TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Osle teisę išmainė į mediciną

2013 12 14 6:00
Norvegijoje D.Kuliešiūtė prisipažįsta radusi namus, tačiau jos tėvynė visada bus Lietuva. Asmeninio albumo nuotraukos

Osle dvejus su puse metų gyvenanti Dovilė Kuliešiūtė, vadovaujanti Norvegijos lietuvių jaunimo sąjungai, visa širdimi stengiasi prisidėsi prie Norvegijos lietuvių ir socialiai atsakingų Lietuvos verslo įmonių bendradarbiavimo projekto „Backto.lt“, skirto talentingam išeivijos jaunimui Osle. Lietuvė tiki: mums reikia ne sienas statyti, o tiltus.

Atsidurti Norvegijoje nebuvo Dovilės gyvenimo planas. "Tai nutiko spontaniškai, tiesa, intuicija ilgą laiką kuždėjo, kad turiu čia atvykti, tačiau kada ir kaip, nebuvo aišku. Domėjausi norvegų muzika, jų kultūra, skandinavišku mentalitetu, todėl pribrendus būsenai "dabar arba niekada", neliko abejonių, kur vyksiu. Tuomet tarp studentų buvo populiaru vasarą vykti į Jungtines Valstijas pagal programą "Work and Travel", bet aš nusprendžiau praleisti vasarą šiaurėje", - prisiminė Dovilė.

Keičia profesiją

Norvegų kalbą pašnekovė pradėjo mokytis vos daugiau nei prieš metus, nes vis atrodė, kad ilgai neužsibus. Stebėjo ir analizavo viską aplinkui: darbo rinką, kultūrą, žmonių santykius su vietiniais ir atvykėliais. Tarsi matavosi miestą pagal save, kol galų gale atėjo laikas priimti sprendimus ir atsakyti į svarbiausius klausimus. "Teisininko išsilavinimas Norvegijoje yra labiau kliūtis negu pranašumas – būtina sklandi norvegų kalba, reikia išmanyti ne tik tarptautinę, bet ir norvegų teisę, o tai - nemenka laiko, finansų investicija, mat teisės studijos trunka penkerius metus. Tada privalėjau savęs paklausti, ar tikrai to noriu? Jeigu ne, kas toliau? Apmąsčiusi pajutau, kad Osle randu viską, ko man reikia, ir gerai jaučiuosi. Iš esmės čia ne atradau save, o kuriu save iš naujo. Ir mane tai įkvepia", - tikino iš teisės į mediciną pasukusi lietuvaitė.

Nors D.Kuliešiūtė geba studijuoti kartu su norvegais, nesiliauja tobulinusi norvegų kalbos - norint gerai ją išmokti neužtenka nei metų, nei dvejų. Pasak Dovilės, vietiniai labai griežti dėl kalbos, ypač profesinėje erdvėje.

Su aplankyti atvykusiais "SubtiluZ" vaikinais.

Poezija - pažinti jausmus

Prieš vykdama į užsienio šalį D.Kuliešiūtė buvo girdėjus, kad etniniai norvegai uždaresni, atsargiau bendraujantys, bet labai mandagūs ir rūpestingi. "Tiesa sakant, vienu metu net skaičiau skandinavų poeziją siekdama išsiaiškinti, kaip norvegai išreiškia savo jausmus. Pasirodo, kaip ir visi", - sakė Dovilė.

Pašnekovė tikino, kad jai patinka norvegų mentalitetas ir tai, kad jie laikosi tam tikrų taisyklių, yra ganėtinai organizuoti. Šalyje daug galimybių žinantiems, ko tiksliai nori, ir to kryptingai siekiantiems žmonėms. Kol kas Dovilės nė vienas norvegų būdo bruožas neerzina. Jeigu taip nutiktų, ji paklaustų savęs: "Jei erzina, kodėl tada aš čia?"

