TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Oro projektas: už milijonus - nulis

2012 04 10 7:44

Tarptautinis Palangos oro uostas (POU), į kurio atnaujinimą per kelerius pastaruosius metus investuota beveik 100 mln. litų, pernai pirmą kartą gavo 95 tūkst. litų pelno. Tačiau pasiektas teigiamas balansas keistai sutampa su delspinigių, sumokėtų nuolatinės POU konkursų laimėtojos, suma, įtraukta į veiklos pajamas. Dar vienas fokus pokus.

Seimas prieš mėnesį jau antrą kartą grąžino Vyriausybei, tiksliau - siūlymo autorei Susisiekimo ministerijai (SM), tobulinti įstatymų projektus, turinčius atverti kelią tris valstybės įmones (Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus) paversti akcinėmis bendrovėmis. 2011-ųjų rudenį parlamentarai, baimindamiesi galimo oro uostų privatizavimo, tokią iniciatyvą taip pat atidėjo.

Šių metų kovo 13-ąją pristatydamas projektus Seime susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas aiškino, kad, remiantis prieš trejus metus dirbusių konsultantų siūlymais, kol kas valstybės valdomi oro uostai, pertvarkyti į akcines bendroves, delegavimo tvarka galėtų būti pasiūlyti didelėms tarptautinėms kompanijoms, turinčioms tokio darbo patirties. "Tarptautinei rinkai, jei sugalvosime, kad galime kam nors deleguoti valdymą, tai gali būti įdomu paketas, - tvirtino R.Vaštakas ir tuojau pat pridūrė: - Palanga (tarptautinis POU - red.) visada liks kaip papildomas krūvis, nes tas oro uostas, kuris dabar vykdo, sakysim, funkcijas ir skrydžių skaičius yra nedidelis, gali būti visiškai neįdomus niekam iš tų operatorių."

Ar gali būti, kad Seime kalbėjęs viceministras tikėjosi, jog šie jo žodžiai plačiosios visuomenės nepasieks? Juk jau keleri metai SM vadovybė viešumoje tik džiaugiasi esą vis gerėjančiais POU, neoficialiai vadinamo "R.Vaštako globotinės kromeliu" (kaip žinoma, 2010-ųjų pradžioje bendrovei pradėjusi vadovauti agronomės išsilavinimą turinti Jolanta Jucevičiūtė laikoma viceministro aplinkos žmogumi), rezultatais.

"SM mano, kad POU direktorė J.Jucevičiūtė dirba sėkmingai. Tai rodo, lyginant su prieš kelių metų faktais, gerokai pagerėję įmonės finansiniai rodikliai, augantis krypčių, skrydžių ir oro uoste aptarnautų keleivių skaičius", - teigiama praėjusią savaitę LŽ pateiktame susisiekimo ministro patarėjo Martyno Čerkausko atsakyme.

Džiaugiasi tik ministerija

Oficialiais duomenimis, pernai POU aptarnavo daugiausia keleivių per savo istoriją - 111 tūkstančių, arba 8 proc. daugiau nei 2010 metais (102,5 tūkst.). Be to, kaip pranešama, praėjusiais metais POU nuostolius pakeitė pelnas - 2010-aisiais nuostoliai sudarė 95 tūkst. litų, o 2011-aisiais gauta 95 tūkst. litų pelno. Įtartina simetrija.

Tačiau lėktuvų skrydžių skaičius smuko 6 proc. - iki 3 tūkstančių per metus, ir iš Palangos, kaip anksčiau, lėktuvai kyla tik į Rygą, Kopenhagą bei Oslą (pernai vasarą atidaryti maršrutai į Maskvą nutraukti nesibaigus sezonui dėl mažo keleivių skaičiaus, šįmet juos vėl žadama atnaujinti).

Nors rezultatai - apverktini, praėjusiais metais POU atnaujino keleivių terminalą, kuriame galima aptarnauti tiek Šengeno, tiek šiai erdvei nepriklausančių šalių piliečius. Darbai kainavo beveik 11 mln. litų. Degalų bazės sutvarkymas atsiėjo apie 7 mln. litų. 2012-2013 metų laikotarpiui POU ir Vilniaus oro uostui skirta 14,7 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, bet didžioji jų dalis atiteks Palangai - šiuo metu pradedamoms oro uosto avarinių gelbėjimo darbų pastato statyboms ir šiaurinio oro uosto lėktuvų pakilimo takui projektuoti.

