigimą aprašė savo satyroje "Durniškės": "Lietuvoje atsirado du saugumo pulkininkai - Andrejus Golubevas, "Baltic Stear" ir "Dios" atstovas bei savininkas iš Uralsko, ir Anatolijus Jevtejevas, UAB "Balčio" komercinis direktorius iš Kijevo. Paskui prie jų prisijungė Igoris Žukovskis, "Maj" atstovas ir darbuotojas iš Minsko. Kompanija nedidelė, bet gerai organizuota: trys veikėjai susibūrė, vadinasi, jau galima šaukti pirminės organizacijos susirinkimą. Suėjo krūvon, gerus pietus pavalgė, užgėrė ir nutarė įkurti banką "Ekspres", - kaip visada kandžiai dėliojo rašytojas.

Dar kandžiau V.Petkevičius šioje istorijoje aprašė bankininku tapusio politiko žento J.Basalyko vaidmenį. "J.Basalykas tuo metu dirbo "Tiomkino" autoservise, įsikūrusiame Žvėryne, ir dažė automobilių dugnus, o pats Tiomkinas buvo aktyvus "Vilniaus brigados" narys. Net per daug aktyvus. Kiti "steigėjai" dirbo menkai mokamą darbą, žodžiu, visi dar buvo "eiliniai darbo žmonės". Gal vienas kitas iš jų jau buvo daugiau ar mažiau prisivagiliavęs, bet, jeigu tikėtume G.Kirkilu, jo žentas buvo proletaras, todėl uošviui pačiam teko iškelti dukros vestuves. Ir staiga tas vargšas su netikėtai iš dangaus iškritusiu Kirkilaitės milijonu išrenkamas naujo banko direktoriumi. Ar ne stebuklas, kad juoda karvė baltą pieną duoda?! O gal Kirkilas Šančių šiukšlyne surado savo Klondaiką arba apiplėšė banką? Nieko panašaus. Tikrasis pinigų savininkas A.Jevtejevas tampa J.Basalyko pavaduotoju", - ironizavo "Durniškių" autorius.

Tais tolimais laikais iš tiesų daug kalbėta, kad "Ekspres" banko, kurio akcinis kapitalas, sprendžiant iš jo steigėjų paaiškinimų, buvo suformuotas iš "atrastų lobių" ir "turtingų giminaičių palikimų", savininkai palaikė artimus ryšius su valdančiosios Lietuvos demokratinės darbo partijos nariais. 1995 metų birželio 8 dieną laikinąja bankrutuojančio "Ekspres" banko administratore paskirta Tatjana Laugalienė 1996-ųjų rugpjūtį prabilo, kad "artimiausiu metu apie tai į viešumą iškils nemažai informacijos".

To neįvyko. Dar daugiau: 1999-aisiais, prokurorams tiriant R.Grainio nužudymo bylą, Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba pateikė duomenų, susijusių su "Ekspres" banko byla. Juose vardijami ir "Ekspres" akcininkai, tačiau nei J.Basalykas, nei tikraisiais banko steigėjais vadinti A.Golubevas ir A.Jevtejevas net nenurodomi.

Atvedė G.Kirkilo žentas

1994-ųjų balandį, kaip rodo tyrimo medžiaga, prie gražios "Ekspres" banko akcininkų kompanijos prisidėjo ir verslininkas R.Grainys: kitų asmenų vardu įsigijo šio banko akcijų ir kartu su V.Naidūnu tapo jo šeimininku, nors, kaip teigta, užkulisiuose viską kontroliavo ir finansines operacijas toliau planavo "Ekspres" steigėjai. 1995-ųjų rugpjūtį banko "Ekspres" prezidentu vadinęsis V.Naidūnas liudijo prokurorams, kad R.Grainį į kompaniją įtraukė ne kas kitas, o G.Kirkilo žentas J.Basalykas.

"1993 metų vasaros pabaigoje pas mane atėjo komercinio banko "Ekspres" steigėjai ir firmos "Beta" savininkai J.Basalykas bei P.Mončiakas kartu su R.Grainiu. Jie pasakė, kad yra komercinis pasiūlymas iš R.Grainio "Ekspres" banko steigėjams finansuoti naftos pirkimą. Tuo metu aš "Ekspres" banke niekuo nebuvau. J.Basalykas ir P.Mončiakas mane pakvietė pasitarti kaip žmogų, išmanantį finansavimą", - pasakojo V.Naidūnas.

1994 metų birželio pabaigoje, kai V.Naidūnas tapo banko prezidentu, R.Grainys esą pareiškė norįs dalyvauti "Ekspres" veikloje - būti akcininku. Verslininkas nupirko I.Žukovskio (210 tūkst. JAV dolerių - tuomet apie 840 tūkst. litų) ir A.Golubevo (290 tūkst. JAV dolerių - 1,2 mln. litų) akcijas (iš viso 500 tūkst. JAV dolerių - 2 mln. litų) ir taip tapo vienu didesnių akcininkų. Tiesa, banko dokumentuose to nematyti - R.Grainys mėgo veikti per statytinius.