"Nesuprantu burnojančiųjų apie šalį, valdžią ir kitus dalykus. Jeigu nepatinka – oro erdvė atvira. Važiuok ten, kur geriau. Ne valstybė mus kvietė, patys ją pasirinkome, ir susierzinimo priežasčių reikia ieškoti savyje. Suprantu, nebūna namų be dūmų, bet juk visada bloga žinia skrieja dešimt kartų greičiau negu geroji", - samprotavo lietuvė.

Jai smagu diskutuoti su intelektualiais žmonėmis apie valstybės politiką, suvokti skirtumus tarp šalių, kultūrų, dalytis patirtimi. Anot Dovilės, nebūtina viską mėgti, bet jeigu ko nors nesupranti, nereikia šaukti, kad tai visiška nesąmonė, kaip kad mėgsta dažnas lietuvis. Pašnekovė įsitikinusi, kad protingesni norvegų sprendimai, mąstymas lėmė, jog ši šalis ne vienus metus yra tarp pažangiausių valstybių pasaulyje.

Įsidarbino slauge

Dovilė juokėsi, esą gimtinėje rinkosi studijuoti teisę, nes buvo kvaila. "Kai Lietuvoje baigi gimnaziją su pagyrimu, ne prestižas studijuoti ne universitete, ir ne ekonomiką arba teisę. Jeigu ne pasirinktos gana retos krypties magistro studijos, sakyčiau, kad iššvaisčiau daug laiko universitete. Tačiau dabar man aišku, kad niekas nevyksta be priežasties. Darbe jau praverčia anksčiau įgytos žinios. Deja, dar ne iki galo išnaudojau savo išsilavinimą. Būtent lietuviškos bioteisės ir bioetikos magistro studijos įkvėpė susieti savo tolesnį gyvenimą su medicina, sveikatos mokslais", - prisipažino Dovilė.

Po beveik pusės metų praktikos Norvegijos vėžio tyrimų institute, kur dirbo prie mokslinių projektų paraiškų bioetikos komitetams, lietuvė suprato, kad jai trūksta elementarių medicinos žinių ir medicininės norvegų kalbos išmanymo. Tai skatino baigti labai intensyvius kvalifikaciją sveikatos srityje suteikiančius anatomijos ir fiziologijos kursus. Paskui panūdo sužinoti, kaip veikia sveikatos įstaigos. Mergina įsidarbino slauge paliatyviosios slaugos skyriuje, o ten atsivėrė tikrai ne vadovėlinės tiesos. Žingsnis po žingsnio suprato, kad darbas su pacientais, jų gerovės siekis, problemų sprendimas, sveikatos paslaugų prioritetų numatymas ir resursų skirstymas bei medicinos etika – sritys, kurios ją ypač domina, tačiau būtina baigti studijas Norvegijoje. Šiuo metu su 40 kolegų norvegų D.Kuliešiūtė studijuoja sveikatos paslaugų valdymą ir sveikatos ekonomiką Oslo universitete.

Žino Rusnę ir Vilnių

Gimusi ir augusi vaizdingoje Rusnėje D.Kuliešiūtė neįsivaizduoja savo gyvenimo be vandens ir gamtos. Svarstė, kad dar ir todėl Osle rado vidinę pusiausvyrą. Šmaikštavo, esą siela atsigavo sužinojus, jog Oslo viešojo transporto mėnesio bilietas galioja ir bent penkiems Oslo fiordams. "Ko gero, daugelis mano draugų ir kolegų žino daugiau apie Rusnę negu apie Vilnių. Tad jei sutiksite kokį užsienietį, kuris Lietuvoje žino tik du miestus – Vilnių ir Rusnę, žinokite, ko gero, jis pažįsta ir D.Kuliešiūtę", - linksmai dėstė lietuvaitė.

