TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Opozicija sugriovė kvorumą posėdyje dėl V. Uspaskicho reabilitavimo

2014 12 01 16:42
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo opozicijos atstovai pirmadienį sugriovė kvorumą neeiliniame Žmogaus teisių komiteto posėdyje, kuriame planuota svarstyti klausimą dėl Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho reabilitavimo.

Opozicijos atstovai atėjo į posėdį, tačiau nepasirašė protokolo, o komiteto vadovui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovui paskelbus, kad priskaičiuos juos kaip dalyvaujančiųjų - paliko posėdžio salę.

Į posėdį susirinko penki komiteto nariai, tad trūko vieno nario iki kvorumo. Žmogaus teisių komitetui iš viso priklauso dešimt parlamentarų.

Kvorumui nesusirinkus, komiteto nariai išsiskirstė. Posėdyje dalyvavo LLRA atstovas, komiteto pirmininkas Leonardas Talmontas, „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė, pakaitinė komiteto narė „darbietė“ Zita Žvikienė ir jos frakcijos kolega Gintaras Tamošiūnas, socialdemokratę Mariją Aušrinę Pavilionienę pakeitęs Eduardas Šablinskas.

Komiteto nariai maždaug 15 minučių laukė sveikatos apsaugos ministrę socialdemokratę Rimantę Šalaševičiūtę pakeisti galinčios Birutės Vėsaitės, tačiau ji posėdyje nepasirodė.

Kitą Žmogaus teisių komiteto posėdį dėl V.Uspaskicho planuojama rengti antradienį, per pertrauką tarp plenarinių posėdžių.

Opozicijos atstovams susirinkus, tačiau nepasirašius protokole, komiteto pirmininkas L.Talmontas bandė juos priskaičiuoti kaip dalyvaujančiuosius.

„Jeigu sėdžiu kėdėj, tai aš dalyvauju. Jūs dabar dalyvaujate, gerbiamieji Seimo nariai“, - sakė L.Talmontas.

Z.Žvikienė siūlė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų, kaip turėtų būti traktuojami parlamentarai, atėję į salę, bet apie savo nedalyvavimą svarstant klausimą paskelbę nedalyvaujantys.

Opozicijos atstovai savo ruožtu tvirtino, jog siūlymas Žmogaus teisių komitetui svarstyti klausimą dėl Darbo partijos bylos prieštarauja Konstitucijai.

„Aš nenoriu dalyvauti antikonstituciniame veiksme. Konstitucijoje pasakyta, kad teismai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, o mums siūloma nesibaigus baudžiamajai bylai nagrinėti ją Žmogaus teisių komitete. (...) Mes puikiai žinome, kad čia reikia tik paties fakto, Strasbūre dabar svarstant klausimą dėl V.Uspaskicho neliečiamybės, kad Seimas suabejojo vykstančiu procesu. Mus norima įtraukti į anktikonstitucinius veiksmus“, - kalbėjo Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Matulevičius.

„Tai šiurkščiausias Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos laužymas. Kuo čia dėtas Žmogaus teisių komitetas? Politizuoti Darbo partijos baudžiamąją bylą?“ - sakė liberalė Dalia Kuodytė.

„Siūlau pasivadinti V.Uspaskicho teisių komitetu“, - palikdamas posėdžių salę sakė konservatorių Egidijų Vareikį pavaduotojantis Žmogaus teisių komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas.

Pirmadienį neeilinis ŽTK posėdis buvo šaukiamas keturių komiteto narių - L.Talmonto, Sergejaus Ursulo, G.Tamošiūno, O.Valiukevičiūtės - iniciatyva. Jame buvo numatytas vienintelis klausimas - dėl sukčiavimu kaltinamo Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho reabilitavimo, Europos Parlamente (EP) svarstant jo neliečiamybės panaikinimo klausimą.

Grupė parlamentarų siūlė spręsti klausimą „Dėl galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų“. Siūlomame rašte nurodoma, kad „Darbo partijos baudžiamasis procesas galimai yra politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves numatytas konvencijoje“. Raštą pasirašo 45 Seimo nariai, tarp jų - Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė, dauguma „darbiečių“ frakcijos narių, taip pat yra „tvarkiečių“, socialdemokratų, LLRA, Mišrios Seimo narių grupės atstovų parašų.

Raštą, kuriuo preambulėje teigta, kad Darbo partijos juodosios buhalterijos byla - politizuota, „darbiečių“ iniciatyva jau bandyta svarstyti Žmogaus teisių komitete, tačiau neužtekdavo balsų klausimą įtraukti į darbotvarkę.

Šio komiteto narė liberalė D.Kuodytė kėlė versiją, jog neeilinis posėdis pirmadienį pavakare šauktas, nes į komandiruotę išvyko socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė. Ji vienintelė iš valdančiųjų komitete balsuodavo prieš tai, kad V.Uspaskicho reabilitavimo klausimas būtų traukiamas į posėdžio darbotvarkę.

Tuo metu Žmogaus teisių komiteto vadovas L.Talmontas tvirtino, kad siūlomas projektas - naujas, o Seimo narių prašymo šaukti neeilinį posėdį ignoruoti negalima.

Liberalės D.Kuodytės vertinimu, šis raštas turėtų tapti argumentu V.Uspaskichui Europos Parlamente įrodinėjant, esą Darbo partijos byla - politinė.

Tuo metu vienas rašto iniciatorių „darbietis“ G.Tamošiūnas tvirtina, jog tai nesąs klausimas dėl V.Uspaskicho reabilitavimo. „Buvo toks kreipimasis pateiktas komitetui, komitetas sušaukė neeilinį komiteto posėdį, bet nebuvo kvorumo. Šitą kreipimąsi pasirašiau ne aš vienas, yra daug Seimo narių, tai nėra jokia reabilitacija, tai kreipimasis į komitetą dėl tam tikros darbo grupės sudarymo dėl teisės aktų pataisų“, - po neįvykusio posėdžio žurnalistams sakė G.Tamošiūnas.

Grupės Seimo narių pasirašytame rašte siūloma inicijuoti darbo grupę dėl Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, tačiau iš pradžių išvardijama, kodėl, parlamentarų vertinimu, Darbo partijos baudžiamasis procesas „yra galimai politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teise ir laisves“. Vienas argumentų - proceso viešinimas, taip pat yra prisegti ir žiniasklaidos priemonių tekstai iš teismo posėdžių.

Europos Parlamentas lapkritį pradėjo svarstyti Lietuvos prokurorų prašymą panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho teisinę neliečiamybę, kad politikas galėtų būti teisiamas dėl sukčiavimo.

Europos Parlamentas 2010 metais jau buvo panaikinęs V.Uspaskicho neliečiamybę, tuomet prašymo nagrinėjimas užtruko 14 mėnesių. Iš naujo politikas neliečiamybę įgijo, kai šių metų liepos 1 dieną oficialiai tapo naujos kadencijos EP nariu.

Vilniaus apygardos teismas pernai liepą V.Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Politikas savo kaltę neigia ir vadina procesą politiškai motyvuotu. Nuosprendis įsigalioja tik po Apeliacinio teismo sprendimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"