TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Oro uoste - karas dėl statybų

2006 10 13 0:00
Vilniaus oro uostas įžvelgia daug kliūčių "flyLAL" planams jų teritorijoje įgyvendinti.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors oro bendrovė "Lietuvos avialinijos" turi leidimą statyti naują lėktuvų angarą, Vilniaus oro uosto vadovybė jos statybininkų neįsileidžia ir nieko nenori girdėti apie verslininkų planus turėti atskirą keleivių terminalą

Ant valstybinės Vilniaus oro uosto žemės stovintys pastatai, priklausantys privačioms bendrovėms, pradėjo kelti rūpesčių šioms panorus statyti lėktuvų remonto angarus ir keleivių terminalą. Nors "Lietuvos avialinijos" ("flyLAL") turi galiojantį statybos leidimą, statybininkai negali patekti į teritoriją. Vilniaus oro uosto administracijos teigimu, aviakompanija nėra pateikusi visų reikalingų dokumentų, todėl į strategiškai svarbų objektą statybininkams įeiti draudžiama.

"flyLAL" teigimu, nors nė vienas įstatymas nedraudžia aviakompanijai inicijuoti jai bei jos klientams reikalingų objektų statybos, įvairių valstybės institucijų biurokratai tuo abejoja.

Stabdo investicijas

Istoriškai susiklostė, kad dalis buvusių sovietinio "Aerofloto" pastatų Tarptautiniame Vilniaus oro uoste atiteko privačioms struktūroms. Dalį jų valdo Vilniaus investicijų bendrovė "Gafizzi Capital". Ji pastatus įsigijo iš pernai privatizuotų "Lietuvos avialinijų", rinkoje veikiančių su prekių ženklu "flyLAL". Du iš šių pastatų yra Vilniaus oro uosto teritorijoje.

Turto savininkas "Gafizzi Capital" pasirašė jungtinės veiklos 25 metų sutartį su aviakompanija "flyLAL", pagal kurią įsipareigojo investuoti iki 80 mln. litų ir pastatyti aviakompanijos veiklai reikalingus pastatus. Vilniaus oro uoste turėtų iškilti 2 nauji lėktuvų remonto angarai, keleivių terminalas, sandėliavimo patalpos ir administracinės patalpas su automobilių stovėjimo aikštelėmis vietoje 16 menkaverčių statinių. "flyLAL" yra numačiusi išsinuomoti naujuosius pastatus savo veiklai plėsti.

Šiuo metu gautas statybos leidimas statyti antrąjį lėktuvų remonto angarą. Dvišaliu susitarimu 2 seni pastatai nugriauti. Į naują angarą numatoma investuoti beveik 18 mln. litų.

Vartai užverti

Pasak "flyLAL" generalinio direktoriaus Arūno Griškėno, "Gafizzi Capital" priklausančių pastatų rekonstravimas specialiai aviakompanijos poreikiams yra antrasis "flyLAL" veiklos plėtros etapas.

"Šiuo metu beveik baigtas pirmasis aviakompanijos restruktūrizavimo etapas. Tolesnė svarbi jos plėtra siejama su infrastruktūros gerinimu. Valstybinio oro uosto paslaugos šioje srityje nėra tinkamo lygio, todėl "flyLAL" problemą nusprendė spręsti pati", - teigė įmonės vadovas.

Jam pikta, kad turint leidimą statyti negalima pradėti vykdyti darbų. "Vilniaus miesto savivaldybė yra išdavusi leidimą vykdyti statybas, o mūsų statybininkų oro uostas fiziškai neįsileidžia į teritoriją. Rašėme raštą Susisiekimo ministerijai, ši sušaukė posėdį, davė nurodymą oro uostui nebetrukdyti ir išspręsti kitus klausimus. Deja, nei vieno, nei kito veiksmo nesulaukėme", - apgailestavo "flyLAL" vadovas.

Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Mindaugas Ivanauskas tvirtino, esą išduoti statybininkams leidimus patekti į oro uosto teritoriją nebuvo pakankamo teisinio pagrindo. Oro uosto vadovas suabejojo ir statybos leidimo teisėtumu.

Griškėnui kelia nuostabą, kodėl oro uostas ėmė domėtis, kokiu pagrindu išduotas statybos leidimas. Jo teigimu, dokumentus bei paaiškinimus, kurių pagrindu gautas leidimas statyti, "flyLAL" oro uostui pateikė jau kitą dieną. Jis priminė, kad patys oro uosto atstovai suderino su "flyLAL" būsimas statybas.

Delsimą vertina milijonais

"Šiandien mūsų nuostoliai dėl statybų sustabdymo siekia daugiau nei 4 mln. litų. Neatmetame galimybės Vilniaus oro uostui pateikti ieškinį dėl patirtos žalos", - sakė Griškėnas.

