TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pabėgėliai darbo rinkoje išskėstomis rankomis nelaukiami

2015 09 08 6:00
Pabėgėliai mūsų šalyje pirmiausia galėtų įsidarbinti aptarnavimo srityje, statybose. AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungai (ES) susidūrus su didelio masto pabėgėlių krize, Lietuvos verslo ir darbuotojų atstovai sutinka, kad būtina padėti nuo karo bei persekiojimų bėgantiems žmonėms. Tačiau nuostata dėl galimo prieglobsčio prašytojų indėlio į mūsų šalies ekonomikos augimą, įsiliejimo į darbo rinką skiriasi.

Lietuvai rengiantis priimti pabėgėlius iš karo ir neramumų krečiamų Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių, svarstoma, koks bus atvykėlių vaidmuo mūsų darbo rinkoje, kurioje jaučiamas tam tikrų sričių darbuotojų trūkumas.

Gali didinti valstybės gerovę

Verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo nariui Danui Arlauskui nekyla abejonių, kad Lietuva turėtų priimti pabėgėlius. Jam nedaro įspūdžio „apokaliptiniai būgštavimai“, esą musulmonai užtvindys mūsų šalį, pradės statyti mečetes ir pan. „Neturime priešintis pabėgėlių priėmimui, nes atsitiks taip, kad moralės prasme, norėdami užtikrinti savo gerovę ir būti komforto zonoje, atstumsime žmones, kurie turi problemų dėl savo fizinio saugumo“, - pažymėjo jis.

D. Arlausko nuomone, pabėgėliai gali pasitarnauti mūsų šalies gerovei didinti. Jis priminė, kad keli šimtai tūkstančių emigrantų iš Lietuvos – tiek išsilavinusių, tiek neturinčių išsilavinimo ir kvalifikacijos – rado savo vietą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje. Darbdavių atstovas apgailestavo, kad iš Sirijos ar kitų neramių valstybių bėgančių žmonių įvaizdis neretai prasilenkia su tikrove. „Kartais įsivaizduojame, kad žmonės iš tų šalių yra nesiprausę, neišsimokslinę. Kadaise vykau į anglų kalbos kursus Didžiojoje Britanijoje ir ten sutikau sirų. Tai buvo išsilavinę žmonės, kultūrine prasme jie man paliko labai gerą įspūdį. Kalbant apie Siriją, tai išsivysčiusi, pasaulietiška šalis. Dabar per daug politizavome valdantį režimą, bet atskirkime prezidentą Basharą al-Assadą ir žmones, kurie ten gyvena“, - sakė jis.

Gediminas Rainys: "Bent jau kelerius metus po pabėgėlių atvykimo jų išlaikymas turėtų būti valstybės biudžeto išlaidų eilutėje."/LŽ archyvo nuotrauka

Pabėgėlius būtina „filtruoti“

D. Arlauskas įsitikinęs, kad pabėgėlių įsileidimas duos daugiau naudos nei galimos žalos. Taip pat jis pabrėžė, kad Lietuva turėtų įsileisti „ne bet ką“, nes tarp prieglobsčio prašytojų gali būti ir nusikaltėlių. „Filtravimas turi būti, kad neatsitiktų taip, jog visi išsimokslinę, gerų darbo įgūdžių turintys pabėgėliai vyktų į Vokietiją, o jau kas liks – tai mums“, - samprotavo darbdavių atstovas.

Pabėgėliai mūsų šalyje esą pirmiausia galėtų įsidarbinti aptarnavimo srityje, statybose. Tokio lygio jų integracija į visuomenę, kai šie atvykėliai pradės dirbti gydytojais, viešojo sektoriaus darbuotojais, - ne artimiausio laikotarpio perspektyva. „Ar virėjas lietuviškai kalbės, ar siriškai, ar angliškai, koks gi skirtumas? Net tarp lietuvių emigrantų yra tokių, kurie nelabai moka šalies, kurioje gyvena, kalbą, bet ten dirba“, - kalbėjo D. Arlauskas.

Adaptacija užtruks

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys nemano, kad mūsų šalyje apsigyvensiantys pabėgėliai artimiausiais metais įneštų didesnį indėlį į ekonominę plėtrą. Jis svarstė, kad atvykėliai pirmiausia galėtų dirbti nekvalifikuotus darbus, pavyzdžiui, valytojų, padavėjų ir pan. Esą sunku tikėtis, kad daug iš karo krečiamų šalių bėgančių žmonių turi aukštąjį išsilavinimą, reikiamą aukštą kvalifikaciją. O jeigu jie tai ir turi, prireiks nemažai laiko, kol adaptuosis naujoje šalyje, pramoks kalbą, įrodys savo bazines profesines žinias, įgūdžius ir pan. „Bent jau kelerius metus po atvykimo jų išlaikymas būtų valstybės biudžeto išlaidų eilutėje“, - spėjo G. Rainys.

Tam tikros darbo jėgos trūkumas mūsų šalyje tampa rimta problema. G. Rainys priminė, kad LPK yra svarsčiusi reguliuojamą, pirmiausia kvalifikuotos darbo jėgos, jaunimo, trūkstamų profesijų atstovų, imigraciją iš kaimynių valstybių: Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos. Šios šalys, pasak pramonininkų atstovo, yra artimesnės istoriškai, kultūriškai, religiniu požiūriu. „Pabėgėliams ar atvykėliams iš tolimų kraštų adaptacinis periodas dėl kalbos, tam tikros kultūros, darbo elgesio tikrai turėtų būti ilgesnis, palyginti su mūsų artimiausiais kaimynais“, - akcentavo jis.

Būgštauja dėl atlyginimų

Tam tikrų būgštavimų dėl pabėgėlių, plūstančių į Europą, turi darbuotojams atstovaujančių organizacijų atstovai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentas Artūras Černiauskas aiškino, kad mūsų šaliai reikia specialistų, kuriančių didelę pridėtinę vertę ir galinčių prisidėti prie spartesnio ekonomikos augimo, bendrojo vidaus produkto didėjimo. „Mažai kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje turime pakankamai. Tokių migrantų atvykimas gali padidinti nedarbo lygį“, - svarstė jis ir pridūrė, kad atvykėliai taip pat gali dempinguoti darbo užmokestį. Be to, profsąjungų lyderis atkreipė dėmesį, kad į ES darbo rinką įsiliesiantys žemos kvalifikacijos pabėgėliai, kaip pigesnė darbo jėga, gali apsunkinti įsidarbinimo galimybes mūsų emigrantams, užsienyje taip pat dažniausiai dirbantiems nekvalifikuotus darbus.

A. Černiausko teigimu, pabėgėliai neišspręs darbo jėgos trūkumo tam tikrose srityse problemos, nes ES nustačius kvotas ir pabėgėlius skirstant tik pagal šį principą neturėsime galimybių pasirinkti, kokios srities specialistus ar darbuotojus priimti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"