TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

O.Balakauskas: "Nebalsuoti - panieka Lietuvai"

2012 09 27 7:56
Kompozitorius O.Balakauskas pabrėžia, kad jo politinės pažiūros yra labai stabilios. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vienas garsiausių ir savičiausių Lietuvos kompozitorių Osvaldas Balakauskas nesupranta žmonių, kurie neina į rinkimus. Jo teigimu, tai rodo panieką valstybei ir jos interesams.

O.Balakauskas apgailestauja, kad žodis "politika" lietuviams yra tapęs kone keiksmažodžiu. Nacionalinės premijos laureatas nelinkęs kritikuoti valdžios. Jis įsitikinęs, kad nors šalyje kai kur matyti puvimo apraiškų, o piliečiai dažnai abejingi savo valstybei, visos problemos nublanksta prieš svarbiausią dalyką: Lietuva yra laisva ir nepriklausoma.

- Jums teko nemažai prisiliesti prie politikos. Pirmiausia - Sąjūdyje, paskui - dirbant Lietuvos ambasadoriumi Paryžiuje. Kas muzikos žmogų paskatino imtis tautos reikalų?

- Sąjūdis man buvo didžiulis sukrėtimas ir didžiulė viltis. Kadangi ji išsipildė - Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, tai buvo ir vienas didžiausių mano gyvenimo įvykių.

- O kas pastūmėjo vėliau imtis diplomato darbo?

- Lietuva tapo nepriklausoma, reikėjo megzti diplomatinius ryšius. Šiek tiek mokėjau prancūziškai. Vytautas Landsbergis pasiūlė tapti ambasadoriumi. Aš jam sakiau: "Bet kad šitų dalykų neišmanau!" Juk buvau muzikas. V.Landsbergis buvo užsispyręs, o aš per daug nesipriešinau.

- Ką politika Jums reiškia dabar?

- Politika, mano požiūriu, yra svarbiausių valstybės reikalų formulavimas ir įgyvendinimas. Gaila, kad Lietuvoje žodžiai "politika", "politikavimas" dažnai tapatinami su plepėjimu, yra tapę vos ne keiksmažodžiais.

- Kadaise esate sakęs, kad meno tikslas - pašviesinti gyvenimą ir pagerinti žmones. Kokia politikos paskirtis?

- Manau, politikos tikslas plačiąja prasme yra kiek galima racionaliau ir teisingiau formuluoti piliečių teises ir pareigas, jas ginti.

- Ar Lietuvoje tai pavyksta? Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime 1988 metais, perfrazuodamas garsius žodžius iš Williamo Shakespeare'o "Hamleto", klausėte: "pūti ar nepūti?" Ar per du nepriklausomybės dešimtmečius pavyko pasiekti, kad nebepūtume?

- Palyginti su 1988 metais, pasikeitė vienas esminis dalykas: dabar Lietuva yra laisva. Manau, tai labai daug. Kad puvimo apraiškų yra, be abejo, negalima nuneigti. Bet ne vien Lietuva turi problemų. Nereikia reikalauti, kad viskas būtų labai labai gerai. Galbūt kada nors bus. Kol kas, manau, viskas mūsų šalyje neblogai.

- Ar spalio 14-ąją eisite į Seimo rinkimus?

- Žinoma, savo pareigą atliksiu.

- Jei dalyvauti rinkimuose - pareiga, kaip tuomet paaiškintumėte žmonių, kurie į juos neina, elgesį?

- Kad ir kaip kas nors bandytų aiškinti nenorą balsuoti, aš jį suprantu labai paprastai - kaip panieką Lietuvai ir jos interesams.

- Ar tarp partijų matote tokių, kurios vertos rinkėjų dėmesio?

- Deja, iki šiol rinkimuose dalyvauja galybė nereikšmingų partijų. Bet vis dar tikiu, kad mūsų žmonės susigaudys esminiuose šalies reikaluose. Aš pats tikrai žinau, už kurią partiją balsuosiu.

- Sakote, kad neiti į rinkimus - panieka savo valstybei, bet kartu tikite, kad lietuviai dar supras svarbiausias šalies problemas?

- Tai labai sudėtingas klausimas. Turtingose šalyse irgi yra nemažai abejingumo savo valstybės atžvilgiu. Galbūt viskas dėl to, kad žmonės neblogai gyvena.

- Bet lietuviai visada sako, kad gyvena blogai.

- Yra visokių lietuvių.

- Ar matote kokių nors kultūros ir apskritai valstybės problemų, kurias nedelsdamas turėtų imti spręsti naujos kadencijos Seimas?

- Manau, visai neblogai tvarkosi dabartinė Seimo dauguma. Kultūrai tikriausiai visada tvarkytis sunkiausia. Kitos ministerijos užsiima apčiuopiamesniais dalykais, jomis visada labiau rūpinamasi. Bet nesiskųsčiau ir kultūros padėtimi. Taip, yra visokių bėdų, bet, ačiū Dievui, dar grojame, dar paišome. Man atrodo, viskas tikrai nėra blogai. O kad su politika, taip pat ir su kultūros politika, būna visaip - nieko nuostabaus.

- Kadaise garsėjote kaip avangardinės muzikos kūrėjas, siekėte eiti dar niekieno nepramintais takais. Bet prieš keliolika metų pareiškėte, kad avangardo revoliucija buvo tokia pati nevykusi kaip Spalio revoliucija. Ar muzikinių "pažiūrų" pokyčiai atsispindi ir politinėse pažiūrose?

- Tikrai ne. Mano politinės pažiūros yra labai stabilios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"