TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ortopediniai batai pritrynė skaudžią žaizdą

2015 07 15 6:00
Rimgaudas Rimošaitis: „Ar verta rizikuoti nešiojant nepritaikytą avalynę?". Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sveikatos valdininkai jau kurį laiką suka galvas, kaip tobulinti individualios ortopedinės avalynės skyrimo pacientams tvarką, mat dabar tie, kuriems reikia tokios pagalbos, dažnai jos negauna arba gauna netinkamą. Tiek gamintojai, tiek pacientai turi siūlymų, kaip keisti padėtį.

Ar pacientui reikalinga ortopedinė avalynė, nustato gydytojas. Jeigu ji skiriama, tada žmogus gali rinktis, į kurį iš specializuoto apavo gamintojų nori kreiptis. Paskambinus telefonu sužinoma, kiek laiko teks laukti eilėje.

Praranda porą batų

„Kol kas neradau įmonės, kuri sutiktų šįmet man padėti. Vieni siūlo įsigyti tiesiog ortopedinius batus, kiti tikina dėl eilių negalintys priimti užsakymo“, - pasakojo Kauno neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas. Be avalynės, pagamintos būtent jam, negalintis vaikščioti vyras pradėjo tuo rūpintis dar sausį.

2001 metais per konfliktą I. Mačiukui peiliu buvo sužalota dešinė koja. Kad nereikėtų jos amputuoti, atlikta ne viena sudėtinga operacija. „Nedaug trūko, kad apskritai būčiau nebegalėjęs vaikščioti. Tuomet mano gydymas valstybei būtų kainavęs gerokai daugiau negu ortopediniai batai“, - pažymėjo pašnekovas.

Anksčiau specializuotos avalynės porą jis gaudavo dukart per metus. Tačiau pasikeitus ortopedinių gaminių skyrimo tvarkai, tenka tuos pačius batus nešioti visus metus. Juos I. Mačiukas avi ir vasarą, ir žiemą, nes savų lėšų papildomai porai įsigyti nepakanka.

„Pikta, kad dėl ydingos sistemos neįgalieji nepakankamai aprūpinami, iš jų dar atimama ir viena pora batų - vietoj trijų porų per trejus metus skiriamos dvi. Kaip tai vyksta? Tarkime, užsisakau apavą liepą. Tada iki spalio laukiu, kol jį pagamins. Pagal esamą tvarką dėl naujos poros batų galiu kreiptis nebe liepą, o tik spalį. Taip per maždaug trejus metus nebetenku galimybės užsisakyti vienos poros“, - paaiškino I. Mačiukas.

Glumina eilės

Kauno krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Jolanta Beresnevičienė žino, kad daug neįgaliųjų susiduria su individualios ortopedinės avalynės užsakymo problemomis. „Pastarieji metai tikrai sudėtingi. Įmonės, realiai negaminančios individualios avalynės, Valstybinei ligonių kasai (VLK) pateikia priešingą informaciją ir pretenduoja į lėšas, kurios turėtų būti skirtos tikriesiems gamintojams. Susidaro ir eilės, ir finansavimo stygius“, - sakė ji.

J. Beresnevičienės teigimu, nesąžiningus gamintojus sunku kontroliuoti, nes neretai neįmanoma išsiaiškinti, ar avalynė negaminama todėl, kad to daryti neapsimoka, ar dėl to, jog įmonė tesugeba parduoti standartinį ortopedinį apavą. Anot jos, visi, kurie turėjo teisę iki gegužės užsisakyti batus, jau gavo juos arba netrukus gaus. Tačiau tiems, kurie į gamintojus galėjo kreiptis tik pavasario pabaigoje, senąjį apavą tikriausiai teks nešioti iki žiemos.

