TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Olimpinis komitetas užsisklendžia

2016 09 20 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Po trijų savaičių vyksiančiuose Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento rinkimuose tebus vienintelė kandidatė – dabartinė vadovė Daina Gudzinevičiūtė. LTOK, pakeitęs įstatus ir apribojęs olimpiečių dalyvavimą savo valdyme, užkirto kelius šios organizacijos prezidento posto siekti tokioms asmenybėms, kaip olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, kuris prieš ketverius metus žadėjo skaidrinti komiteto veiklą.

Spalio 7-ąją vyksiančių LTOK prezidento rinkimų rezultatas aiškus jau dabar: nors pagal naujuosius organizacijos įstatus į šį postą teoriškai galėjo pretenduoti 64 asmenys – LTOK Generalinės asamblėjos mandatą gavę delegatai, olimpinio judėjimo atstovai iškėlė vienintelės D. Gudzinevičiūtės kandidatūrą.

„Pagal naujus LTOK įstatus, rinkimuose negali dalyvauti bet kas iš gatvės – žmogus privalo būti bent LTOK Generalinės asamblėjos narys, o jį iškelti privalo penkios sporto organizacijos, pripažintos LTOK“, – „Lietuvos žinioms“ sakė šį pavasarį LTOK Generalinėje asamblėjoje Nepriklausomos rinkimų komisijos vadovu išrinktas LTOK vykdomojo komiteto narys, Sporto draugijos „Žalgiris“ generalinis sekretorius Vytas Nėnius.

Olimpinis čempionas V. Alekna, prieš ketverius metus vykusiuose LTOK prezidento rinkimuose metęs iššūkį D. Gudzinevičiūtei, bet pralaimėjęs jai 14 balsų skirtumu, teigė manantis, kad dabartinė organizacijos vadovybė deda visas pastangas, siekdama kuo labiau apriboti galimą konkurenciją. „Akivaizdžiai mažinamas asmenų, galinčių kandidatuoti į LTOK prezidentus, skaičius. Pakeitimai įstatuose leidžia išvengti tokių „nenumatytų kandidatų“, koks tapau aš 2012 metais. Plika akimi matyti, kad pastaruoju metu LTOK virsta uždara organizacija, kuri, galima sakyti, niekam neatsiskaito, ir visuomenė nežino, kas ten iš tiesų vyksta“, – kalbėjo V. Alekna.

Alinos Ožič nuotrauka

Neliko olimpinių čempionų

Pagal naujuosius LTOK įstatus, priimtus šių metų pradžioje ir patvirtintus Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK), šalies olimpinėje organizacijoje veiks 64 nariai. Vasarą vykusios LTOK Generalinės asamblėjos metu jais buvo patvirtintos 35 Lietuvos olimpinių sporto šakų asociacijos, keturios LTOK pripažintos neolimpinių sporto šakų federacijos, 12 olimpizmą propaguojančių susivienijimų, 10 LTOK atkuriamosios darbo grupės narių. Taip pat – 3 olimpiečių atstovai, nors anksčiau galiojusiame dokumente buvo numatoma, kad LTOK nariais gali būti Lietuvos olimpiniai čempionai, turintys įpareigojimą iš organizacijos išeiti ne vėliau kaip praėjus trims olimpiadoms po to, kai paskutinį kartą dalyvavo žaidynėse.

D. Gudzinevičiūtės teigimu, olimpiečių dalyvavimas organizacijos veikloje buvo pakoreguotas atsižvelgiant į TOK įsakmią nuorodą. Įtvirtinus tokį sprendimą, LTOK naujuosius įstatus rengusi darbo grupė nustatė olimpiečių atstovų atrinkimo tvarką. „LTOK iš anksto paskelbė olimpiečių susirinkimą – ir laikraštyje, ir per Olimpiečių asociaciją, nustatė konkrečią datą, nurodė, kad bus renkami olimpiečių delegatai į LTOK“, – kalbėjo LTOK prezidentė.

Į vasaros pradžioje įvykusį susirinkimą, D. Gudzinevičiūtės teigimu, susirinko kiek daugiau kaip 20 olimpiečių. Kaip žinoma, 2012 metais Londone vykusioje olimpiadoje dalyvavo 62 Lietuvos atstovai, 2008 metais Pekine – 71 Lietuvos sportininkas. Saujelė dalyvių atrinko tris savo delegatus: lengvaatletę Austrą Skujytę, baidarininką Egidijų Balčiūną ir pačią D. Gudzinevičiūtę.

LTOK prezidentė „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad be šio olimpiečių sprendimo jos galimybės vėl pretenduoti į dabar turimą postą būtų buvusios menkos. Mat naujuosiuose įstatuose numatoma, kad kandidatas į šios organizacijos prezidentus turi turėti ne mažesnį kaip ketverių metų LTOK nario stažą arba atstovauti LTOK nariui, kuris buvo deleguotas ne mažiau kaip į keturias eilines generalines asamblėjas, tai yra dalyvavo keturiuose metiniuose susirinkimuose. „Pasibaigus kadencijai – spalio 7 dieną – visi LTOK nariai bus renkami iš naujo. Teoriškai pretenduoti į prezidentus gali tik tie, kurie gauna mandatą“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Neribos kadencijų

Grupės olimpiečių dėka postą išsaugosiančiai D. Gudzinevičiūtei naujieji įstatai atvėrė plačias valdžios formavimo galimybes: juose numatoma, kad perrinkta LTOK prezidentė iš Generalinės asamblėjos narių iškeltų kandidatų galės pasirinkti tris viceprezidentus, generalinį sekretorių, iždininką bei vieną vykdomojo komiteto narį – faktiškai visą LTOK vadovybę.

