TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Organų donorystė gyventojų nedomina

Specialistų teigimu, ir Jonavoje, ir kituose Lietuvos miestuose žmonės nenoriai dalyvauja organų donorystėje. Daugelis nesiryžta aukotis ir nesutinka, kad po mirties jų organai bûtų dovanojami kitiems žmonėms. Vieni jaučiasi per seni tokiai akcijai, kiti vengia tai daryti dėl tam tikrų prietarų, o kai kuriems galbût trûksta informacijos ta tema.

Sprendimą nulėmė avarija

“Gydytoju dirbu 41 metus, bet per tą laiką neatsirado nė vieno asmens, kuris bûtų pareiškęs norą tapti organų donoru. Gal ne tik kaimo vietovėse, bet ir visoje Lietuvoje donorų kortelės nėra populiarios. Matyt, žmonės tuo nesidomi arba pesimistiškai galvoja apie ateitį, apie savo artimųjų ar visai nepažįstamų asmenų sveikatą. Mano sûnus donoro kortelę įsigijo maždaug prieš aštuonerius metus. Tokį žingsnį žengti jį paskatino patirta skaudi avarija“, – sakė Všį „Žeimių ambulatorija“ šeimos gydytojas Antanas Motiejûnas.

Galimybė suteikti gyvenimą kitiems

Organų donorystė – tai vienas iš pagrindinių bûdų suteikti galimybę naujam gyvenimui tiems, kuriuos gamta nuskriaudė kokia nors sunkia, dažnai nepagydoma liga. 2000–aisiais Lietuvoje imta taikyti savanoriškos donorystės apskaitos sistemą, atsirado oficialios donorų kortelės. Jos patvirtina asmens moralinį apsisprendimą ir norą, kad po jo mirties audiniai ir organai bûtų panaudoti transplantacijai, taip pat liudija apie įtraukimą į organų donorų registrą.

Kortelėje pateikiamas identifikacijos numeris ir kodas, bet nėra nei vardo, nei pavardės, nei kitų duomenų. Asmens sutikimas pildomas pas šeimos gydytoją, kuris įvertina bûsimo donoro sveikatą ir tinkamumą donorystei. Beje, vienas toks donoras gali išgelbėti gyvybę maždaug septyniems žmonėms.

Žmonės tiki prietarais

Jonavos pirminės sveikatos priežiûros centro (PSPC) Panoterių filialo šeimos gydytoja Janina Vansevičienė irgi patvirtino, kad per dvejus jos darbo šioje gydymo įstaigoje metus neatsirado nė vieno organų donoro. Norinčiųjų paaukoti kraujo bûna, bet ir tai tik tuomet, jei šiems prireikia pinigų. Pasak gydytojos, dėl ligos dažniausiai kreipiasi senyvo amžiaus panoteriečiai, o jaunų žmonių kaime kasmet vis mažiau pasilieka. Taigi jaunimas ne tik darbo, bet ir gydytojų ieško didmiesčiuose ar net užsienyje. Jei senoliai ir pageidautų tapti donorais, jų organai jau nelabai tiktų.

„Nuo 2011-ųjų sausio iki spalio vidurio mûsų įstaigoje neužregistruotas nė vienas organų donoras. Ankstesniais metais tokių asmenų buvo, bet vos vienas ar du, ir tik jauni. Kodėl taip yra – atsakyti nelengva. Reikėtų klausti pačių žmonių. Manau, kad daugelį kausto baimė ar kažkokie prietarai“, – sakė Jonavos PSPC sekretorė Veronika Skinulienė.

Bažnyčios pozicija yra teigiama

Jei prieš mirtį žmogus nepareiškė sutikimo bûti donoru, jam mirus kalbamasi su jo artimaisiais. Neretai jie atsisako mirusiojo organus paaukoti donorystei dėl religinių sumetimų. Tačiau katalikų bažnyčios pozicija šiuo klausimu labai tvirta. Tai galimybė parodyti pačią didžiausią meilę artimui. Ir šviesaus atminimo popiežius Jonas Paulius II, ir popiežius Benediktas XVI yra pasisakę už organų donorystę. Tik ji turi bûti etiška: negalima gelbėti žmogaus gyvybės aukojant kitą.

Šiuo metu Lietuvoje apie penki šimtai sunkios bûklės ligonių laukia tam tikrų organų. Daugiausiai reikia atlikti inkstų, akių ragenos operacijų. Tačiau yra laukiančiųjų donoro širdies, kepenų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"