V.Naidūnas liudijo, kad buvo dar viena R.Grainio finansinė injekcija. Neva sužinojęs, jog bankas "Ekspres" neturi apyvartinių lėšų, verslininkas davė dar 500 tūkst. JAV dolerių (2 mln. litų) - už juos turėjo gauti 60 proc. palūkanų. Depozitinė R.Grainio ir "Ekspres" banko sutartis, pasirašyta V.Naidūno, esą buvusi sudaryta metams laiko, o vienas jos egzempliorius turėjo būti saugomas banke.

Lemtinga data

Tai, kad R.Grainys į "Ekspres" banką padėjo ne 500 tūkst. JAV dolerių, o visą milijoną, prokurorams tvirtino ir jo itin artimas draugas Rimantas Grigas. "Tarp jų (R.Grainio ir V.Naidūno - red.) dideli nesutarimai kilo 1994 metų lapkritį, kai R.Grainys paskolino V.Naidūnui du kartus po pusę milijono JAV dolerių (iš viso - milijoną), tada, kai R.Grainys per kitų asmenų pavardes tapo vienu iš "Ekspres" banko šeimininkų", - kalbėjo žuvusiojo bičiulis.

Jo teigimu, dėl šių pinigų buvo surašyta paskolos sutartis, o R.Grainys savo egzempliorių laikė "Ekspres" banke esančioje asmeninėje saugykloje. "Tačiau V.Naidūnas turėjo saugyklos rakto dublikatą ir tą sutartį pavogė. Tai, kad R.Grainys skolino pinigus V.Naidūnui, aš žinau, pats asmeniškai mačiau, kaip R.Grainys grynaisiais paėmė tuos pinigus", - prokurorams aiškino R.Grigas.

O dabar - dar viena retai minima detalė. Pasak liudytojų, toje sutartyje buvo numatyta, kad "Ekspres" bankas turi atsiskaityti su R.Grainiu... 1995 metų gegužės 26-ąją, t. y. tą dieną, kai jis buvo susprogdintas.

"Vienintelis dalykas, kurį žinau, yra tai, kad 1994 metų gegužę R.Grainys į "Ekspres" banką įnešė milijoną JAV dolerių ir 1995-ųjų gegužės 26 dieną jam turėjo būti grąžinta pusantro milijono dolerių", - pasakojo tyrėjams kartu su R.Grainiu gyvenęs jo žmonos pusbrolis Muslimas Tulajevas.

Žinojo banko užkulisius?

Dar nesibaigus sutartam terminui, 1994-ųjų pabaigoje, R.Grainys pradėjo reikalauti iš V.Naidūno skubiai grąžinti jam į "Ekspres" investuotas sumas - milijoną dolerių. Tokį verslininko nuomonės pasikeitimą jo artimieji sieja su keliomis aplinkybėmis. Esą R.Grainys, investavęs didelę sumą ir pradėjęs domėtis "Ekspres" banko reikalais, netruko sužinoti, kad ši finansinė institucija išdavė daugybę nepagrįstų garantijų ir kreditų. Dėl to, kaip teigta, R.Grainys pirmiausia užsipuolė banko valdytojo pareigas ėjusį Joną Žaptorių. Net buvo jį pagrobęs ir už tai, pareigūnams iškėlus bylą, kurį laiką praleido už grotų. 1994-ųjų pabaigoje išėjęs į laisvę verslininkas ėmė aktyviai aiškintis, kas jį "pakišo" policijai.

Dar daugiau įtarimų R.Grainiui kilo sužinojus apie banko akcininkų išleistus suklastotus vertybinius popierius, už kuriuos užsienyje buvo bandoma gauti milžiniškus kreditus. Kaip pasakojama, R.Grainiui trūko kantrybė, kai per vieną kelionę į Skandinaviją verslininkas išgirdo, kad jam už nugaros, esą per J.Basalyką, banką mėginama parduoti norvegams ar danams.

R.Grainys ėmė reikalauti atiduoti jo indėlį, o akcijas, valdomas pagal įgaliojimą, perrašyti nurodytų asmenų vardu. V.Naidūnui atsisakius tai padaryti, verslininkas, bankininko žodžiais, "pradėjo vaikščioti į banką kiekvieną dieną, reikalavo, kad jam greičiau būtų atiduoti pinigai, dėl to labai nervinosi, rėkavo". Ir nors V.Naidūnas, kaip pats tvirtino prokurorams, už skolą perleido R.Grainiui "Ekspres" banko valdytas Klaipėdos gelžbetonio konstrukcijų gamyklos bei kitų įmonių akcijas, davė ir tam tikras sumas pinigų, šis nenurimo.

