TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

P.Gylys: "Antrojo nuosmukio grėsmė - reali"

2011 09 26 0:00
Ekonomistas P.Gylys: "Mūsų sistema sukonstruota taip, kad labiausiai visada nukenčia sunkiausią naštą nešantys paprasti žmonės."
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Ekonomistas Povilas Gylys ragina Lietuvos valdžią rimčiau vertinti iš užsienio sklindančius nuosmukio signalus. Susiklosčius liūdniausiam scenarijui, mūsų kraštą vėl siaubtų sunkmečio banga.

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas P.Gylys atkreipia dėmesį, kad dauguma pasaulinės ekonomikos rodiklių ima blogėti. Itin daug nerimo kelia padėtis euro zonoje ir JAV. Prie to prisideda ir dar didesnį sąmyšį įnešančios įvairios reitingų agentūros.

Apie tikimybę mūsų kraštui patirti dar vieną ekonomikos nuosmukį, galimas jo pasekmes, kitų metų valstybės biudžetą ir finansines perspektyvas - "Lietuvos žinių" interviu su POVILU GYLIU.

Ekonominė padėtis rimta

- Didžiausią susirūpinimą pastaruoju metu kelia kalbos apie antrąją recesijos bangą. Jūs tokias prognozes vertinate kaip realią grėsmę ar kaip "spekuliantų" pučiamą burbulą?

- Manau, kad grėsmė reali. Negalima sakyti, jog ji išsipildys 100 procentų, tačiau daugelis globalios ekonomikos rodiklių yra neigiami ir matyti tendencija, kad jie dar labiau blogės. Tarptautinio valiutos fondo atstovų teiginiai apie JAV ekonomiką ir įvykiai euro zonoje rodo, kad ekspertai nėra nusiteikę optimistiškai. Juoba kad iš darbotvarkės niekada nebuvo išbrauktas klausimas dėl galimo ekonominio "double dip" (dvigubo panirimo).

- Spėlionių yra daug ir įvairių. Pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę neseniai pasiekė prognozė, esą tik 17 proc., kad antra sunkmečio banga bus. Kokia Jūsų prognozė Lietuvai?

- Skeptiškai vertinu tokius tikimybinius skaičiavimus. Kadangi veiksnių esama labai daug, procentų pateikimas neatrodo solidžiai. Tačiau tikimybė - tikrai reali. Be to, Jungtinės Karalystės padėtis gerokai geresnė nei Lietuvos. Britai gali vykdyti savarankišką monetarinę politiką, jų piniginis vienetas nesusietas su euru.

- Vis dėlto jeigu finansinis nuosmukis mus užkluptų antrąkart, kokių padarinių sulauktume?

- Pirmiausia tai atsilieptų Lietuvos eksporto rinkoms. Kadangi didžiausios mūsų viltys visada sietos su eksportu, o Lietuvoje aiškios makroekonominės politikos nėra, blogėjant išoriniams veiksniams pirmiausia būtų smogta per nacionalinį produktą. Tai neigiamai paveiktų ir jį, ir viešuosius finansus, ir nedarbo lygį.

- Kam tektų labiausiai nusivilti - paprastam žmogui, stambiam kapitalui ar smulkiesiems verslininkams?

- Mūsų sistema sukonstruota taip, kad labiausiai visada nukenčia sunkiausią naštą nešantys paprasti žmonės. Yra tokių sričių, ypač infrastruktūros, kurios gali ir nepajusti didelių pasekmių. Viskas priklausys nuo neigiamų veiksnių masto. Smūgiai bus ne tokie skaudūs tiems, kurie turi monopoliją, pavyzdžiui, energetikoje ar vandens tiekimo srityje. Jie galėtų vėl pasinaudoti išimtine padėtimi ir savo bėdas suversti kitiems.

Turi didelių abejonių

- Visi lyg ir sutarė, kad prie pirmosios krizės bangos nemažai prisidėjo komerciniai užsienio kapitalo bankai. Prabilta, kad juos reikia gerokai labiau kontroliuoti. Ar šioje srityje matote poslinkių?

- Manau, kalti buvo ne tiek komerciniai bankai, kiek Lietuvos bankas, leidęs jiems įsisiautėti. Komerciniai bankai pagal mikroekonomikos logiką norėjo užimti kuo didesnę kreditinės erdvės dalį. Jų elgesys buvo logiškas, o makroekonominės pasekmės buvo itin blogos. Lietuvos bankas neatliko savo misijos, neatstovavo viešajam interesui - išlaikyti makroekonominį stabilumą. Jeigu būtų elgtasi priešingai, krizė nebūtų buvusi tokia skaudi.

Tačiau kai kurių teigiamų požymių matau, nors jie nėra stiprūs. Bėda, kad Lietuvos banko vadovas (Vitas Vasiliauskas - red.) nėra ekonomistas. Galbūt jis per kelerius metus išmoks makroekonomikos, bet jei reikėtų priimti neįprastus sprendimus, jam pritrūktų profesionalios nuojautos. Ji randasi tik ilgą laiką dirbant šioje sferoje. Tad teisininko paskyrimas Lietuvos banko vadovu, švelniai tariant, buvo rizikingas.

- Apie dabartinį Lietuvos banko valdybos pirmininką V.Vasiliauską ir anksčiau kalbėdavote kritiškai. Bet gal įžvelgiate ir teigiamų jo veiklos aspektų?

- Jo pažadai kontroliuoti komercinius bankus, kad jie neįsisiautėtų, nedidintų paslaugų kainų, - pozityvus dalykas. Reikia tai pripažinti. Tačiau labai abejoju, ar jis pajėgus reaguoti į didesnio masto makroekonominius sukrėtimus. Viską parodys laikas.

