TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pabėgėliai: daug neatsakytų klausimų

2015 09 11 6:00
Kaip integracijos procesas keisis, kai į Lietuvą atvyks per tūkstantį pabėgėlių, kol kas niekas negali atsakyti. AFP/Scanpix nuotrauka

Daugiau nei tūkstančio pabėgėlių, tikėtina, sulauksianti Lietuva dar nėra išsprendusi daugelio su tokiais asmenimis susijusių klausimų. Prieglobstį mūsų šalyje jau gavę atvykėliai dažnai susiduria ne tik su teisinėmis kliūtimis, apsunkinančiomis jų integraciją į mūsų visuomenę. Todėl tiek imigrantais besirūpinantys visuomenininkai, tiek juos įdarbinti norintys verslo atstovai laukia realių valdžios žingsnių sukuriant tokią sistemą, kuri teiktų naudos ir valstybei, ir naujiesiems jos gyventojams.

Susitvarkyti su šimtais į mūsų šalį atvyksiančių pabėgėlių gali būti nelengva. Daugelis darbdavių, kuriems kaip niekada trūksta darbo jėgos, būtų linkę įdarbinti atvykėlius. Tačiau pirmiausia norima žinoti, kokios integracijos sąlygos pabėgėliams bus sudarytos, juolab kad ligšiolinis procesas nebuvo itin sklandus.

550-800 eurų per mėnesį

Kaip LŽ pasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Eglė Čaplikienė, prieglobstį gavusių asmenų integracija vyksta keliais etapais. Iš pradžių jie patenka į Pabėgėlių priėmimo centrą (PPC) Rukloje, o po aštuonių mėnesių tęsia integraciją pasirinktos savivaldybės teritorijoje, padedami Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ atstovų. Šios organizacijos yra atrinktos per viešą konkursą.

Asmeniui arba šeimai skiriamas kuratorius, kuris padeda susirasti ir išsinuomoti būstą, įsigyti būtiniausius baldus ir namų apyvokos reikmenis, susirasti darbą, organizuoja lietuvių kalbos mokymą, vaikų ugdymą mokyklose ar vaikų darželiuose, padeda pildyti dokumentus.

Užsieniečiams mokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa, mėnesinės pašalpos maistui ir kitoms išlaidoms (būsto nuomai, komunalinėms ir transporto išlaidoms), apmokami lietuvių kalbos kursai, mokamos pašalpos vaikams.

Anot SADM, šiuo metu PPC yra 33 prieglobstį gavę užsieniečiai. Paramą integracijai savivaldybių teritorijose gauna 105 asmenys. Daugiausia jų yra Vilniuje - 62, Kaune - 14, Jonavoje - 20, Elektrėnuose - 4.

SADM skaičiavimais, PPC vieno užsieniečio integracijos kaina siekia 600-800 eurų per mėnesį, savivaldybėse - 550-600 eurų.

Atnaujina schemas

Kaip integracijos procesas keisis, kai į Lietuvą atvyks per tūkstantį pabėgėlių, SADM atstovai kol kas negali atsakyti. Aišku tiek, kad Europos Komisija už kiekvieną į mūsų šalį perkeltą pabėgėlį skirs 6 tūkst. eurų vienkartinę išmoką. Pripažįstama, kad lėšų kitų metų nacionaliniame biudžete turės numatyti ir pati Lietuva.

Vis dėlto į daugelį kylančių klausimų dar sunku atsakyti. „Situacija šiuo metu sprendžiama. Tikimės artimiausiomis savaitėmis patvirtinti visas atnaujintas schemas“, - LŽ informavo SADM Lygių galimybių skyriaus vedėja E. Čaplikienė.

SADM vadovė Algimanta Pabedinskienė dar užvakar užsiminė, kad svarstoma steigti PPC padalinius skirtingose šalies savivaldybėse.