Anot jo, "flyLAL" jau kreipėsi į keletą atsakingų valstybės institucijų oficialiai skųsdama oro uosto veiksmus. "Darbai nejuda iš vietos jau nuo rugpjūčio vidurio. Naują angarą turėjome pradėti eksploatuoti šių metų gruodį", - LŽ sakė "flyLAL" generalinis direktorius.

Anot jo, naujas orlaivių remonto angaras leistų aptarnauti dvigubai daugiau klientų, jų užsakymų dabar dėl vietos stokos negalima įvykdyti. Šiuo metu "flyLAL" Technikos departamentas gali vienu metu prižiūrėti du "Boeing" markės lėktuvus, o pastačius naują angarą - keturis tokius orlaivius.

Tikslas - stiprinti aviakompaniją

Griškėno teigimu, pastačius antrąjį angarą "flyLAL" tikisi gauti apie 20 mln. litų papildomų metinių grynųjų pajamų su gera pelno marža. Tai bendrovei leistų padidinti finansinius srautus, pajėgumą ir mokumą. Į valstybės biudžetą per metus įvairių mokesčių ir rinkliavų pavidalu papildomai būtų pervedama apie 2 mln. litų.

Teisiškai pastatai, priklauso "Gafizzi Capital", tačiau leidimas išduotas "Lietuvos avialinijoms". Ši aplinkybė kai kuriems rinkos ekspertams kelia abejonių dėl tokių statybų skaidrumo.

"Leidimas "Lietuvos avialinijų" vardu išduotas todėl, kad tik ji turi specifiniam objektui reikalingų ekspertų žinių. Tačiau su nuosavybės klausimu tai nieko bendro neturi, nes naujasis pastatas, kaip ir senieji angarai, priklausys UAB "Gafizzi capital", kuri finansuos statybą", - sakė Griškėnas.

Pasak jo, aviakompanija negali skirti lėšų tokioms investicijoms, atimdama jas iš tiesioginės veiklos. Angarui pastatyti reikia 18 mln. litų. "flyLAL" yra ne nekilnojamojo turto įmonė, o veiklos operatorius, todėl jai reikia, kad kas nors pastatytų pastatą ir finansuotų jo statybą", - sakė bendrovės vadovas.

Kliūva universiteto pastatas

Tarptautinio Vilniaus oro uosto generaliniam direktoriui Ivanauskui kliūva tai, kad šalia dviejų "Gafizzi Capital" priklausančių angarų yra ir trečiasis, priklausantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui. "Neturime jokio dokumento, įrodančio, kad "flyLAL" yra susitarusi su universitetu dėl šio angaro likimo", - LŽ teigė oro uosto vadovas.

Dokumentų, įrodančių susitarimą su VGTU, sakė pasigendąs ir Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas. "Kiek man žinoma, VGTU angaras kliudo statyboms, tad kol šis reikalas nebus teisiškai išspręstas, logiška, kad Vilniaus oro uosto vadovas nenori rizikuoti ir prisiimti atsakomybės už jo teritorijoje oro uostui nepriklausančius objektus", - aiškino Šalauskas.

Griškėną stebina tokie valdininkų priekaištai. "Susitarimuose

numatyta procedūra, kaip ir kokiu būdu statyboms iš dalies kliudantis angaras gali būti nugriautas. Bet VGTU angaro galime ir negriauti, nes ir tuo atveju galime pastatyti savąjį angarą - čia jau statybiniai klausimai. Tačiau kodėl oro uostas imasi ne savo vaidmens?" - stebėjosi "flyLAL" vadovas.

Pasak jo, statybos leidimas išduotas pagrįstai, - tai patvirtino ir paties oro uosto iniciatyva jį patikrinusi Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Mato monopolininko ambicijas

Oro uosto vadovo nuomone, "flyLAL" tiesiog ketino keistis su VGTU angarais, o tokius mainus esą vėliau uždraudė Vyriausybė. "Manau, todėl šis "flyLAL" susitarimas su VGTU yra negaliojantis", - teigė jis.

"Atrodo, kad Vilniaus oro uostas intensyviai ieško formalaus pagrindo neįsileisti į savo pašonę privačių verslininkų, nes jie galbūt sumenkins jo paties vaidmenį, kuris pagal visus požymius primena akivaizdžią monopoliją", - svarstė Griškėnas.

Anot jo, VGTU angaras statyboms netrukdo, jo šiuo metu net neketinama griauti. Tai bus galima daryti tik tada, kai su VGTU bus sutarta konkreti tvarka, kuri leis įvykdyti ankstesnį susitarimą kompensuoti už universiteto angarą, ir pasirašyti papildomi dokumentai.

Griškėno teigimu, "flyLAL" turi principinį susitarimą su VGTU, kaip su juo bus atsiskaityta už seną avarinės būklės angarą. "Beje, nugriauti kažkada iš tuometinių "Lietuvos avialinijų" už 30 tūkst. litų pirktą angarą įteisinus visus juridinius dokumentus VGTU finansiškai apsimokėtų. Bet čia jau jų reikalas", - pridūrė aviakompanijos vadovas.