R.Grainys turėjo "popierius"?

Kai R.Grainys buvo susprogdintas, jo artimieji iškart pareiškė: vienintelis, galėjęs užsakyti šią žmogžudystę, yra V.Naidūnas. Juo labiau kad pats verslininkas dar 1994-ųjų pabaigoje jiems buvo prasitaręs, jog žino, kad V.Naidūnas jį "užsakė", ir dėl to su šeima bėgo į Meksiką. Kai iš šios šalies nepavyko imigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), 1995-ųjų vasarį, likus trims mėnesiams iki mirties, R.Grainys grįžo į gimtinę.

"Nei R.Grainio draugai, nei aš pati neįsivaizduojame, kas kitas, be V.Naidūno, galėjo užsakyti Rimo nužudymą, - po vyro mirties tyrėjams aiškino jo žmona Patimat Tatajeva. - 1994 metų gruodžio mėnesį R.Grainys man pasakojo, kad jam tapo žinoma, jog V.Naidūnas yra užsakęs jo žmogžudystę. Kad matė tam paruoštas jo, mano, vaikų nuotraukas, surašytą gyvenimo grafiką, iš kurio matyti, jog mūsų butas buvo sekamas. Nužudymo priežastis - tie patys pinigai. Tą kartą draugai Rimą įspėjo. Apie tai R.Grainys tiesiai į akis išdrožė pačiam V.Naidūnui, naiviai manydamas, jog tas po to nedrįs taip padaryti." 1995-ųjų vasarį R.Grainiui su šeima iš Meksikos grįžus į Lietuvą, konfliktas tarp jo ir bankininko tik stiprėjo. Verslininko bičiulis R.Grigas tyrėjams nurodė ir motyvą, kodėl, be piniginių problemų, V.Naidūnas galėjo bijoti anksčiau partneriu vadinto R.Grainio. "Kiek žinau, V.Naidūnas buvo labai piktas ant R.Grainio, kai iš banko dingo kažkokie dokumentai. Apie tai V.Naidūnas man pats sakė 1995-ųjų sausio mėnesį. Jis įtarė R.Grainį, nes jie kartais sėdėdavo banke viename kabinete", - liudijo žuvusiojo draugas.

Apie dingusius "popierius" tyrėjams užsiminė ir pats V.Naidūnas. Prispaustas kitų liudytojų parodymų jis pripažino, kad likus gal trims savaitėms iki susprogdinimo (būtent tuo metu verslininką nužudę Valerijaus Januškevičiaus gaujos nariai tvirtino gavę "užsakymą" - red.) buvo su R.Grainiu ir jo bičiuliais susitikęs kavinėje "Ritos smuklė". Tąkart R.Grainys, pasak V.Naidūno, ėmė grasinti, kad jei geruoju neatgaus pinigų, "atiduos suklastotus garantinius banko raštus ir banke prapuolusias kreditines sutartis". Bankininkas tyrėjams aiškino atsakęs, kad jis nėra susijęs su tais dingusiais dokumentais, tačiau, kaip matyti, verslininko draugams kalbėjo buvęs "labai piktas ant R.Grainio".

Kaip čia neatsiminsi vėliau nuskambėjusių liudijimų, kad pačioje dienos akyje sprogus verslininko mersedesui netrukus privažiavo automobilis "Lincoln" (beje, tokios markės mašiną buvo įsigijęs

V.Naidūnas) ir jo vairuotojas pačiupo iš R.Grainio mersedeso iškritusį paketą. O nužudymą įvykdžiusios gaujos narys pasakojo nugirdęs Genadijaus Bazurino, bandito, vadinto vienu iš nusikaltimo organizatorių, pokalbį mobiliuoju telefonu apie sėkmingą "operaciją" "Jis paklausė pašnekovo, ar spėjo perduoti kažkokius dokumentus, ar nespėjo", - sakė liudytojas.

Beje, šioje byloje yra dar vienas, gal susijęs, gal nesusijęs su R.Grainio nužudymu, liudijimas. Žuvusiojo žmona P.Tatajeva tyrėjams tvirtino iš vyro asmens sargybinio V.Milevskio (anksčiau saugojusio V.Naidūną) girdėjusi, kad bankininkas pats paniškai bijojo būti susprogdintas ir 1994-ųjų rugsėjį net įsigijo "prietaisą prieš sprogdinimus"...