Evalda Šiškauskienė: "Klausimas, kokia bus valstybės pozicija, ar ji prisidės prie tokių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, skirs lėšų mokytis kalbos. Taip pat reikia žinoti, kur jie bus apgyvendinti."Romo Jurgaičio nuotrauka

Taip pat aiškėja, kad Lietuva tikrins priimamus pabėgėlius. Vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus teigimu, vykdyti atranką migracijos pareigūnus jau rengia Jungtinių Tautų atstovai, bus pasitelkiama ir Valstybės saugumo departamento specialistų.

Daugėja savanorių

Vilniaus apskrityje 90 pabėgėlių šiuo metu padedančio integruoti Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ atstovė Ilma Skuodienė LŽ papasakojo, kad pagalba šiuo metu teikiama ukrainiečių, baltarusių, afganistaniečių, čečėnų šeimoms, keliems asmenims iš Eritrėjos.

„Jie visi yra darbingo amžiaus ir dirba. Nedirba tik tie, kurie turi sveikatos problemų. Kad pabėgėliai - išlaikytiniai bedarbiai, yra mitas“, - pažymėjo „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė.

Jos teigimu, dauguma ligšiolinių pabėgėlių kalba rusiškai arba angliškai, taigi kalba nėra kliūtis įsitraukti į darbo rinką. I. Skuodienė pasakojo, kad šiuo metu Vilniuje integruojamas vienas Irako pilietis, keletas šeimų iš Eritrėjos, bendruomenės apgyvendino 3 šeimas iš Irako.

„Carito“ atstovė džiaugėsi, kad pastaruoju metu padaugėjo savanorių, kurie nori pabėgėlius lydėti, apgyvendinti savo namuose. „Turime ir didelį sąrašą darbdavių, kurie nori įdarbinti pabėgėlius ir, atsižvelgiant į kalbos mokėjimo lygį, yra pasirengę juos net apmokyti“, - tikino ji.

Darbdaviai laukia

Verslo atstovai iš tiesų būtų linkę įdarbinti pabėgėlius, tačiau pripažįsta, kad lig šiol esama daug neaiškumų, kaip bus vykdoma jų integracija.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė pažymėjo, kad pabėgėlių įdarbinimas padėtų spręsti katastrofiško darbuotojų trūkumo problemą. „Įdarbintume kambarines, padavėjus, virėjus. Tačiau norint dirbti dalį šių darbų reikia mokėti lietuvių kalbą. Klausimas, kokia bus valstybės pozicija, ar ji prisidės prie tokių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, skirs lėšų mokytis kalbos. Taip pat reikia žinoti, kur jie bus apgyvendinti, kokiose savivaldybėse. Kai turėsime atsakymus, su asociacijos nariais svarstysime šiuos klausimus“, - kalbėjo ji.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas teigė, kad prekybos sektoriuje taip pat yra daugybė laisvų darbo vietų. Tad šios asociacijos nariai, tarp kurių - didžiausi prekybos tinklai, būtų linkę tarp atvykėlių dairytis reikalingų darbuotojų.

„Prekybos sektoriuje yra darbo vietų, kur nereikia ypatingų gebėjimų ar net gero lietuvių kalbos mokėjimo. Jei prekybininkai turės didesnį darbuotojų pasirinkimą, manau, tai visiems bus naudinga“, - sakė L. Vilimas.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas tikino, kad šis sektorius galėtų įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus. „Priimtume amatininkus, meistrus, kurie geba dirbti. Tačiau iš pradžių turėtume žinoti, koks bus tų pabėgėlių statusas. Kol kas labai daug neaiškumų“, - kalbėjo jis.

Reikalauja įrodymų

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Pabėgėlių reikalų skyriaus vadovė Aistė Gerikaitė-Šukienė vardijo, kad dažniausiai pabėgėliams kylanti problema - teisinių reikalų tvarkymas.

„Rūpesčių atsiranda dėl reikiamų dokumentų neturėjimo, diplomų pripažinimo, vertinimo - dažnas neturi išsilavinimą patvirtinančių dokumentų. Kol Lietuvoje pabėgėlių nebuvo daug, kiekvieną atvejį „išblusinėdavome“, stengdavomės kiekvienam asmeniškai padėti. Bet jeigu jų bus daugiau, panašių problemų kils ir jiems“, - sakė ji.