Rusnėje gyvena Dovilės mama, dukros žodžiais tariant, stipriausia moteris, kokią jai tekę pažinti gyvenime. Aplanko ją tikrai ne rečiau nei gyvendama Vilniuje. Nors pastaraisiais metais atostogų Dovilė neturi, bet trumpai ištrūksta, kai studijų, darbo ar praktikos tvarkaraštis kiek laisvesnis. Šiais metais aplankė bičiulius Paryžiuje, su kolegomis keliavo po Islandiją, jaunimo bendruomenės reikalais lankėsi Taline ir keletą kartų buvo grįžusi į Lietuvą. "Stengiuosi vykti ten, kur yra mano artimų bičiulių, o jų – vos ne kiekviename Europos mieste. Manau, jog po Naujųjų skrisiu į Briuselį gerti kavos ir valgyti belgiškų vaflių, o vasarą, surinkusi artimų bičiulių komandą, geriau susipažinsiu su Norvegija", - svajojo pašnekovė.

Norvegijos jaunimo sąjunga švenčia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Jaunimo sąjunga

Norvegijoje mokosi, dirba daug jaunų, šviesių asmenybių. Daugelis jų susibūrę į Lietuvių jaunimo sąjungą, Dovilė jai vadovauja. Jaunimas sėkmingai bendradarbiauja su Norvegijos filmų institutu ir jau dvejus metus iš eilės organizuoja Lietuviško kino dieną Osle, pristato tiek Lietuvoje, tiek ir Norvegijoje gyvenančių autorių kūrybą. "Norime, kad ši diena išaugtų į gražią rudens kino tradiciją Norvegijoje – lietuvių kino festivalį. Taip pat organizavome keletą socialinių renginių - "Protmūšių kovas", dviračių žygį, labdaros ir paramos fondo "Rugutė" Lietuvoje paramos akciją bei prisidėjome prie lietuvių kultūros puoselėjimo - rengėme akordeono koncertą, projekto „Misija Sibiras“ pristatymą. Atstovaujame Norvegijos lietuvių jaunimui kongresuose, konferencijose. Šiuo metu mūsų galvose verda daugybė idėjų, kurias realizuodami ne tik mokome, bet ir mokomės vieni iš kitų", - apie jaunimo sąjungos veiklą pasakojo Dovilė.

Be kita ko, ji prisipažino esanti melomanė, be muzikos negalinti nė žingsnio, bet juokėsi, kad ir pačiai keista, negroja jokiu muzikos instrumentu. Jeigu laisvesnio laiko nėra tiek, kad spontaniškai nulėktų pas kokį nors bičiulį Europoje, eina į koncertą. Rinktis Norvegijoje yra iš ko. Netrūksta nei vietinių, nei tarptautinių atlikėjų. "Įgyvendinau ir atidaviau duoklę savo paaugliškoms svajonėms – "Beakstreet boys", "Nickelback" ir daugeliui savo dabartinių įkvėpėjų. Jau nekalbu apie visiems gerai žinomas norvegų grupes AHA ar "Royksopp", mano ausys gyvai mėgavosi Siverto Hoyemo, Maria Mena, Suzzane Sundfjor muzika. Vis dar laukiu tikro garso "Kings of Convenience" ar Ane Brun, muzikavusios su Peteriu Gabrieliu, pasirodymų. Neapsakomai gera buvo girdėti Jamie Woono, Jassie Warie, "Little Dragon" koncertus. Tiesa, daug lietuvių artistų atvyksta pasipinigauti į Norvegiją, bet manęs jų muzika neįkvepia, todėl neteko dalyvauti jų koncertuose. Nebent atvyktų Domantas Razauskas, Jurga Šeduikytė, "mmpsuf" ar "Golden Parazyth". Supratote užuominą?" - šyptelėjo Dovilė.

Pasak merginos, tėvynė jai yra ir bus viena – Lietuva, ten kur gimė ji, jos tėvai. Norvegija jau tapo namais, kur gyvena, dirba, auga kaip asmenybė, galbūt sukurs šeimą. "Nežinau, ar grįšiu. Tiksliau, nežinau kada. Ir ar reikia? Kol augu ir tobulėju čia ir kol nusileidus Oslo oro uoste pilve skraido drugeliai, tol būsiu čia. Tai individualu. Kaip ir meilė. Myli, ir tiek. Daugeliui gal ir neaišku už ką, o pačiam dėl to klausimų nekyla", - tvirtino Dovilė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"