TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Orią senatvę griauna svetima praeitis

2013 10 10 6:04
I.Stačiokienė iki šiol rūpinasi savo senyva giminaite. Erlendo Bartulio nuotraukos

Lapkričio pabaigoje 99-ąjį gimtadienį švęsiančiai kaunietei Julijai Barauskaitei kilo grėsmė netekti užgyvento turto - buto Vilijampolėje. Garbaus amžiaus moteris, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, tapo senos svetimų meilės ryšių ir skolų istorijos tęsinio pagrindine heroje.

Sudarydama rentos sutartį J.Barauskaitė negalėjo nė įtarti, kad orios senatvės garantijos po kelerių metų ims blėsti dėl visiškai nepažįstamų žmonių pretenzijų į jos turtą.

Globa už butą

Didžiąją dienos dalį lovoje praleidžianti J.Barauskaitė vis dar gali bendrauti su aplinkiniais. Senolė nepapasakos šmaikščių istorijų iš savo gyvenimo, bet į klausimus apie savijautą ir ją prižiūrinčius asmenis tikrai atsakys. Šeimos nesukūrusi J.Barauskaitė vaikų neturi, todėl prireikus nuolatinės globos kaunietė kreipėsi į savo giminaičius ir pasiūlė jiems sandorį: kasdienis jos poreikių tenkinimas mainais į vienintelį turtą - nedidelį butą Kaune.

Moteris nenorėjo kraustytis iš nuosavo būsto, todėl pasirašiusieji rentos sutartį įsipareigojo prižiūrėti J.Barauskaitę namie. Sutartis su 39 metų giminaičiu Arūnu Stačioku sudaryta 2006 metais. Vyras turėjo pasirūpinti globojamosios vaistais, maistu, slauga, tvarka namie ir kitais svarbiais dalykais. Už tai po J.Barauskaitės mirties jis turėtų tapti vieninteliu J.Vienožinskio gatvėje esančio buto savininku. Globėjo pareigas A.Stačiokas vykdė iki 2011-ųjų. Vėliau jis, nebeturėdamas laiko rūpintis senole, įsipareigojimus neoficialiai perdavė savo tėvams - Irenai ir Eugenijui Stačiokams.

J.Barauskaitė buvo patenkinta priežiūra ir nereiškė pretenzijų dėl to, kad pasikeitė ją globojantys asmenys. I.Stačiokienė senyva giminaite rūpinosi visada. Net ir tada, kai į Vilijampolėje esantį butą nešinas pirkinių krepšiais ateidavo jos sūnus Arūnas.

„Manimi rūpinasi Irena. Gerai rūpinasi“, - sakė J.Barauskaitė ją aplankiusiai LŽ žurnalistei.

Butas Vilijampolėje tapo netikėtų teisinių ginčų objektu.

Nusitaikė dėl skolų

Tačiau šios istorijos tęsinys netrukus gerokai apkartino senolės gyvenimą. Tarsi perkūnas iš giedro dangaus smogė netikėta žinia, kad jai gali tekti kraustytis iš namų. Paaiškėjo, kad J.Barauskaitės butas teismo sprendimu turi atitekti visai nepažįstamiems asmenims.

Senolei pasamdyta advokatė Raimonda Kazlauskienė išsiaiškino, kad ją prižiūrėti įsipareigojęs A.Stačiokas teismuose yra pripažintas skolininku, vienintelis jo turtas - pati rentos sutartis, o į joje nurodytą J.Barauskaitės nuosavybę esą galima nukreipti skolų išieškojimą.

Advokatei surašius ieškinį Kauno apylinkės teismui ir paprašius nutraukti su A.Stačioku pasirašytą rentos sutartį, šis prašymas nebuvo patenkintas. Paaiškėjus, kad senutė gali netekti vienintelio savo prieglobsčio, teismo sprendimas apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Jis priėmė J.Barauskaitei palankų sprendimą, tačiau kol kas nėra jokių garantijų, kad kaunietė gali lengviau atsipūsti, nes norintieji pretenduoti į jos butą veikiausiai imsis tolesnių žygių. Kol kas senutė tebegyvena savame bute.

Mistinė meilės istorija

J.Barauskaitės globėja I.Stačiokienė tikino nė neįsivaizdavusi, kad jos šeimą užgriuvusios bėdos gali turėti įtakos tolimai giminaitei. Moteris sako, jog istorija, kuri prasidėjo beveik prieš 80 metų, tęsiasi toliau ir daro neįtikimą žalą. Ji susijusi su I.Stačiokienės vyro Eugenijaus praeitimi. Jis, kaip ir brolis Vytautas, buvo nesantuokiniai Marijos Stačiokaitės sūnūs. Kartu augę berniukai apie savo tėvą nieko nežinojo. Kartu su motina M.Stačiokaite jie buvo įsikūrę Žaliojoje gatvėje esančiame daugiabutyje.