Pajusime euro zonos krizę

- Pastaruoju metu itin "serga" Europos pietinė dalis - Graikija, Ispanija, Portugalija. Iš ten sklinda daug neigiamų signalų. Kaip padėtis tose valstybėse atsilieps mums?

- Dar pratęsiu sąrašą. Neseniai pažemintas Italijos kreditinis reitingas. Tai dar vienas smūgis viltims, kad euro zona greitai išsikapstys. Manau, kad ir kredito vertinimo agentūros daro labai blogą darbą, kurį vadinu viešosiomis globalinėmis blogybėmis. Jos

savo vertinimais ir reitingų mažinimu tik prisideda prie situacijos bloginimo. Jos veikia procikliškai: kai situacija blogėja, numuša reitingą, tad padėtis dar labiau pablogėja. Ar mums to reikia? Gaila, kad pasaulis neturi galingų institucijų, kurios iš tikrųjų kalbėtų globalinių viešųjų interesų vardu ir sutramdytų privačias reitingų agentūras.

Manau, kad toks agentūrų elgesys atsilieps ir mums. Nors visos minėtos šalys toli, tačiau jos - Europos Sąjungos (ES) dalis. Matome, kas nutiko Graikijai jai taupant - bendrasis vidaus produktas krito beveik 7 procentais. Jeigu Europos pietūs kenčia, mažėja mūsų eksporto rinkos. Dalis mūsų prekių eina į visas ES valstybes. Jų perkamoji galia, galimybės importuoti mažėja, taigi mūsų galimybės eksportuoti taip pat traukiasi.

Stinga vaizduotės

- Vyriausybė jau pradeda dėlioti kitų metų valstybės biudžeto projektą. Kaip manote, dėl ko šiemet užvirs aštriausios diskusijos?

- Niekaip neišeiname iš virtuvinio požiūrio į viešuosius finansus, nesugebame pažvelgti į juos panoramiškai. Labiausiai nuogąstauju, kad vėl bus institucijų tarpusavio pasitampymas nekreipiant dėmesio į tai, kas vyksta pasaulyje, į tai, kad mokesčiai ir išlaidos - fiskalinės politikos dalys, per kurias galima paveikti ekonomiką teigiama linkme.

Kyla klausimas, ar iš tiesų negalime rimčiau pagalvoti apie progresinių mokesčių įvedimą. Progresiniai mokesčiai - stipresni automatiniai ekonomikos stabilizatoriai nei proporciniai mokesčiai. Vakaruose turtingi žmonės sutinka prisidėti prie nacionalinių interesų ir pasisako už tai, kad jiems būtų didinami mokesčiai. Tačiau Lietuvoje tokių kalbų nėra. Jei papildomai prisidėtų bent 100 mln. litų, tai jau būtų tam tikras indėlis ir mažesnė socialinė įtampa. Ypač gėda, kad nuo minimalios algos dar atskaitomi mokesčiai. Kokie mokesčiai nuo 800 litų? Jeigu mes taip po kruopelytę nagrinėjame biudžetą, kyla diskusijos, iš kur paimti milijardą ar daugiau. Tačiau jeigu mąstytume panoramiškai, tartumėmės su visuomene, su turtingaisiais, situacija būtų kitokia.

Nelengvi laikai dar tik ateina ir mes dar patirsime rimtų išbandymų. Dabar susidaro įspūdis, kad gyvename vandenyno viduryje esančioje saloje ir dėl to niekas mūsų nepalies. Patys nieko nenorime keisti, o jei keičiame, tai nebent detales.

- Galbūt kitų metų biudžetas mums žadės geresnę perspektyvą? Gal ir politikų išliaupsintas Mastrichto kriterijus taip pat jau ne už kalnų?

- Kas iš mūsų gali garantuoti, kad euro zona dabartiniu pavidalu išliks iki 2014 metų? Kas gali garantuoti, kad mus, ypač jei sulauksime antro smūgio, kas nors norės priimti į euro zoną? Geriau būtų susėsti ir apsvarstyti strategines alternatyvas. Įsikimbame į antraeilius klausimus, nors turėtume ruošti ir kitus scenarijus. Lietuvoje dabar kalbama tik apie biudžeto deficitą. Kodėl dabar taip drastiškai veržiamės diržus? Tik dėl vieno tikslo? Tiesiog nėra strateginio mąstymo. Pasaulio padėtis labai rimta. Gal apvaizda bus palanki ir nebus antrojo nuosmukio, bet visada turime ruoštis ir blogesniam variantui. Dabartinė padėtis tiesiog demonstruoja vaizduotės stoką.

- Vyriausybė užsimena apie galimą minimalios algos didinimą kitąmet. Ar tai bent iš dalies prisidėtų sprendžiant mūsų socialines problemas?

- Kai gauni tik 800 litų, 50 litų taip pat yra pinigai. Kita vertus, tokie pinigai iš esmės nesprendžia skurdo problemos. Juoba kad gėdingai imame mokesčius nuo minimalaus darbo užmokesčio. Jeigu didelis gyventojų sluoksnis neturi perkamosios galios, tai yra blogai ir verslui, ir valstybės biudžetui. Viskas yra susiję. Svarbiausia, kad sprendžiant iškilusias problemas nebūtų prisidengiama pensininkais ir mažiausias pajamas gaunančiais žmonėmis. Mes juos panaudojame kaip įrankį, kad gintume turtingų žmonių interesus. Atėjo laikas viduriniajai ir pasiturinčiai klasei rimčiau prisidėti prie valstybės išlaikymo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"