Lietuvos diabeto asociacijos tarybos narys Rimgaudas Rimošaitis LŽ pasakojo, kad ortopedinė avalynė diabetikams itin svarbi. „Mūsų oda nėra jautri. Į batą gali patekti akmenukas, o tai, kad jis įtrynė žaizdelę, pamatysi tik vakare. Jos gydymas gali užtrukti dvejus trejus metus. Tad ar verta rizikuoti nešiojant nepritaikytą avalynę?“ - kalbėjo vyras.

36 metus diabetu sergantis R. Rimošaitis pastaruosius 15 metų avi tik jam pasiūtus batus. Anksčiau nešiodavo tokią ortopedinę avalynę, kokią išgalėdavo įsigyti. Tačiau tai lėmė, kad jis neteko dalies dešinės kojos piršto, turėjo ištverti ne vieną operaciją.

Gaminti neapsimoka

LŽ duomenimis, valstybė kas mėnesį individualiai ortopedinei avalynei gaminti visoms Lietuvoje veikiančioms šios srities įmonėms skiria apie 109 tūkst. eurų. Tuo metu gamintojai deklaruoja paslaugų suteikiantys už 250 tūkst. eurų.

„Vadinasi, mums sumokama tik apie 40 proc. realios avalynės kainos. O atsisakyti gaminti negalime, nes esame pasirašę sutartis su VLK“, - dėstė AB „Ortopedijos technika“ generalinė direktorė Rūta Vilemienė.

Jos žodžiais, esama duomenų, kad pastaraisiais metais kai kurios bendrovės gudrauja ir, pateikusios pacientams masinės gamybos produktus, VLK praneša, esą pagamino individualią avalynę. Taip daugėja pretendentų į palyginti kuklų biudžetą. Negana to, į gaunančiųjų specializuotą avalynę sąrašus įtraukiami asmenys, kuriems pakanka paprastesnių ortopedinių batų.

„Individuali avalynė brangi. Ji gaminama konkrečiam žmogui, o užsakymas atliekamas rankomis“, - tvirtino R. Vilemienė.

UAB „Pirmas žingsnis“ direktorius Algimantas Astrauskas teigė, jog ši bendrovė gali atlikti itin sudėtingus individualius užsakymus, tačiau to daryti esant dabartinei finansavimo sistemai neapsimoka. „Ydinga praktika egzistuoja jau ne vienus metus. Daugelyje Europos šalių pora rankų darbo ortopedinių batų kainuoja 3 tūkst. eurų. O Lietuvoje valstybė tam skiria tik daugiau nei 100 eurų. Kas norės gaminti?“ - klausė jis.

Anot A. Astrausko, pagal sutartį su VLK kasmet pagaminama apie 500 porų batų, skirtų sunkiems ligoniams.

Problemą nagrinėja

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai tikino, kad R. Rimošaičio rašte iškeltą problemą ministrės Rimantės Šalaševičiūtės pavedimu šiuo metu nagrinėja SAM ir VLK specialistai.

VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė pažymėjo, kad išlaidoms už ortopedinę avalynę kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriama suma daug metų iš esmės nesikeičia, o tokio apavo kiekis per 5 metus padidėjo 1,6 karto.

„Lėšos, numatytos ortopediniams batams, visiškai panaudojamos, nes pagal dabartinę tvarką yra taip: kuo daugiau avalynės pagaminama, tuo mažesnė kaina mokama už vienetą. Pacientai, kuriems reikalingas toks apavas, gali pasirinkti bet kurią įmonę, sudariusią sutartį su VLK. Tai bendrovei už pagamintus batus ligonių kasos perveda pinigus", - aiškino VLK atstovė.

Anot jos, įmonėse nuolat atliekami planiniai ir neplaniniai patikrinimai. Taip esą siekiama užtikrinti, kad pacientams būtų siūloma kokybiška ir keliamus reikalavimus atitinkanti avalynė. Jei per patikrinimus randama nekokybiškų gaminių, lėšos, kurias sumokėjo VLK, turi būti grąžintos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"