TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Opozicija reikalavo dalies laurų vainiko

2014 04 23 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Premjeras Seimui pateikė Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje džiaugiamasi pasiektais reikšmingais rezultatais daugelyje visuomenės gyvenimo sričių. Tačiau valdantieji ir opozicija nesutarė, kas pirmieji rado auksinį raktelį, leidusį praverti visuotinės gerovės duris.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius vakar Seime pusantros valandos pasakojo, ką jo vadovaujama Vyriausybė nuveikė 2013-aisiais. Į plenarinių posėdžių salę susirinkęs visas ministrų kabinetas retsykiais pagelbėdavo premjerui atsakyti į vieną ar kitą Seimo nario klausimą.

Vyriausybės ataskaitos pristatymui kruopščiai pasirengė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Konservatorių vadovas pateikė gausiai grafikais ir lentelėmis iliustruotą medžiagą, turinčią akivaizdžiai parodyti, kad “valstybės traukinys per tuos metus gana sėkmingai važiavo” būtent jo Vyriausybės nutiestais bėgiais.

Rado alternatyvių būdų

„Siekėme įrodyti ir įrodėme, kad mūsų siūlomos priemonės ekonomikos krizės pasekmėms įveikti yra tinkama alternatyva prieš tai vykdytai drastiškai taupymo politikai. Pasirinkome veiksmų prioritetus, garantuojančius gyventojų pajamų didėjimą, verslo ir darbo rinkos plėtrą, socialinės atskirties mažinimą. Tai ir buvo mūsų ekonominio augimo varikliai“, - pristatydamas ataskaitą pabrėžė A.Butkevičius.

Prie svarbiausių savo laimėjimų Vyriausybė priskyrė realių gyventojų pajamų didėjimą, visuomenės gyvenimo kokybės gerėjimą, nedarbo ir emigracijos masto mažėjimą. Akcentuojama, kad Lietuva pagrįstai turi džiaugtis ne tik kone sparčiausiu ekonomikos augimu Europos Sąjungoje (ES), bet ir tarptautinių ekspertų pripažintu šalies konkurencingumo didėjimu, taip pat daugiabučių namų renovacijos proveržiu ir sėkmingai įgyvendinamais strateginiais projektais. Sudedamosios ataskaitos dalys - Konkurencingumo, Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros vertinimas.

Daugiausia klausimų premjeras vakar sulaukė dėl šilumos ūkio pertvarkos, projekto “Rail Baltica” įgyvendinimo, valstybės skolinimosi politikos, valdininkų veiklos efektyvumo, švietimo ir socialinių reikalų. A.Butkevičius nepamiršo ir bendradarbiavimo su kaimynėmis aktualijų. Jis teigė, jog Rusijos, kurioje mūsų verslas turi nemažai interesų, atžvilgiu bus laikomasi racionalios, bet principingos politikos. "Užtikrinu, kad Lietuvos Vyriausybė gins Lietuvos verslo, pasirinkusio Rytų Europos kryptį, interesus, tačiau ir patys verslininkai turi įvertinti šios pelningos rinkos riziką“, - pažymėjo A.Butkevičius.

Įžvelgė tik tris sprendimus

Socialdemokratų lyderio pateikta ataskaita neįtikino jo pirmtako Vyriausybės vadovo poste A.Kubiliaus. Todėl jis pristatė savąją - “tikrąją” - ataskaitos versiją. Konservatorius stebėjosi, kodėl dabartinis premjeras labiausiai džiaugiasi rezultatais, kurie su jo Vyriausybės veikla esą neturi nieko bendra.

“Ataskaitoje parodytas nuoseklus įvairiausių rodiklių pagerėjimas yra akivaizdi dar 2010-2011 metais prasidėjusių tendencijų tąsa”, - pareiškė A.Kubilius. Jo nuomone, Vyriausybė savo pirmtakei turi dėkoti “už solidžiai suvaldytą ekonomikos krizę” ir džiaugtis, kad dėl savo neveiklumo “pavyko nesugadinti anksčiau prasidėjusio ekonomikos atsigavimo”. Pasak opozicijos lyderio, dabartinis ministrų kabinetas savarankiškai priėmė vos tris svarbius sprendimus - padidino minimalią algą, priėmė naują Teritorijų planavimo įstatymą ir pradėjo įgyvendinti renovacijos programą. Visa kita - ankstesnės valdžios subrandintų projektų tąsa.