Prieglobstį gavusius asmenis konsultuojanti advokato padėjėja Eglė Samuchovaitė atkreipė dėmesį ir į kitas problemas: daugelis prieglobstį gavusių asmenų yra patyrę psichologinių traumų, neišmoksta lietuvių kalbos per skirtas 190 valandų.

„Lietuvoje teikiama labai mažai psichologinių konsultacijų, dėl to tų žmonių socialiniai įgūdžiai, gebėjimai mokytis, motyvacija gali būti labai menki. Sudėtinga susirasti būstą, deklaruoti gyvenamąją vietą dėl visuomenės nuostatų migrantų ir pabėgėlių atžvilgiu", - kalbėjo teisininkė.

Anot jos, iš PPC išėję asmenys turi įrodyti, kad turės lėšų pragyventi vienus metus - skaičiuojama minimali mėnesinė alga mėnesiui. R. Samuchovaitės teigimu, tai reiškia, kad pabėgėlis arba šeimos narys savo sąskaitoje turi turėti 3900 eurų arba kitaip parodyti, iš ko gyvens.

„Dažniausiai tokiu metu pabėgėlis dar tik mokosi kalbos, neturi darbo. Integracija Rukloje pati savaime nelabai įmanoma dėl to, kad miestelis nedidelis, centras - miestelio pakraštyje. Sunkiausia žmonėms sėdėti be darbo, jie jaučia, kad yra našta, o susijungimas su kilmės valstybėje likusiais artimiausiais šeimos nariais yra sudėtingas“, - sakė E. Samuchovaitė.

AFP/Scanpix nuotrauka

Vairuotojas nebegali vairuoti

Ji pasakojo, kad pabėgėlių demotyvaciją, be kita ko, dažnai nulemia psichologinė būsena. Teisininkė pateikė pavyzdį apie palestinietį, tolimųjų reisų vairuotoją. Jo pažymėjimas Lietuvoje negalioja - reikia iš naujo laikyti tiek teorijos, tiek praktikos egzaminus.

„Tokios išlaidos pabėgėliui neįkandamos. Turime specialistą, kuris galėtų dirbti, užsidirbti, bet jis iš pat pradžių susiduria su jam neįmanomomis įveikti kliūtimis“, - pažymėjo E. Samuchovaitė.

Ji pridūrė, kad po diskusijų su SADM atstovais praėjusių metų pabaigoje pagaliau pavyko pakeisti teisės aktus, kad asmuo, kuris jau pradėjo integraciją mieste (susirado darbą, būstą, vaikai pradėjo lankyti mokyklą), galėtų ją ten tęsti ir nevykti ilgiems integracijos mėnesiams į Rukloje esantį PPC.

Tebėra tranzito šalis

Pabradėje esančio Užsieniečių registracijos centro (URC) vado pavaduotojas majoras Aleksandras Kislovas priminė, kad Lietuva pabėgėliams lig šiol tėra tarpinė stotelė.

„Kaip buvome, taip ir likome tranzito šalis. Tikrai dauguma, kurie važiuodavo, neturėdavo tikslo pasilikti Lietuvoje, gal tik 1-2 procentai. O dabar matome tendenciją, kad iš tikrųjų dalis asmenų gal ir norėtų pasilikti Lietuvoje ir gyventi“, - kalbėjo jis.

URC yra specializuotas padalinys, skirtas laikyti sulaikytus užsieniečius ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytojus, vykdyti užsieniečių grąžinimą bei išsiuntimą iš Lietuvos.

Kaip teigė URC atstovas, vos 5-7 proc. dabartinių atvykėlių norėtų likti Lietuvoje. Daugiausia tai ukrainiečiai.

A. Kislovo manymu, Lietuvai šiuo metu derėtų galvoti apie specialią integracijos programą.

URC šiuo metu gyvena 215 užsieniečių, iš jų 130 yra Vietnamo piliečiai. URC apgyvendinto užsieniečio išlaikymas kainuoja apie 18 eurų per parą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"