Per kelerius metus į POU investuota jau apie 100 mln. litų, iš jų daugiau kaip 70 mln. litų - iš ES fondų. Regis, milžiniškų investicijų grąža tiki tik SM vadovybė, negailinti liaupsių POU ir jo naujosios vadovės veiklai. "POU yra radęs labai aiškią savo nišą šalies oro transporto sistemoje. Jei iki tol kam nors dar buvo kilę abejonių, ar jis reikalingas, pastarosios investicijos tas dvejones išsklaido. Pagrindinė šio projekto nauda - kad Palangos oro uostas, būdamas mažiausias Baltijos valstybėse, yra moderniausias. Čia keleiviams suteikiamos ekskliuzyvinės paslaugos. Pavyzdžiui, labai greitai sutvarkomi visi dokumentai, ko negali savo klientams pasiūlyti didelę apkrovą turintys tokie oro uostai kaip, tarkime, Rygos", - pernai itin brangiomis investicijomis į POU negalėjo atsidžiaugti susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkas Eligijus Masiulis.

Dar 2007-aisiais tas pats E.Masiulis, rengdamasis Seimo rinkimams, piktinosi, kad į POU rekonstrukciją investuoti milijonai ES lėšų, tačiau oro uostas vis tiek merdi, ir reikalavo, kad tuometinė SM vadovybė nurodytų tokią padėtį lėmusias priežastis.

Brangios kelionės ir patarėjai

Kadangi šiuo metu ministras E.Masiulis ir POU valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras R.Vaštakas nesirengia ieškoti kaltų dėl apverktinų Vakarų Lietuvos oro vartų veiklos rezultatų, o visuomenei teikia akivaizdžiai klaidinamus teigiamus skaičius, LŽ siūlo skaitytojams susipažinti su tikrąja padėtimi POU. Atspindėta ne kur kitur, bet paties POU ataskaitoje, pateiktoje Ūkio ministerijai.

Taigi 2011 metų 9 mėnesių veiklos ataskaitoje (metų suvestinė dar nepaviešinta) nurodoma, kad POU per minimą laikotarpį gavo 111 tūkst. litų pelno, tai yra "perpus mažiau nei planuota, ir 13 tūkst. litų mažiau nei per 2010 metų 9 mėnesius". Kaip žinoma, POU pelnas iki 2011-ųjų pabaigos sumenko iki 95 tūkst. litų, tad laimėjimais šioje srityje džiaugtis būtų sunku.

Pagal ataskaitą, per 9 praėjusių metų mėnesius už orlaivių priežiūrą ir keleivių aptarnavimą oro uostas uždirbo 2,9 mln. litų pajamų - 2 proc. mažiau nei tuo pačiu 2010-ųjų laikotarpį ir 5 proc. mažiau nei planuota. O štai iš kitos veiklos (nesusijusios su pagrindinėmis POU funkcijomis) gauta 0,5 mln. litų, tai yra 9 proc. daugiau nei planuota. Iš viso per 9 mėnesius POU uždirbo 3,7 mln. litų pajamų, o sąnaudų patyrė už 3,6 mln. litų (6 proc. daugiau nei 2010 metais).

Nemažą dalį POU išlaidų lėmė šalta ir ilga 2011-ųjų žiema. Tačiau, kaip nurodoma ataskaitoje, išlaidas didino ir kiti dalykai: "Sąnaudos komandiruotėms išaugo daugiau kaip dvigubai dėl išaugusio verslo kelionių skaičiaus, siekiant pritraukti aviakompanijas darbui POU. Išaugusias reklamos ir reprezentacijos sąnaudas iš esmės sudaro oro uosto viešinimas pritraukiant Rusijos aviakompaniją skrydžiui į Maskvą (žinia, "Ruslline" pasitraukė iš Palangos nesibaigus 2011-ųjų vasaros sezonui - red.), pristatant rekonstruotą keleivių terminalą."

POU išlaidas didino ir bendradarbiavimas su privačiais konsultantais, kurie, kaip LŽ ne kartą rašė, šios valdančiosios koalicijos veiklos metais įsitvirtino daugelyje valdžios kontroliuojamų įstaigų. "Išėjus iš darbo įmonės juristei, atsirado poreikis pirkti teisines paslaugas iš advokatų kontoros. Tam tikslui per šių metų 9 mėnesius išleista 11 tūkst. litų. Audito, mokestinėms ir finansinėms konsultacijoms išleista 10 tūkst. litų, iš kurių 5 tūkst. litų kainavo 2010 metų finansinių ataskaitų rinkinio auditas ir 5 tūkst. litų sumokėti audito kompanijai "Ernst & Young" už pagalbą parengiant medžiagą Vyriausybei dėl valstybės įmonėms ilgalaikiui turtui sukurti ar įsigyti gautų valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų apskaitymo", - nurodo ataskaitoje POU.

Reikia prisiminti, kad įmonė, brangiai perkanti finansines paslaugas, kas mėnesį savo buhalterei sumoka daugiau kaip 6 tūkst. litų (2011 metų III ketvirčio duomenimis - 6,6 tūkst. litų), tai yra vos truputį mažiau, nei uždirba POU vadovė J.Jucevičiūtė (7,3 tūkst. litų, tais pačiais duomenimis, - red.).