Planuose - keleivių terminalas

"flyLAL" yra numačiusi statyti ir savo keleivių terminalą, jis turėtų iškilti vietoj administracinio-visuomeninio pastato, esančio oro uosto teritorijoje. Numatoma investicijų į naują terminalą vertė - apie 30 mln. litų.

Anot Griškėno, pastačius naują terminalą naudą pajustų visi. Keleiviams taptų patogesnė viešnagė Vilniaus oro uoste. Aviakompanija galėtų mažinti savo sąnaudas, greičiau grąžinti skolas ir plėtoti pelningą verslą. Oro uostas galėtų geriau paskirstyti nuolat didėjantį bendrą keleivių srautą.

"Reikšmingų nuolaidų nei rengiant naujus skrydžius, nei esant mažesnėms pajamoms žiemą gauti nepavyksta. Dėl to ieškome naujų būdų sąnaudoms mažinti", - sakė Griškėnas.

Anot jo, per metus "flyLAL" iš Vilniaus skraidina apie 300 tūkst. keleivių, oro uostui sumokama apie 15 mln. litų oro uosto mokesčių. Nuo 1992 metų "Lietuvos avialinijos" iš viso Vilniaus oro uostui sumokėjo daugiau nei 240 mln. litų įvairių oro uosto mokesčių - per 45 proc. visų jo pajamų.

Pastačius tokį terminalą maršrutų, kuriais galima būtų skristi iš Vilniaus, padaugėtų iki 55-70 (dabar yra maždaug 30). Žadama, kad tarp naujų skrydžių būtų ir tolimieji reisai į Azijos šalis, gal net už Atlanto. Ne ES šalių keleiviams, kuriems atvykstant į Lietuvą reikia vizų, terminale būtų įrengtos atskiros salės.

Vertina prieštaringai

Vilniaus oro uosto ir kai kurie Susisiekimo ministerijos atstovai skirtingai vertina "flyLAL" galimybę jai priklausančių pastatų vietoje organizuoti naujo keleivių terminalo statybą.

"Kol kas Vilniaus oro uosto detaliajame plane vietos naujam terminalui nenumatyta. Manau, kad tokio poreikio kol kas nėra. Galbūt "flyLAL" ekonomiškai būtų tikslingiau grąžinti skolas ir nemokėti palūkanų vykdant pelningą veiklą, negu imtis naujų statybų", - svarstė Šalauskas.

Vis dėlto ministerijos sekretorius neatmetė galimybės, kad toks terminalas atsiras. "Jeigu specialistai parengs dėmesio vertą pasiūlymą, detaliojo plano rengėjai jį svarstys, bet kol kas terminalo poreikio nėra", - tikino pareigūnas ir priminė, kad Vilniaus oro uostas jau pradėjo naujo 14 tūkst. kvadratinių metrų ploto terminalo statybą.

Vilniaus oro uosto vadovas - kategoriškesnis. Pasak Ivanausko, pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) reikalavimus negalima išskirti nė vieno vežėjo, visiems turi būti taikomi vienodi reikalavimai. "flyLAL" nebėra nacionalinis vežėjas", - tikino jis.

Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla stebisi "flyLAL" planais. "Statant tokį terminalą reikėtų skaičiuoti ir įvertinti, atsižvelgti į aviacijos saugos, muitinės, sienos tarnybos, Šengeno reikalavimo kriterijus", - aiškino pareigūnas. Kartu jis prisipažino, kad Europoje yra oro uostų, kurie didžiosioms skrydžių bendrovėms išskiria terminalo dalis.

Nenori maitinti biurokratų

Pasak "flyLAL" vadovo, planuodama terminalo statybas aviakompanija išnagrinėjo Europos teisę, pasaulinę praktiką, konsultavosi su oro uostų specialistais.

"Turime susitarimus su privačiais pastatų savininkais mums tinkamoje vietoje ir nepretenduojame į svetimą turtą ar interesus. Norime pasistatyti savo terminalą ir lėšas skirti geros kokybės paslaugoms kurti, o ne biurokratiniam ir nelanksčiam oro uosto aparatui, - atsikirto Griškėnas. - Oro uosto nenorą leisti statyti lėktuvo angarą galime paaiškinti nebent tuo, kad toks leidimas jų požiūriu, matyt, būtų netinkamas precedentas kitoms statyboms".

Griškėnas atmetė oro uosto atstovų ir valdininkų priekaištus, neva nebus galima suderinti privataus keleivių terminalo ir oro uosto veiklos. "Visos kitos - saugumo, eksploatavimo, informacinių sistemų - paslaugos yra viešos, čia monopolininkas Vilniaus oro uostas negali piktnaudžiauti ir neleisti prie jų prisidėti. Valstybės tarnautojų pareiga sukurti tvarką, pagal kurią šios viešosios paslaugos būtų prieinamos ir privačiam keleivių terminalui", - pabrėžė aviakompanijos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"