Tarpininkavo "autoritetai"

Prabėgus dešimčiai metų po R.Grainio susprogdinimo, o prokurorams šio nusikaltimo organizavimu apkaltinus žinomą lenktynininką Alvydą Albrechtą, V.Naidūnas netikėtai prabilo... girdėjęs gandų, esą R.Grainys jį įtarė nužudymo organizavimu. Neva tokias kalbas, pasiekusias verslininką, skleidė taip pat buvęs V.Naidūno partneris ir taip pat pikčiausiu jo priešu tapęs žinomas Klaipėdos krašto statybų magnatas Gediminas Jacka, sulaikytas teisėsaugininkų 2005 metais.

"Santykiai su R.Grainiu pradėjo blogėti, kai R.Grainys man nurodė turintis žinių, kad aš esą užsakiau jo nužudymą. Klausiant, iš kur jam tai tapo žinoma, R.Grainys nurodė, jog tai, kad esą aš esu "užsakęs" jo nužudymą, jam pasakęs palangiškis Gediminas Jacka. Taip pat R.Grainys man nurodė, kad G.Jacka jam sakęs, kad jo nužudymą aš užsakiau per asmenį, pravarde Lysyj (Olegas Lysenka, apkaltintas R.Grainio nužudymo organizavimu, dingęs 1996 metais - red.)", - 2005-aisiais prabilo bankininkas.

V.Naidūno manymu, G.Jacka taip pasielgė siekdamas jį su R.Grainiu supykdyti, ir tai pavyko - verslininkas pradėjo reikalauti pinigų iš "Ekspres" banko. Sprendžiant skolos klausimą, esą buvo pasitelkti Kauno nusikalstamo pasaulio "autoritetai" - Arikas Pastuškovas, Jonas Bielskis ir Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė. Jie neva tarpininkavo bankininkui ir verslininkui.

Bankininkas tikino, kad turtas buvo pasidalytas geruoju, lyg pamiršęs, jog 1995-aisiais duodamas parodymus pats aiškino, kad R.Grainiui mirus jo žmona ne kartą iš V.Naidūno ir šio sugyventinės Marinos reikalavo atiduoti likusią skolą, sakydama, jog tada "išvažiuos ir neturės jokių pretenzijų".

Skolą pripažino

Iš tiesų 1995-ųjų pavasarį, sprendžiant R.Grainio pretenzijas V.Naidūnui, į konfliktą buvo įtraukti žinomi nusikalstamo pasaulio veikėjai. Pasak liudytojų, susitikimas "Ekspres" banko patalpose įvyko likus gal savaitei iki R.Grainio nužudymo. V.Naidūno įsipareigojimų vykdymo garantu tapo garsus Kauno nusikaltėlių pasaulio atstovas J.Bielskis, R.Grainiui atstovavo kitas "autoritetas" - A.Pastuškovas.

"R.Grainys reikalavo iš V.Naidūno grąžinti maždaug milijono dolerių skolą. V.Naidūnas, dalyvaujant man ir A.Pastuškovui, 1995 metų pavasarį šią skolą R.Grainiui pripažino. Už dalį skolos perrašė "Ekspres" bankui įkeistas Klaipėdos gelžbetonio gamyklos akcijas ir liko R.Grainiui skolingas apie 750 tūkst. dolerių", - 2005-aisiais liudijo J.Bielskis.

Anot jo, dalyvaujant atstovams R.Grainys ir V.Naidūnas trimis egzemplioriais pasirašė raštą, pagal kurį buvo numatytos skolos grąžinimo dalys ir grąžinimo grafikas. "V.Naidūnui neįvykdžius įsipareigojimo, mes su A.Pastuškovu turėjome teisę jį "prispausti", panaudoti neteisėtas, tačiau veiksmingas poveikio priemones. Už dalyvavimą gavome po 10 proc. Klaipėdos gelžbetonio gamyklos akcijų", - kalbėjo J.Bielskis.

Jis taip pat paliudijo, kad po R.Grainio nužudymo verslininko žmona kreipėsi į A.Pastuškovą ir prašė padėti atgauti skolą. Ar šis padėjo P.Tatajevai, J.Bielskis tikino nežinąs. Pats A.Pastuškovas tyrėjams tvirtino negalįs atsakyti į tuos klausimus: esą nieko neprisimena, jo atmintis labai silpsta.

Tačiau faktas, kad 2000 metų birželio 8-ąją Vilniuje, Dzūkų ir Tyzenhauzų gatvių sankryžoje, pasitvirtino didžiausia V.Naidūno baimė - jį kėsintasi susprogdinti. Automobilis "Lincoln", kuriuo jis vyko su asmens sargybiniu Andrejumi Čiujevu, buvo apšaudytas iš granatsvaidžio, bet, sviediniui kiaurai perėjus mašinos stiklus, eksbankininkas liko sveikas. Vis dėlto šis pasikėsinimas smarkiai pakeitė V.Naidūno gyvenimą: jis skubiai išpardavė visą turtą ir faktiškai užsisklendė nuo aplinkinio pasaulio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"