TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

P. Auštrevičius: pabėgėlių priėmimas – tarsi lietuvybės išbandymas

2016 01 04 8:00
"Ar mes tikime, kad lietuvybė gali adaptuoti kitų tautų kultūras?" - klausė Europos parlamento narys Petras Auštrevičius. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Europarlamentaras Petras Auštrevičius į savo namus priimtų pabėgėlių iš Sirijos. Tai būtų ne pirmas kartas, kai jis padeda svetimšaliams. Mat jau buvo priglaudęs Ukrainos karį, sužeistą per mūšį ir gydytą Lietuvoje. Politikas mano, kad reikia nebijoti ir drąsiau tai daryti.

Europos Parlamento narys P. Auštrevičius mano, kad Lietuvos valdžiai ir savivaldybėms bus sunkoka rasti pakankamai vietų apgyvendinti pabėgėlius. „Mano nuomone, turime parodyti, kad esame humaniški ir atviri, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo politikas. – Tai ne vieno mano užgaidos, taip nusprendė mūsų šeima. Mes priimtume gyventi pabėgėlių šeimą.“ Jis mano, kad tai gali nutikti gana greitai, dar sausio mėnesį.

Kaip sakė P. Auštrevičius, pabėgėlius priglaustų būste prie Vilniaus. „Tai mano vaikystės namai, kuriuose esu gimęs ir augęs, – detaliau paaiškino jis. – Ten yra šildymas, kiti patogumai. Žmonės turėtų puikias sąlygas ir nekiltų jokių problemų.“

Ukrainietis neteko ir sveikatos, ir šeimos

P. Auštrevičiaus šeima jau rūpinosi ukrainiečiu, dėl tam tikrų aplinkybių atsidūrusiu mūsų šalyje. Ukrainos karys fronte buvo sužeistas ir vėliau gydomas Lietuvoje.

Pasak P. Auštrevičiaus, per keletą pastarųjų metų Ukrainos žmonės patyrė daug praradimų. „Vieni neteko darbo, turto, pajamų šaltinio, kiti – sveikatos, šeimos, artimųjų, bičiulių... Mums net sunku įsivaizduoti, ką reiškia išeiti į frontą“, – teigė Lietuvos politikas.

Ukrainietį, kuriuo pasirūpino P. Auštrevičius, paliko žmona. Pats Ukrainos karys buvo sužeistas, kontūzytas. Po karo patirčių grįžti į civilį gyvenimą jam buvo sudėtinga, ypač kai artimas žmogus nebelaukė. Kaip sakė P. Auštrevičius, vyro skausmai buvo ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai.

Ukrainos karys po sužeidimų ir kontuzijos buvo gydomas Lietuvoje. Tačiau vėliau jis tiesiog neturėjo kur dėtis. Tad jį kuriam laikui priglaudė europarlamentaras, pasitaręs su šeima. Ukrainietis vėliau liko gyventi mūsų šalyje. Dabar jis jau savarankiškai kuriasi, bando pritapti Lietuvoje, šiuo metu dirba statybininku.

Jautrus pragmatizmas

Dėl pabėgėlių P. Aušrevičius siūlo elgtis pragmatiškai. Pasak jo, Lietuvai nauda gali būti dviguba: pagelbėtume žmonėms ir paskatintume savo šalies darbo rinką – gautume daugiau darbo rankų. Politikas mano, kad ypač reikėtų padėti ukrainiečiams, nes savo šalyje jie kovojo, be to, Lietuvos atžvilgiu jie nusiteikę pozityviai. „Ukrainiečių mentalitetas panašus į mūsų, jų integracija paprastesnė, – mano P. Auštrevičius. – Žmonės labai nori kabintis į gyvenimą.“

Anot politiko, lietuviška realybė kartais būna nesvetinga. Tarkime, ukrainiečiai guodžiasi, kad Lietuvoje jiems sunku gauti pabėgėlio statusą. P. Auštrevičius mūsų šalies valdžią vadino žiopla. „Reikia baigti su populizmu. Ir priimti sprendimus, – kalbėjo jis. – Iš Ukrainos priėmėme tik 50 šeimų. Na, kiek tai yra? Juk iš Lietuvos per savaitę po 50 šeimų išvažiuoja. Kaimas tuštėja. O mes drebame ir trypčiojame vietoje. Tą dalyką reikia spartinti.“

Ukrainos žmonės gerbia Lietuvą dėl palaikymo, rėmimo. P. Auštrevičius priminė, kad ukrainiečių dėkingumas yra tikras ir nuoširdus. „Galėtume tiek jiems, tiek sau padėti. Ir pasakyti pasauliui: štai, mes ištiesėme pagalbos ranką“, – kalbėjo jis.

„Nereikia bijoti“

Politiko nuomone, vis dar esame atsitvėrę aukštomis sienomis. „Per Lietuvai svarbias dienas viską prisimename, padejuojame, po to vėl grįžtame į padriką tikrovę, – teigė P. Auštrevičius. – Vėl pritrūkstame žvilgsnio į kitus, atgailos, nuoširdumo...“

Pabėgėlių priėmimą jis vadino lietuviškumo išbandymu. Politikas kalbėjo: „Ar mes tikime, kad lietuvybė gali adaptuoti kitų tautų kultūras? Jei tikime lietuviškumu kaip gyvensenos ir kultūros koncepcija, kurią gali priimti ir kiti, kodėl to nepabandžius? Nereikia bijoti. Tada bus matyti, kas veikia ir kas ne, ką patiems galbūt reikia taisyti.“

Europarlamentaro nuomone, reikia drąsiai eiti į ateitį. „Žengę drąsų žingsnį didžiuotumės savimi“, – įsitikinęs P. Auštrevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"