Jau tuomet buvo aišku, kad pastatas priklauso dviem Amerikoje gyvenantiems lietuviams - Antanui ir Petrui Melnikams, paveldėjusiems jį iš mirusio tėvo Kazimiero Melniko. Tačiau Amerikoje gyvenantys lietuviai į nekilnojamąjį turtą gimtinėje nepretendavo. Pastato po Amerikos lietuvių mirties atsisakė ir jų sutuoktinės bei vaikai. Bešeimininkis turtas turėjo atitekti valstybei. Tačiau bute Žaliojoje gatvėje tuo metu jau vieni gyvenę Irena ir Eugenijus Stačiokai sulaukė netikėtos žinios - namas parduotas, todėl jiems reikia išsikraustyti.

J.Barauskaitei žinia, kad jai gali tekti kraustytis iš savo buto, trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus.

Pradėję aiškintis, kaip tai galėjo atsitikti, Stačiokai sužinojo, kad vienintelis Eugenijaus brolis Vytautas yra nebe Stačiokas, o Melnikas. Jo pavardė sutapo su Žaliakalnyje esančio pastato savininkų, išvykusių į JAV, pavarde. Tik vėliau pora išsiaiškino, kad tol, kol jie gyveno Žaliojoje gatvėje, tvarkė namą ir laukė jo privatizavimo, Eugenijaus ir Vytauto motina M.Stačiokaitė teisme paliudijo, jog būtent pastarojo sūnaus tikrasis tėvas yra K.Melnikas - dviejų minėtų oficialių namo paveldėtojų Amerikoje gyvenančių lietuvių tėvas. Tai suteikė galimybę Melniku tapusiam Vytautui pretenduoti į mirusio tėvo ir netikrų brolių turėtą turtą. Teisiškai paveldėjęs namą V.Melnikas jį pardavė Žanetai Kazlauskienei ir Arensui Petrui Kazlauskui.

Taip abi šeimos – Stačiokų ir Kazlauskų - įsitraukė į nesibaigiantį teismų maratoną. Naujieji savininkai, iškeldindami iš pastato Ireną ir Eugenijų Stačiokus, teisme prisiteisė 70 tūkst. litų kompensaciją už tai, kad šeima, kol vyko bylinėjimasis, name gyveno nemokėdama nuomos mokesčio. Į skolininkų sąrašą buvo įtraukti ir abu Stačiokų vaikai – Danijoje gyvenanti dukra Ingrida bei senutę prižiūrėti įsipareigojęs sūnus Arūnas. „Tiesiog sūnus ir dukra kadaise buvo registruoti Žaliojoje gatvėje, Amerikoje gyvenusiems Melnikams priklausiusiame name. Tad jie kartu su mumis tapo oficialiai skolingi už nuomą Kazlauskams“, - LŽ sakė I.Stačiokienė. Nė vienas iš Stačiokų ketverto jokio turto neturi, o jų pajamos – nedidelės. Tad vykdant teismo nutartį, pagal kurią Stačiokai butą Žaliojoje gatvėje įgijusiems Kazlauskams skolingi apie 70 tūkst. litų, ir buvo pasikėsinta į J.Barauskaitės turtą.

Individualus atvejis

„Sutinku, kad kreditorių interesai yra svarbūs ir privalo būti užtikrinti, tačiau jokiu būdu ne šiuo atveju, - įsitikinusi senutę J.Barauskaitę ginanti advokatė R.Kazlauskienė. - Manau, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo visiškai nepagrįstas ir naikintinas, tą, beje, ir padarė Kauno apygardos teismas.“

Ž.Kazlauskienė atsisakė susitikti su LŽ žurnaliste, trumpai telefonu pakomentavo situaciją ir pabrėžė, jog tuo atveju, jei teismai nuspręs nenaikinti A.Stačioko ir J.Barauskaitės rentos sutarties, senolės turtas, kaip dalis Stačiokų skolos, pereis jų šeimai, o močiute rūpinsis senelių namai. „Kol tęsėsi bylos, nieko negalėjome daryti ir su namu, esančiu Žaliojoje gatvėje. Jis dabar yra visai nugyventas. Rentos sutartis - vienintelis turtas, kurį Stačiokai turi. Galėtume kalbėti su ta šeima dėl jos skolos mums, bet jokio kompromiso niekas net neieško“, - sakė pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"