Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pabėgėliai bėga iš Lietuvos

 
2017 05 26 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nors iki metų pabaigos mūsų šalis yra įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius iš konfliktų krečiamų Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių, per pusantrų metų į Lietuvą perkelta tik kiek daugiau nei 300 prieglobsčio prašytojų. Be to, didžioji jų dauguma nepanoro integruotis ir išvyko į kitur.

Pagal Europos Sąjungos (ES) programą į Lietuvą nuo 2015 metų pabaigos iki šiol buvo perkelti 309 prieblobsčio prašytojai iš Sirijos, Irako, Eritrėjos. Iš jų 230 prieglobsčio prašytojų paliko mūsų šalį ir išvažiavo gyventi į kitas valstybes.

Norint įgyvendinti susitarimą, iki sausio į mūsų šalį turėtų atvykti 796 asmenys, laikinai apgyvendinti Italijoje, Graikijoje ir Turkijoje. Nors Briuselis siunčia signalus dėl sankcijų, kurios gali grėsti neįvykdžius įsipareigojimo, tikimasi, kad prieš Lietuvą nebus pradėtos pažeidimo procedūros.

Atrodome gana gerai

Kitą savaitę vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno vadovaujama delegacija vyks į Italiją ir su šios šalies pareigūnais kalbėsis apie ten laikinai apgyvendintų prieglobsčio prašytojų greitesnį perkėlimą į Lietuvą.

Iki šiol į mūsų šalį iš Italijos atvyko 17 pabėgėlių, o, pavyzdžiui, iš Graikijos – 267 asmenys.

E. Misiūno teigimu, Lietuva stengsis įgyvendinti numatytą 1105 pabėgėlių priėmimo kvotą.

Skaičiuojama, kad iš Graikijos į mūsų šalį atvyks tiek prieglobsčio prašytojų, kiek planuota. „Dėl Italijos kvotos, manau, paaiškės po kitos savaitės susitikimų rezultatų.

Tačiau dėsime pastangas, nes yra įsipareigojimas. Rodydami solidarumą su ES šalimis, ypač tomis, kurios susiduria su pabėgėlių banga, tikrai bandysime įgyvendinti savo kvotą.

Egzistuoja tikimybė, kad gal ir nesuspėsime. Tačiau Lietuva, lyginant visas ES šalis pagal pabėgėlių perkėlimą, yra geroje pozicijoje“, – sakė ministras.

Pagal pabėgėlių perkėlimą iš Graikijos esame treti, o apskritai ES – penkti.

Jei nepavyktų priimti tiek prieglobsčio prašytojų, kiek esame įsipareigoję, formaliai Lietuvai galėtų grėsti sankcijos.

Tačiau E. Misiūnas akcentavo, kad pabėgėlių perkėlimas priklauso ne tik nuo priimančiosios valstybės.

„Kaip ir visos ES šalys, tikimės, kad pažeidimo procedūrų nebus pradėta. Tačiau ES institucijose buvo užsiminta, kad pažeidimo procedūros gali būti pradėtos.

Jos dar niekam nepradėtos, šiuo klausimu nėra aiškios pozicijos. Kaip ir kitos ES šalys, tikimės, kad tai bus persvarstyta, galbūt pratęsti terminai. Svarbu, kad šalys demonstruotų norą, rodytų savo solidarumą ir nepaliktų Graikijos, Italijos vienų spręsti šių problemų“, – pažymėjo ministras.

Svarsto, kas laukia toliau

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

E. Misiūnas sakė, kad į Lietuvą daugiausia perkeliama pabėgėlių šeimų su vaikais.

Dauguma atvykstančių prieglobsčio prašytojų turi vidurinį išsilavinimą, o vienas iš šeimos narių, dažniausiai – vyras, yra įgijęs profesiją (pardavėjo, batsiuvio, barzdaskučio, kirpėjo ir pan.).

„Taip, kad dominuotų turintys aukštąjį išsilavinimą, tikrai nėra. Yra tokių, kurie baigė 5–6 klases ir moka tik savo gimtąją kalbą. Tokius asmenis sunku integruoti, su jais bendrauti“, – pasakojo ministras.

Eimutis Misiūnas: „Apie 80 proc. perkeltų pabėgėlių išvyko iš Lietuvos. Reikėtų spręsti klausimą, kaip padidinti imigrantų integraciją Lietuvoje.“

Lietuvoje integruojant pabėgėlius kyla nemažai sunkumų. Lietuvių kalbos išmokti sunku, išmokos ar atlyginimai nemotyvuoja prieglobsčio prašytojų likti čia gyventi. „Apie 80 proc. perkeltų pabėgėlių išvyko iš šalies. Antrinis judėjimas irgi yra ES, ypač turtingų šalių, problema. Reikėtų spręsti klausimą, kaip padidinti imigrantų integraciją Lietuvoje, surasti būdų juos motyvuoti“, – aiškino E. Misiūnas. Šiuo metu siekiama, kad į Lietuvą atvykę pabėgėliai kuo trumpiau užsibūtų Pabėgėlių priėmimo centre ir greičiau būtų perkelti į savivaldybes.

Anot vidaus reikalų ministro, ES svarstomos priemonės, kurių reikėtų imtis siekiant suvaldyti pabėgėlių krizę po 2017 metų (iki to laiko numatyta minėta kvotų sistema). Norima spartinti ekonominių migrantų grąžinimą į jų kilmės šalis, diskutuojama apie tai, kokios trečiosios šalys yra saugios prieglobsčio prašytojams.

Taip pat svarstomas principas, pagal kurį su ES bendradarbiaujančioms trečiosioms šalims būtų lengvinamas vizų režimas, gerinamos verslo sąlygos ir pan., o nebendradarbiaujančioms nemokamos išmokos, peržiūrimas vizų režimas ir panašiai. Nors dėl pabėgėlių kvotų ES šalims nustatymo yra įvairių nuomonių, gali būti, kad toks principas bus taikomas ir po 2017-ųjų.

Turime neatsukti nugaros

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas tikisi, kad iki metų pabaigos pavyks įgyvendinti kvotą ir priimti 1105 pabėgėlius. Jis pabrėžė, kad jų perkėlimas stringa ne dėl mūsų šalies kaltės. Pietų Europos šalys, į kurias pirmiausia atvyko prieglobsčio prašytojai, nespėja laiku sutvarkyti reikiamų dokumentų.

G. Kirkilas nemano, kad neįvykdžius įsipareigojimo Europos Komisija (EK) pradėtų pažeidimo procedūras prieš mūsų šalį. Jis priminė, kad pabėgėlių priėmimo klausimu ES šalys yra labai susiskaldžiusios, kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Lenkija, Vengrija apskritai atsisako vykdyti joms numatytas kvotas.

Kalbėdamas apie priežastis, kodėl pabėgėliai palieka Lietuvą, G. Kirkilas sakė, kad pirmiausia tai lemia aukštesnis pragyvenimo lygis Vakaruose ar Skandinavijos šalyse.

Politikas įsitikinęs, kad solidarizuodamiesi su didžiausią prieglobsčio prašytojų antplūdį patiriančiomis ES valstybėmis ir po 2017 metų turėtume priimti prieglobsčio prašytojus.

„Patys esame paramos gavėjai, turime labai daug interesų EK ir dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, ir dėl daugelio kitų klausimų. Juo labiau kad „Brexit“ pablogina mūsų finansines galimybes. Todėl politiškai būtų protinga palaikyti tokią nuosaikią politiką“, – aiškino jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"