A.Kubilius įsitikinęs, kad Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl “nelabai gerų darbų”. Pirmiausia - dėl pasididintų atlyginimų, kas, anot jo, „tapo dideliu smūgiu valstybės padorumui”, jaunų specialistų ir kompanijos „Chevron“ išvarymo. Pastarasis faktas, pasak konservatoriaus, iliustravo per pastaruosius metus nuosekliai didėjusią „Gazprom“ įtaką Lietuvos energetikos politikai.

Tarp ES pirmūnių

Daugiau kaip 100 puslapių Vyriausybės ataskaitoje pabrėžiama, kad pernai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) buvo 5 proc. didesnis nei 2012 metais ir siekė 2230 litų. 2013-ųjų pradžioje atlyginimų didėjimas ėmė lenkti infliacijos augimo tempus - tai reiškia, kad žmonės pagaliau pradėjo gauti realiai didesnes algas, kurių „nebesuvalgo“ infliacija. Didėjo darbo pajamos - minimali mėnesio alga buvo pakelta iki 1000 litų (17,65 proc.). Dėl to beveik 200 tūkst. darbuotojų padidėjo darbo užmokestis. Vyriausybė taip pat džiaugiasi, kad iki 11,8 proc. pernai pavyko sumažinti nedarbo lygį (2012 metais jis siekė 13,4 proc.), suvaldyti emigraciją. Skaičiai rodo, kad ji sumažėjo nuo 26,9 (2010 metais) iki 13,1 emigranto tūkstančiui gyventojų.

Anot ataskaitos, Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2013 metais padidėjo 3,3 procento. Didžiausią įtaką ūkiui augti turėjo atsigaunantis statybų sektorius, apdirbamoji gamyba ir vidaus vartojimas. Šalies prekių eksportas pernai, palyginti su 2012 metais, padidėjo 6,5 proc. ir siekė 84,8 mlrd. litų. Jei lygintume su kriziniais 2009-aisiais, eksportas padidėjo daugiau kaip dvigubai (108,3 proc.). Vyriausybė džiaugiasi, kad Lietuva, Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, bendrame 189 pasaulio valstybių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17-ąją (Latvija - 24, Estija - 22, Lenkija - 45). Tarp ES valstybių Lietuva užima 6 poziciją.

Akmuo po kaklu

Tačiau vis dar didelė problema lieka deficitinis “Sodros” biudžetas. Pernai jo išlaidos siekė 11 mlrd. 167,4 mln. litų. Vien pensijoms mokėti išleista daugiau kaip 8 mlrd. litų, arba 73,1 proc. lėšų. Biudžeto išlaidos net 1 mlrd. 321,9 mln. litų viršijo pajamas. Vis dėlto deficitas buvo 530 mln. litų mažesnis nei 2012 metais. Vadinasi, tiek pat mažiau lėšų reikėjo skolintis išmokoms mokėti. Ataskaitoje pažymima, kad „Sodros“ biudžeto deficito mažinimo problema neišnyks ir ateityje, nes 2013-ųjų pabaigoje „Sodra“ buvo pasiskolinusi ir negrąžinusi 11 mlrd. 50 mln. litų.

Kad Lietuva įsiveržė į ES pirmūnes, Vilniaus universiteto profesoriaus Rimanto Rudzkio manymu, Vyriausybės nuopelnas minimalus. “Ar buvo priimti kokie nors kardinalūs sprendimai, kurie labai pagerino verslo aplinką, prisidėjo prie įvairių biurokratinių trukdžių pašalinimo? Ar viešasis sektorius tapo efektyvesnis? Ne, to nebuvo. Pagrindiniai augimo nuopelnai tenka verslui, kuris pernai sėkmingai plėtojosi išnaudodamas ir Rytų, ir Vakarų rinkas. O Vyriausybė, ačiū jai, kad netrukdė, nepriėmė neprotingų sprendimų, kas kartais nutinka”, - LŽ sakė R.Rudzkis. Profesoriaus teigimu, pagrindinės kliūtys, trukdančios ilgalaikiam ir tvariam ekonomikos augimui, liko nepašalintos. “Proveržio valstybės politikoje nebuvo”, - konstatavo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"