TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Optimizmas be įsipareigojimų

2010 02 03 0:00
Politikai linkę regėti gražias ateities vizijas, tačiau realybė yra stingdanti.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vyriausybė dės pagrindus dešimtmetei mūsų krašto plėtros strategijai. Politikų akimis, 2020-aisiais Lietuva turėtų būti konkurencinga gerovės valstybė, o jos piliečiai - savimi pasitikintys ir nebijantys iššūkių.

Premjeras Andrius Kubilius vizijai "Lietuva-2020" žada skirti itin daug dėmesio. LŽ kalbinti valdančiosios koalicijos ir opozicinių partijų atstovai sutiko, kad mūsų kraštui būtina plėtros strategija. Kai kurie jų jau įsivaizduoja, kokią Lietuvą norėtų matyti po 10 metų.

Gerovės Lietuva.

Prieš kurį laiką pramonininkams pristatydamas idėją "Lietuva-2020" premjeras A.Kubilius pasidalijo mintimis, kaip reikėtų kurti pažangesnę valstybę: skatinti kasdienį interneto vartojimą, visuotinį anglų kalbos mokėjimą, sudaryti palankiausias sąlygas verslui.

A.Kubilius norėtų, kad po 10 metų Lietuva turėtų efektyviausią užsienio kapitalo investicijų pritraukimo sistemą, moderniausią ir konkurencingiausią regione aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų programą. Esą plėtodami globaliai konkurencingą verslą galėtume ne tik užimti pirmąsias reitingų vietas Pasaulio banko vertinimų suvestinėse, bet ir sukurti gerovės Lietuvą visiems piliečiams.

A.Kubilius linkęs keisti ir lietuvių mąstyseną. Anot jo, reikia siekti, kad tautoje įsivyrautų pasitikinčių savimi ir nebijančių globalių iššūkių žmonių mentalitetas.

Ateitis - aukštosios technologijos

Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio nuomone, svarbiausia, kad per dešimtmetį Lietuva užimtų tam tikrą nišinį segmentą pasaulinėje ekonomikoje. Jis mano, kad pirmiausia reikėtų telktis į didelę pridėtinę vertę kuriantį eksportą ir tapti aukštųjų technologijų šalimi. To pasiekti būtų galima keičiant mokestinę politiką, skatinant lietuviškų universitetų konkurencingumą.

Anot E.Masiulio, daug perspektyvų turi ambicija tapti transporto tranzito, logistikos šalimi. Šiam reikalui esą būtina suvienyti valstybės ir privataus kapitalo pastangas. Nuošalyje nereikėtų palikti ir informacinių technologijų plėtros. "Jau šiandien tam tikrais aspektais galime pasigirti esantys pažangiausių pasaulio valstybių dešimtuke. Norėdami neužleisti šių pozicijų, turime sparčiai plėtoti infrastruktūros sektorių ir sudaryti daugiau galimybių gyventojams naudotis elektroninėmis paslaugomis viešajame sektoriuje", - pabrėžė E.Masiulis.

Palaiko idėją

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigiamai vertina planus kurti krašto plėtros strategiją iki 2020-ųjų. Anot jo, didžiausią dėmesį derėtų skirti kelioms sritims. Pirmiausia, drauge su mokslininkais ir intelektiniu elitu reikėtų numatyti mūsų šalies ateitį technologiniame inovacijų kelyje.

Dėliojant krašto ateities viziją nuošalyje nereikėtų palikti ir racionalaus valstybinių lėšų planavimo bei efektyvaus panaudojimo. "Svarbu ir tai, kaip pertvarkysime šalies šilumos ir energetikos ūkį. Reikėtų nepamiršti alternatyvių energijos šaltinių", - pažymėjo jis.

Socialdemokratų lyderis pabrėžė, kad ne mažiau svarbu numatyti švietimo sistemos kryptį, gerinti aukštojo mokslo kokybę, įvykdyti gerai apgalvotą ir apsvarstytą sveikatos apsaugos reformą.

Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis taip pat sveikina Vyriausybės iniciatyvą. Jo nuomone, strategiją būtina pradėti nuo pastangų išsaugoti nykstančią tautą. "Žmonių gerovė turėtų būti projekto prioritetas. Iš to sektų įvairūs ekonominiai ir politiniai akcentai", - sakė jis.

Pasigenda įsipareigojimų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Giedrius Kadziauskas sutiko, kad valstybei reikalinga plėtros vizija. Tačiau jis pabrėžė, kad dauguma mūsų šalyje sudėliotų panašių politinių susitarimų tiesiog neveikia. "Tai daugiau politinio proceso ar konkurencijos dalis, o ne siekis pasidalyti visuomenę užburiančiomis ir į bendrą veiklą įtraukiančiomis idėjomis", - aiškino ekspertas.

G.Kadziauskas stebėjosi, kad panašius projektus rengiantys politikai dažniausiai kalba apie tai, kokie gyventojai turėtų būti ateityje, tačiau beveik neužsimena apie valdžios įsipareigojimus. Anot eksperto, apie verslo sąlygų gerinimą kalbanti valdžia neturėtų laukti, o iš karto imtis reikiamų priemonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"