Delspinigiai - pelnui

Įdomiausi duomenys šioje POU ataskaitoje - informacija apie santykius su daugumą statybos darbų oro uoste atliekančia Vilniaus bendrove "Pireka" (neseniai pakeitė pavadinimą į "LitCon" - red.). Ta pačia, prieš kurią pradėtais tyrimais, portalo Alfa.lt duomenimis, itin domėjosi skandalingai prieš kelias savaites naujuoju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovu paskirtas Kęstutis Jucevičius ir kuri esą itin rūpi aukštiems politikams bei Valstybės saugumo departamento pareigūnams. Kaip skelbta, dėl "Pirekos" FNTT atlieka du tyrimus. "Tiksliau būtų galima sakyti, kad vykdė juos tuo metu, kaip FNTT vadovavo Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas, nes baiminamasi, kad FNTT pradėjus vadovauti K.Jucevičiui šie tyrimai bus nutraukti - šaltinių teigimu, tokia yra viena iš K.Jucevičiui duotų užduočių", - prieš kurį laiką rašė Alfa.lt.

"Pireka", kaip LŽ nurodė pati įmonė, POU pernai atliko keleivių terminalo plėtros projektavimo ir statybos darbus (už 9,041 mln. litų, be PVM) bei modernizavo degalų bazę už 7,52 mln. litų, be PVM. Tačiau nei POU, nei SM atstovai viešumoje nė karto nekalbėjo apie tai, kas fiksuota oro uosto ataskaitoje: "Pireka" vėlavo atlikti patikėtus darbus ir už tai susimokėjo, taip nuostolingą POU veiklą paversdama pelninga.

POU ataskaitoje teigiama, jog "užsitęsė degalų bazės ir keleivių terminalo rekonstrukcijos darbai", tad kaip kompensacija už tai "Pirekai" buvo priskaičiuota 274 tūkst. litų delspinigių. Ši suma, įtraukta į nepagrindines POU veiklos pajamas, gerokai timptelėjo į viršų įmonės pelningumą.

"Vienareikšmiškai sakyti, kad POU dirbo pelningai vien dėl šito fakto negalima, nes jūsų minimas lėšas įmonė panaudojo oro uosto veiklai, keleivių aptarnavimo kokybei gerinti", - nurodoma LŽ pateiktame susisiekimo ministro patarėjo M.Čerkausko atsakyme.

POU jau kuris laikas neoficialiai svarstoma, kad ši delspinigių suma, atsiradusi itin tinkamu laiku - įmonei bandant pagerinti veiklos rezultatus ir ataskaitas, - buvo sumokėta be didelių ginčų, lyg draugiškai padedant nuolat užsakymus teikiančiai darbdavei. Pati "Pireka" neoficialių susitarimų su POU egzistavimą griežtai neigia. LŽ pasiteiravus, kokiu pagrindu įmonė sumokėjo delspinigius POU (ar tokį sprendimą priėmė teismas, ar įvykdytas tarpusavio susitarimas), dabar jau "LitCon" direktorius Linas Piliponis nurodė: "Delspinigiai buvo sumokėti pagal rangos sutartį dėl technologinės įrangos (kuro siurblių) tiekimo vėlavimo. Tinkamą įrangą pavėlavo pateikti mūsų jungtinės veiklos partneris (UAB "Lietemas"), dėl to vėlavo objekto pridavimas, o mes nukentėjome finansiškai."

POU neatsisako ir toliau bendradarbiauti su "Pireka" ("LitCon"), nors anksčiau įmonė delsė atlikti darbus. "POU teks toliau dirbti su šia bendrove, nes ji, atitikusi visus techninius reikalavimus, laimėjo pastarąjį viešųjų pirkimų konkursą (gelbėjimo tarnybų pastato statybos - red.). Mes tikimės, kad įmonė pasimokys iš praėjusiais metais padarytų klaidų ir savo įsipareigojimus atliks laiku. To nepadariusi, ji vėl bus baudžiama ir turės mokėti delspinigius", - aiškino M.Čerkauskas.

Ateitis liūdna

Ar tokia galimybė - toliau geranoriškai mokami delspinigiai, lyg Potiomkino kaimuose padažyti fasadai, padedantys pridengti realią apverktiną padėtį, - nėra sąmoningai POU pasirinktas sprendimas, svarsto ir aviacijos specialistai, ir politikai.

"Kodėl ne? - LŽ sakė buvęs susisiekimo ministras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. - Pagrindines pajamas pastaruoju metu POU gauna ne iš aviacinės veiklos, kuri generuoja didžiulius nuostolius, bet iš kitų šaltinių. Į neatsiperkantį oro uostą investuojami milijonai didina objektų vertę ir tuo pat metu - amortizacinių atskaitymų išlaidas. Jau nuo kitų metų POU turės didžiulių nuostolių, jei nepadidins skrydžių ir keleivių skaičiaus. Padėtis žada būti labai liūdna."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"