„Principas yra toks: jeigu ją išrenka prezidente, ji formuoja savo komandą. Žinoma, jeigu nebus iškelti jos norimi kandidatai, nieko nepadarysi, jai teks rinktis iš pasiūlytųjų. Bet aišku (čia aš jau jums sufleruoju) – jeigu ji galvojo ir jos komanda galvojo, tai jie visus tuos asmenis, kuriuos ji norės matyti viceprezidentais, jau iškėlė. Solidariai sutarėme, kad mes į tai nesigiliname“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Nepriklausomos rinkimų komisijos vadovas V. Nėnius.

Dėl naujų įstatų postą greičiausiai išsaugosiančiai D. Gudzinevičiūtei atsiveria ir dar platesnės perspektyvos – LTOK pagrindiniame dokumente ir vėl neatsirado vietos nuostatai dėl organizacijos prezidento kadencijų ribojimo. „Darbo grupėje buvo pasiūlymas jas riboti, tačiau pasitarę su teisininkais nutarėme to nedaryti, siekdami išlaikyti olimpinių sporto federacijų atstovavimo daugumą, kaip reikalauja TOK“, – aiškino D. Gudzinevičiūtė.

Tarptautinėje olimpinėje organizacijoje laikomasi kito principo. Olimpinė chartija numato, kad TOK prezidentas gali būti renkamas dviem, išimties tvarka – trims kadencijoms. „Nepamirškime, kad TOK – visiškai kitokia organizacija. Mes remiamės Olimpine chartija, derindami įstatus, tačiau kadencijos numatytos tik TOK prezidentui, nes TOK nėra olimpinių komitetų sąjunga, tai – fizinių asmenų organizacija. Mums tokios rekomendacijos nebuvo. Kadangi mes turime ribotą narių skaičių, teisininkai patarė neriboti prezidento kadencijų, nes tai yra paprasti rinkimai, vykstantys kas ketverius metus“, – tikino LTOK vadovė.

Akiratyje – pinigai

Buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) prie Vyriausybės vadovas Klemensas Rimšelis įsitikinęs, kad LTOK prezidento rinkimai „apklijuojami“ papildomais reikalavimais tam, kad prie organizacijos vairo liktų „senoji gvardija“. „Dabartinė situacija rodo, kad LTOK ginasi nuo tokių kandidatų, koks 2012 metais buvo V. Alekna. Ką reiškia vien nuostata, kad kandidatais gali būti keturiose LTOK Generalinėse asamblėjose, tai yra keturiuose metiniuose susirinkimuose, dalyvavę asmenys? Tas pats būtų, jei kokios partijos įstatuose atsirastų punktas, kad kandidatuoti į pirmininkus gali tik keturių suvažiavimų dalyvis. LTOK įveda suvaržymus, leidžiančius vadovybę formuoti „savųjų rato“ principu, užtikrinančiu viduje ramybę ir galimybę tarpusavyje susitarti“, – teigė buvęs sporto vadovas.

Jo manymu, LTOK siekį užsisklęsti nuo visuomenės lemia visų pirma piniginiai klausimai. Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, Olimpinis komitetas, iki šiol didžiąja dalimi finansuojamas iš paramos, teikiamos išskirtines sąlygas veiklai iš valstybės gavusios loterijų bendrovės „Olifėja“, kurioje LTOK valdo 51 proc. akcijų, aršiai ginasi nuo retkarčiais suskambančių siūlymų šį rėmimą perduoti valstybės biudžeto žinion.

„LTOK atstovai – pavardės visiems žinomos – beveik prieš kiekvienus Seimo rinkimus vaikštinėja ir prašo partinio susitarimo, kad nebūtų keičiamas LTOK finansavimo modelis. Tai reiškia, kad LTOK ir toliau nori „maitintis“ „Olifėjos“ skiriama 8 proc. parama, kurios skirstymo iš principo niekas nekontroliuoja. Būtent tvarkos įvedimo LTOK labiausiai bijo“, – stebėjosi K. Rimšelis.

Apie tai, kad LTOK sprendimus iš tiesų galėjo lemti susirūpinimas, kaip išsaugoti dabartinį finansavimo šaltinį, „Lietuvos žinioms“ sakė šios organizacijos viceprezidentas Arvydas Juozaitis. „Vienas dalykas yra labai akivaizdus, nors gal ir netiesiogiai susijęs su įstatų keitimu. Po kiekvienų Seimo rinkimų tenka kelerius metus sugaišti, siekiant parlamentarams įrodyti, kad LTOK nėra biudžetinė įstaiga, taigi nėra prasmės iš jo atimti per „Olifėją“ skiriamų lėšų. Tie 8 proc., kurie „nukrinta“ iš „Olifėjos“, – tiesą sakant, viso labo 8 proc. – visi ir sunaudojami. Svarbu, kad jų nepaimtų Seimas, nes kiekvienas Seimas nori tai padaryti“, – kalbėjo jis.

Tuo, kad LTOK vengia atvirumo, ypač susijusio su organizacijos finansavimu, neabejojo ir dabartinis KKSD vadovas Edis Urbanavičius. „Kodėl nesiekiama atvirumo? Yra daug priežasčių. Viena jų – LTOK lėšų skirstymo sistema, neturinti aiškių viešų kriterijų, dėl ko sporto federacijos tampa priklausomos nuo sprendimų priėmėjų valios, taigi, LTOK vadovybės. Jeigu esi priklausomas nuo pinigų skirstytojų, savaime suprantama, niekada jiems neprieštarausi. Pats esu pasiūlęs D. Gudzinevičiūtei pamąstyti apie aiškius bendrus sporto finansavimo kriterijus, bet sulaukiau atsakymo, kad LTOK to nereikia, nes visi patenkinti esama sistema“, – „Lietuvos žinioms“ teigė KKSD vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"