TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Opozicijos arsenale – seni ginklai

2016 05 14 6:00
Politologų nuomone, Gabrieliaus Landsbergio apsisprendimas grįžti ir dirbti Lietuvoje labai svarbus pačiai partijai, bet ne rinkėjams. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ypatingais nuopelnais ar žygiais iki šiol nepasižymėjusi Seimo opozicija iki rinkimų vargu ar ištrauks naujų ginklų. Dvi opozicinės partijos, kurių vienos lyderis pasitraukė iš pareigų sulaukęs įtarimų dėl kyšininkavimo, yra suformavusios šešėlinius ministrų kabinetus, tačiau apie jų veiklą mažai žinoma.

Nors konservatoriai ruošiasi rinkti parašus, kad Lietuva nepirktų elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE), o liberalai su rinkimais norėtų ir referendumo dėl dvigubos pilietybės, vargu ar tokios idėjos sulauks pasisekimo. Politologų nuomone, artėjantys rinkimai kaitins politinę atmosferą, tačiau ko nors netikėto vargu ar galima tikėtis. Opozicijos veikla tradiciškai bus nukreipta į valdančiųjų kritiką, ji piką pasieks rudeniop.

Beje, nepaisant didelio triukšmo, opozicijai šios Seimo kadencijos metu nepavyko iš posto išversti nė vieno ministro – visi interpeliacijų bandymai buvo nenusisekę.

Dveji rinkimai, du referendumai

Didžiausia opozicinė partija, kuriai priklauso ir opozicijos lyderio postas, paskelbė apie iniciatyvą – rinkti parašus įstatymui, kad Lietuva nepirktų elektros iš Astravo AE. Kita parlamentinės opozicijos partija – Liberalų sąjūdis – jau kurį laiką agituoja per rinkimus rengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės.

Likus penkiems mėnesiams iki parlamento rinkimų, tikėtis ko nors netikėto iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio būtų keista. Net ir dabar, kai, pirmosios pirmininkas Gabrielius Landsbergis nusprendė atsisakyti Europos Parlamento nario mandato, o antrojo vairą po skandalo laikinai perėmė Antanas Guoga. Taip mano „Lietuvos žinių“ kalbinti politologai. Kaip sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas, opozicijos veikla galbūt tradiciškai apsiribos Vyriausybės kritika.

„Klausimai apie energetinį saugumą, Astravo atominę elektrinę opozicijos bus išnaudojami. Galbūt orą virpins ir interpeliacijos klausimai. Tačiau šie metai niekuo nesiskirs nuo ankstesnių sezonų prieš rinkimus“, – svarstė politologas. Jo žodžiais, stipriausi politiniai ginklai bus ištraukti rugsėjį, spalio pradžioje. „Tuomet kils pasikapojimas prieš rinkimus, ir tai demokratinėje valstybėje yra natūralu“, – pridūrė jis.

Per pastaruosius dvejus Seimo rinkimus buvo rengiami ir referendumai. 2008 metais – dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, 2012-aisiais – dėl naujos Visagino atominės elektrinės statybos. Ar referendumas bus ir šiemet – iki šiol neaišku. Liberalų sąjūdžio idėjai dėl referendumo dvigubos pilietybės klausimu valdantieji nėra linkę pritarti – premjeras Algirdas Butkevičius kartoja, kad jo nereikia. Tačiau dar neaišku, ar artimiausiu laiku nepasirodys nauja iniciatyva – pavyzdžiui, dėl balsavimo internetu.

Mėgdžioja, bet nerimtai

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Kęstučio Girniaus manymu, iki šiol opozicijos elgesys rodo, kad vargu ar artimiausiu metu kuri nors opozicinė partija imsis ypatingų triukų. Konservatorių aktualizuojami Astravo AE ir su ja susiję klausimai, anot politologo, nebloga iniciatyva, bet vargu ar tai sudomins daug rinkėjų. Kada elektrinė pradės veikti, neaišku, o socialdemokratams užtektų pritarti, kad elektros iš galbūt nesaugios elektrinės niekas nesirengia pirkti.

„Bus primenamas populizmas, minimalios algos kėlimo klausimai. Neaišku, ar dar šios kadencijos Seime bus priimtas vadinamasis socialinis modelis, taigi klausimai dėl Darbo kodekso dar gali būti keliami“, – svarstė politologas.

