TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Oficiali pavardė – tik lietuviškai, kita kalba – „suvenyras“ pase

2014 04 28 6:00
Diskusija Lietuvių kalbos institute Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kalbininkai teigia, kad vardo ir pavardės įrašas dokumente – itin svarbi asmens tapatumo žymė. Politikų siūlymai leisti asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, pasak Lietuvių kalbos instituto (LKI) mokslininkų, išplėstų oficialiai naudojamą raidyną, o tai sukeltų didžiulę sumaištį. Esą net viena asmenvardyje neteisingai suprasta raidė gali turėtų liūdnų pasekmių.

Asmenvardžių rašymas asmens dokumentuose, pasak kalbininkų, pastaruoju metu it karšta bulvė mėtoma tarp politikų, teisininkų ir kalbos specialistų. Valdančiųjų socialdemokratų parengtas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimas projektas, kuriuos siūloma, kad Lietuvos piliečių asmenvardžiai jų prašymu galėtų būti rašomi ir nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, kol kas dar nepradėtas svarstyti. Esą laukiama atslūgstančios politinės įtampos pasibaigus prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.

Tačiau kol politikai ruošiasi aršiam mūšiui dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose, kalbininkai teigia, kad visuomenė vis dar nėra pakankamai išgirdusi specialistų nuomonės. Penktadienį savo poziciją šiuo klausimu išdėstė LKI, surengęs viešą diskusiją dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose.

Atsiras bendravimo kliūčių

LKI Kalbos ir istorijos dialektologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja Onutė Aleknavičienė pažymėjo, kad asmenvardžius dokumentuose leidus rašyti ne lietuviškais rašmenimis, o kita kalba - atsirastų galybė naujų raidžių. „Neišvengiamai atsiras bendravimo sutrikimų, kliūčių sėkmingai komunikacijai ir atitinkamai konfliktų, tarp jų – ir tautinių, kurie paprastai prasidėję buitiniu lygmeniu, vėliau pereina į politinį“, - teigė ji.

Kalbininkė pateikia situaciją, kai žmogus telefonu registruosis poliklinikoje ir pasakys pavardę „Żelaźnik“ (itin populiari pavardė Lenkijoje – aut.). „Registratorė turi ją surinkti kompiuteriu ir identifikuoti asmenį informacinėje sistemoje. Kiek kartų ji turės to žmogaus klausti, kaip rašyti pavardėje girdimą garsą „ž“, kuris yra dviejuose vietose ir rašomas skirtingai – „ż“ ir „ź“? Jei nepavyks surinkti, sistema asmens neidentifikuos...“, - tikino O.Aleknavičienė.

Tikslus pavardės užrašymas dokumente, pasak kalbininkės, yra svarbus asmens identifikavimo požymis. „Priminsiu tą faktą, kai 2011 metais Austrijoje buvo suimtas, bet paleistas Michailas Golovatovas – pagrindinis kaltinamasis Sausio 13-osios byloje. Nors jam buvo išduotas Europos arešto orderis, Šengeno informacinėje sistemoje jo vardas buvo įvestas „Michail“, o pase ir Suomijos ambasados Maskvoje išduotoje vizoje „Mikhail“. Pretekstas neišduoti nusikaltėliu ir buvo ta viena raidė“, - teigė O.Aleknavičienė.

Pasak kalbininkės, svarstant politikų siūlymus, leisti vardus ir pavardes dokumentuose rašyti originalo kalba, kyla nemažai klausimų. „Kaip būsime mokomi tuos asmenvardžius atpažinti ir taisyklingai užrašyti? Ar ta visuomenės dalis, kuri nemoka lenkų kalbos turės jos mokytis? Ar vidurinėje mokykloje turės būti lenkų kalbos pamokos, ar turėsime pradėti lankyti lenkų kalbos kursus, kad galėtume dirbti aptarnavimo sferoje?“, - kėlė klausimus O.Aleknavičienė.

Sunkumų esą kiltų ir pertvarkant informacines sistemas, užtikrinančias asmens identifikavimą. „Pagal kokias taisykles bus pertvarkomi Nekilnojamojo turto, automobilių, Sveikatos apsaugos, teisėsaugos ir visi kiti registrai, kurie bus svarbūs identifikuojant asmenis?, - svarstė kalbininkė.

Kompromisas: du asmenvardžių įrašai?

Dauguma diskusijoje dalyvavusių kalbininkų ir LKI mokslininkų vienbalsiai teigė, kad asmenvardžių dokumentuose rašymo problemą išspręstų du įrašai su piliečio vardu ir pavarde – oficialusis, kuris būtų rašomas tik lietuvių kalbos rašmenimis, ir neoficialus – rašomas naudojant ir nelietuviškus rašmenis. „Dviejų lygiagrečių įrašų buvimas pasuose ir kituose asmens dokumentuose leistų žmogui funkcionuoti sklandžiai ne tik Lietuvoje, bet būtų išvengta ir teisinių problemų su kuriomis susiduria Lietuvos piliečiai, važiuodami studijuoti ar gyventi svetur. Tai – pats sklandžiausias ir optimaliausias būdas, kuris leistų maksimaliai patenkinti atskirų mūsų piliečių poreikius“, - pažymėjo LKI Kalbų ir kultūrų sąveikų skyriaus vadovas Sergejus Temčinas.

Asmenvardžių rašymo dokumentuose problematiką, pasak kalbininko, skatina ir stiprėjantys Lietuvos piliečių ryšiai su kitomis kalbos už Lietuvos ribų. „Juk ši problema pasidarė opi ir diskutuotina dabar, o ne prieš 10 ar 15 metų, kai mūsų ryšiais su Europos Sąjungos šalimis nebuvo tokie stiprūs ir išplėtoti. Galima tikėti, kad ateityje tie ryšiai tik stiprės... Antras atsiradęs asmenvardžio įrašas dokumente, kuris Lietuvoje – neoficialus, kitose valstybėse gali funkcionuoti kaip oficialus“, - pabrėžė S.Temčinas.

Už tai, kad dokumentuose būtų rašomi du asmenvardžiai – lietuviškais rašmenimis ir tautinės mažumos kalba – pasisakė ir diskusijoje dalyvavę mažumų atstovai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"