TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Opozicija ignoruos emigracijos dokumentą

2015 06 26 6:00
Susitarime keliami tikslai artimiausiais metais per pusę sumažinti emigracijos mastą. LŽ archyvo nuotrauka

„Tvarkiečių“ inicijuotas nacionalinis partijų susitarimas dėl emigracijos nesugebėjo suvienyti visų svarbiausių šalies politinių jėgų. Didžiosios opozicinės partijos, dokumentą įvertinusios kaip apverktiną ir devalvuojantį rimtą politinių susitarimų žanrą, jo pasirašyti neketina.

Kitą savaitę Seime numatoma pasirašyti nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos. Jame ji įvardijama kaip nacionalinė problema ir keliami tikslai artimiausiais metais per pusę sumažinti emigracijos mastą bei pasiekti, kad po dešimtmečio Lietuvoje gyventų 3,5 mln. žmonių.

Nors po susitarimo tekstu minimi Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), šių partijų lyderiai savo parašais dokumento netvirtins. Valdantieji piktinasi, kad opozicijai ambicijos yra svarbesnės nei požiūris į valstybę.

Pražūtingos pasekmės

Nacionalinio susitarimo tekste teigiama, jog dabartinis emigracijos mastas mūsų tautai gali turėti pražūtingų pasekmių lietuviams prarandant tapatybę, nykstant žmonių santykiui su tėvyne. Tvirtinama, kad būtina kurti sąlygas, skatinančias emigrantus sugrįžti, dirbti ir gyventi savo šalyje.

Numatytas siekis, kad per 2015-2020 metų laikotarpį emigracijos srautų rodiklis būtų sumažintas nuo 18 iki 9 procentų. Taip pat įsipareigojama sukurti ilgalaikę nacionalinę programą siekiant emigracijos ir reemigracijos bei migracijos srautų teigiamo balanso.

Susitarimą pasirašys tik penkios parlamentinės partijos: Darbo (DP), Socialdemokratų (LSDP), „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Žingsnis į priekį

Vienas šio susitarimo iniciatorių "tvarkiečių" lyderis Rolandas Paksas teigė esantis pozityviai nusiteikęs dėl to, kad politikai įsipareigos spręsti emigracijos problemas. Jis priminė, kad per 25 atkurtos nepriklausomybės metus mūsų šalis neteko apie 800 tūkst. gyventojų. „Per tuos metus valstybė nieko nepadarė, nė vieno realaus veiksmo, kad sustabdytų šį procesą“, - tvirtino jis.

Anot R. Pakso, pastaruoju metu politikų požiūris į emigracijos problemą keičiasi. Vienas to pavyzdžių - Seimo Migracijos komisijos įsteigimas. Nacionalinis susitarimas dėl emigracijos neva taip pat yra žingsnis problemos sprendimo link, paskui turėtų rastis realūs darbai, priemonės, grafikai ir pan.

R. Paksas apgailestavo, kad pagrindinės opozicinės partijos neketina pasirašyti šio susitarimo. „Deja, kartais opozicijos ambicijos pralenkia požiūrį į valstybę. Dėl to labai gaila. Šį dokumentą lyginčiau su visų partijų pasirašytais susitarimais dėl narystės NATO, Europos Sąjungoje, finansavimo krašto gynybai didinimo“, - sakė jis.

Tikslai - pasiekiami?

Seimo LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė pabrėžė, kad nacionalinį susitarimą pasirašysiančios partijos įsipareigos skirti nuolatinį dėmesį emigracijos problemai, prižiūrėti, kaip Vyriausybė įgyvendina patvirtintas migracijos politikos gaires.

Paklausta, ar susitarime numatyti tikslai yra realūs ir pasiekiami, socialdemokratė tikino, esą jau dabar matyti teigiamų poslinkių - daugėja sugrįžtančiųjų gyventi į Lietuvą, o vykdant aktyvią politiką galima pasiekti ir ambicingiausius tikslus.

Tai, kad konservatoriai ir liberalai nežada pasirašyti susitarimo, I. Šiaulienė siejo su jų politika, kuri gerokai prisidėjo prie emigracijos masto augimo. „Matyt, kai sukėlė tokią emigracijos bangą, nenori savo pasirašymu pripažinti, kad tai jų politikos pasekmė“, - ironizavo ji.

"Darbietis" Vytautas Gapšys teigė, kad politinių partijų siekis, įtvirtintas viešame susitarime, būtų žingsnis, rodantis, kaip formuojame valstybės politiką. "Opozicija, žinoma, gali šaipytis. Tačiau jeigu pasižiūrėtume į jų daugiatomius susitarimus, kurie liko neįgyvendinti, vaizdas būtų liūdnesnis“, - sakė jis.

Juokingas siūlymas

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Andrius Kubilius negailėjo kritikos planuojamam pasirašyti nacionaliniam susitarimui. Anot jo, dokumentas yra tiesiog juokingas. „Siūlyti juokingus susitarimus tokia svarbia tema yra paties nacionalinių susitarimų žanro diskreditavimas. Tai ir labai svarbios valstybės gyvenime emigracijos ir imigracijos valdymo politikos diskreditavimas“, - mano opozicijos lyderis.

A. Kubilius susitarime pasigedo konkrečių priemonių, kaip bus siekiama mažinti emigraciją. „Man trūksta žodžių pasakyti ką nors kritiškesnio apie tokio susitarimo prasmę, kai apie jokias priemones, veiksmus, Lietuvos ekonomikos ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimą jame nekalbama, nors tai būtų esminiai dalykai, kurie leistų mažinti emigracijos srautą“, - pabrėžė jis.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis tvirtino, kad susitarimo tekstas yra deklaratyvus, nenumatantis konkrečių priemonių, kaip bus siekiama keliamų tikslų. „Siūlėme įrašyti fundamentalius sprendimus, kurių dėl politinės valios stokos jau daug valdžių nedaro, pavyzdžiui, internetinio balsavimo įteisinimą, sprendimą dėl dvigubos pilietybės, pagaliau aiškias ekonomines paskatas žmonėms grįžti. To nėra, todėl viską vertiname kaip viešųjų ryšių akciją, imituojant susirūpinimą“, - pažymėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"