TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Okupacijos žala: reikia naujos metodikos

2015 08 05 6:00
Teresė Birutė Burauskaitė LŽ archyvo nuotrauka

Lietuva kol kas neskuba sekti Latvijos pavyzdžiu ir inventorizuoti sovietinio KGB gyventojams padarytus moralinius bei materialinius nuostolius. Tačiau puoselėjima mintis perskaičiuoti prieš 15 metų įvertintą sovietinės okupacijos Lietuvai padarytą žalą.

Žinia, kad Latvijos vyriausybė sudarė darbo grupę, turėsiančią parengti ataskaitą apie žalą, kurią šalies žmonėms padarė KGB veikla, sukėlė susidomėjimą ir Lietuvoje. Specialistai sutinka, jog toks tyrimas būtų naudingas ir Lietuvoje. Kartu pabrėžiama, kad KGB veiklos padaryti nuostoliai glaudžiai susiję su sovietinės okupacijos žalos įvertinimu. Kaip žinoma, tokie skaičiavimai Lietuvoje buvo atlikti dar 2000-aisiais, tačiau žalos atlyginimo klausimai iš mirties taško nepajudėjo iki šiol.

Latvija deklaruoja atversianti KGB archyvus tik po trejų metų – 2018-ųjų gegužės 31 dieną. Tuo metu Lietuvoje jie prieinami jau aštuonerius metus. Be to, nuo 2011-ųjų veikia specialus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tinklalapis, kuriame pateikiami su KGB susiję dokumentai.

Dėmesys metodikai

LGGRTC vadovės Teresės Birutės Burauskaitės teigimu, Lietuva turi tam tikros medžiagos, kuri leistų įvertinti KGB padarytą žalą šalies gyventojams. “Tik labai svarbu, kokiais kriterijais vadovaujantis reikėtų ją skaičiuoti. Norėčiau palaukti ir pasižiūrėti, kokiu keliu žengs Latvijos kolegos”, - LŽ sakė LGGRTC vadovė. Ji priminė, kad lietuviai pirmi suskaičiavo sovietinės okupacijos nuostolius. Šia patirtimi ne kartą domėjosi ir latviai.

Tačiau kaimynai, pasak LGGRTC vadovės, pasirinko kitokį - racionalesnį - žalos skaičiavimo būdą. “Mūsų patirta okupacinė žala buvo įvertinta prieš 15 metų, 2000-aisiais. Nors patys faktai, žinoma, nesikeistų, tuos nuostolius vertėtų perskaičiuoti pagal kitokią metodiką”, - kalbėjo T. B. Burauskaitė. Ji taip pat mano, kad patikslintą medžiagą būtų naudinga išleisti atskiru leidiniu, gal net vienu metu su latviais. Anot jos, estai jau yra išleidę “Baltąją knygą”, kurioje suskaičiuoti sovietinės okupacijos nuostoliai. T. B. Burauskaitė užsiminė, kad Latvijos KGB archyvai nėra jau tokie uždari, nors jų pobūdis šiek tiek kitoks nei mūsų. Tenykščiai dokumentai labiau susiję su formaliomis KGB direktyvomis, šios organizacijos veiklos mechanizmu. “Atgimimo metais mes buvome šios srities pionieriai, dabar tegul pavyzdį rodo latviai”, - pašmaikštavo ji.

Vertina padarinius

Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas abejoja KGB žalos skaičiavimo tikslingumu. “Kaip socialinių mokslų atstovas visada pirmiausia galvoju apie tokio skaičiavimo padarinius. Ar kils nauja visuomenės supriešinimo banga, ar pasipiktinimas Rusija? Kokios nors naujos informacijos tyrimas tikrai neduos, tik sukels emocijų. Man atrodo, žmonės jau perkrauti tokio pobūdžio informacijos. Todėl kaip mokslininkas sakau – tai nieko gero neduos”, - LŽ tvirtino A. Urmonas. Pasak jo, “kūrybinį potencialą pirmiausia reikėtų naudoti ateities darbams, o ne po sąšlavyną knaisiotis”.

A. Urmonas spėjo, kad latviai imdamiesi minėto darbo greičiausiai turi “vidinių sumetimų, neturinčių nieko bendra su praeitimi, labiau projektuotų į dabartį”. “Žinoma, istoriją, kad nekartotume praeities klaidų, reikia žinoti”, - pridūrė A. Urmonas. Jo žodžiais, Liustracijos komisija jau ne pirmus metus veikia “budėjimo režimu”, nes naujos tyrimo medžiagos beveik nelikę. “Politikams siūlėme padėti liustracijos tašką, tačiau jie mano, kad dar reikia pabudėti, pasergėti. Tai ir darome, juolab jog komisijos išlaikymas nieko nekainuoja”, - sakė A. Urmonas.

Latviai skaičiavo tiksliau

Seimo nario istoriko Arvydo Anušausko nuomone, vertindami sovietinės okupacijos žalą latviai pasirinko tikslesnę skaičiavimo metodiką. “Būtų prasminga, jei mūsų specialistai iš naujo ir ne taip abstrakčiai viską įvertintų iš naujo. Kartu būtų galima inventorizuoti ir visus KGB paliktus “galus”, - LŽ teigė parlamentaras. Tačiau jis abejojo, ar pas mus kas nors imsis šio darbo. “Po 1996 metų Lietuvoje nieko panašaus šioje srityje nebuvo daroma. Neįsivaizduoju, jog dabar situacija keistųsi”, - kalbėjo A. Anušauskas. Jis taip pat sutiko, kad sovietinės okupacijos nuostolius galima sieti su KGB veiklos žala. Paklaustas, ar politikai ketina skelbti liustracijos pabaigą, A. Anušauskas patvirtino, kad pagal egzistuojančius archyvus šis procesas iš tiesų yra baigtas. Tačiau įstatymas, pasak Seimo nario, “jokio finalinio paskelbimo nenumato”.

Dirbs trejus metus

Kaip skelbia Latvijos žiniasklaida, šalies vyriausybės sudaryta darbo grupė per trejus metus ketina parengti ataskaitą, kurioje bus įvertinta KGB veiklos gyventojams padaryta moralinė ir materialinė žala. Latvijos prezidento Raimondo Vėjonio atstovas pranešė, kad ataskaitą tikimasi pristatyti 2018 metų gegužės 31-ąją. Šią dieną visuomenei bus atverti ir KGB archyvai.

Lietuvos Seimas 2000-ųjų pavasarį priėmė įstatymą, įpareigojusį Vyriausybę derėtis su Maskva dėl 1940-1990 metais trukusios SSRS okupacijos padarytos žalos atlyginimo. 1995 metais sudaryta komisija ją įvertino 80 mlrd. litų (20 mlrd. dolerių). Už tai, kad būtų reikalaujama šios reparacijos, 1992 metais vykusiame referendume pasisakė 90 proc. Lietuvos piliečių. Tačiau žalos atlyginimo problema iki šiol neišspręsta, nes Rusija į derybas nesileidžia ir skolos nepripažįsta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"