VU Filosofijos fakulteto docentė Lidija Šabajevaitė laikosi nuomonės, kad tradiciškai prieš rinkimus bus daug gražių opozicijos pažadų, nes padaryti ko nors reikšmingo nebeliko laiko. „Arba bus kaišiojami pagaliai į ratus, pavyzdžiui, per parlamentines komisijas, įstatymų priėmimą arba nepriėmimą. Ištęstos procedūros, įvairiausi procesų vilkinimo būdai – tai didžiulis arsenalas. O padaryti ką nors rimta vargu ar įmanoma per tokį laiką“, – kalbėjo politologė.

Galiausiai, nors ir TS-LKD, ir Liberalų sąjūdis yra suformavę savo šešėlinius ministrų kabinetus, apie jų padarytus darbus plačiai nėra žinoma. „Paskelbė apie kabinetų suformavimą, ir viskas, jokių kitokių judesių. Kol kas Lietuvoje nėra tradicijos veikti šia linkme. Nors bandoma sekti, mėgdžioti užsienį, bet tai nerimtas dalykas – turi būti savastis, ne mėgdžiojimas“, – taip opozicijos veiksmus vertino politologė. L. Šabajevaitės manymu, mažai tikėtina, kad opozicijai vis dėlto pavyks surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Juolab kad socialdemokratai laikosi nuomonės, jog jo nereikia.

Apsisprendė grįžti į Lietuvą

Pernai balandį TS-LKD pirmininku tapęs Gabrielius Landsbergis vakar paskelbė savo sprendimą grįžti dirbti į Lietuvą. „Šiandien pradedame procedūrą, kreipiausi į Europos Parlamento generalinį sekretorių raštu, prašydamas pradėti nutraukimo procedūrą“, – vakar BNS sakė G. Landsbergis. Pasak jo, priimti sprendimą paskatino nusivylimo nuotaikos, susijusios su ketvirtadienio pranešimu, kad Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs kyšį. Praeitą savaitę G. Landsbergis sakė, kad mandato atsisakys „ne vėliau negu liepos mėnesį“, kai partijoje bus baigtas formuoti rinkimų sąrašas.

„Tvyro nusivylimo nuotaikos, kurias turbūt jautėme visi Lietuvoje, ypač tarp jaunų žmonių, politiškai apsisprendusių, politiškai sąmoningų žmonių. Tačiau mes, visi atsakingi politikai, negalime to leisti. Lietuva turi atversti naują puslapį vakarietiškos, skaidrios politikos. Ir aš būtent noriu padėti grąžinti tą pasitikėjimą, kiek man jėgos leis“, – penktadienį kalbėjo G. Landsbergis. Jis teigė, kad nuo šiol atsidės tik Lietuvos reikalams.

„Tai, kad jis grįš ir dirbs Lietuvoje, yra labai svarbu pačiai partijai, bet ne rinkėjams. Vieniems rinkėjams partijos lyderis, susitelkiantis į rinkimus, galbūt imponuos, tačiau kitiems tai gali visai nerūpėti. Vis dėlto kiekvienos partijos nariams yra svarbus lyderis ir jo veikla“, – komentavo L. Šabajevaitė.

Posėdžių salėje neužsibūna

VDU profesorius Lauras Bielinis opozicijos darbotvarkėje neįžvelgia nieko naujo. „Kol kas viskas labai trivialu, ir negalime kalbėti, kad egzistuoja kokie nors ypatingi sumanymai. Aišku, kad visos politinės jėgos, kurios gali pasinaudoti vadinamaisiais parlamentiniais instrumentais, pavyzdžiui, komisijomis, jais ir pasinaudos. Galbūt kai kurie stengsis, kad tai būtų labiau korektiška, tačiau tikrai nėra nė vieno politiko, kuris tuo nesinaudoja“, – samprotavo jis.

Beje, kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, ir patys opozicijos lyderiai parlamento posėdžių salėje ilgai neužsibūna. Štai konservatoriai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė, kaip rodo interneto svetainės lrs.lt duomenys, šios kadencijos parlamente dalyvavo apie 43 proc. visų balsavimų (A. Kubilius – 1992, R. Juknevičienė – 2006 iš 4663). Atitinkamai atsistatydinęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis – 40 proc., o vienas iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojų Gintaras Steponavičius – 39 proc. balsavimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"