Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Pabėgėliai taps „benamiais“

 
2017 01 27 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuvai kol kas ne itin sekasi išlaikyti atvykusius pabėgėlius. Ypač sunku tiems, kurie norėtų mūsų šalyje įsikurti. Net jei ir pavyksta jiems surasti būsto nuomotojus, šie kategoriškai atsisako leisti pabėgėliams jame deklaruoti gyvenamąją vietą. Todėl sumanyta juos prilyginti benamiams ir taip atverti galimybę pretenduoti į savivaldybių skiriamą socialinę paramą.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo keisti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, kad pabėgėliai galėtų būti įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą konkrečioje savivaldybėje. Esą tuomet būtų išspręstos problemos, kurios verčia atvykėlius neužsibūti Lietuvoje ir ieškoti laimės turtingesnėse valstybėse.

Tuo tarpu visuomenininkai ragina valdžią imtis ryžtingesnių veiksmų, jei iš tiesų siekiama, kad sunkumų dėl integracijos patiriantys pabėgėliai iš mūsų šalies visiškai „neišsibėgiotų“.

Ne itin svetingi

Audra Sipavičienė: "Lietuvių požiūris į atvykėlius nesikeičia – į šiuos žmones vis dar žiūrima su nepasitikėjimu."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Per metus Lietuvoje pateikiama apie 340 prieglobsčio prašymų, apie 80 užsieniečių jis suteikiamas. Atsižvelgiant į statusą, jiems išduodamas Lietuvos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje arba leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

Mūsų šalis yra įsipareigojusi iki šių metų pabaigos perkelti 1105 užsieniečius, kuriems reikia prieglobsčio.

Rukloje įsikūrusio Pabėgėlių priėmimo centro (PPC) Priėmimo ir integracijos skyriaus vedėjos Gintarės Davalgienės teigimu, pernai į PPC buvo atvykę 316 užsieniečių, iš jų – 36 prieglobstį gavę užsieniečiai, 22 nelydimi nepilnamečiai, 181 perkeltinis asmuo iš Graikijos, 25 perkeltiniai asmenys iš Turkijos ir 52 perkeltini asmenys iš Ukrainos. Šiuo metu centre gyvena 125 asmenys, tarp jų – 105 Sirijos piliečiai.

Pernai 27 iš 206 perkeltų asmenų apsigyveno Vilniuje, Kaune, Jonavoje ir Kėdainiuose, o 110 asmenų išvyko iš Lietuvos. „Pabėgėliams ilgėliau pasilikti mūsų šalyje trukdo kalbos barjeras. Kol jie gyvena centre, lietuvių kalbos mokosi 96 valandas, o integruojami savivaldybėse – dar 190 valandų. Tačiau to nepakanka. Pabėgėliai susiduria ir su darbo paieškos problemomis, jų netenkina nedidelis uždarbis“, – aiškino G. Davalgienė.

Be kita ko, ji pripažino, kad problemų kyla dėl būsto, nes dėl nepalankaus visuomenės požiūrio nuomotojai nenori nuomoti būstų pabėgėliams.

Siūlo elgtis racionaliai

Šiuo metu prieglobstį gavusiems užsieniečiams teikiama valstybės parama integracijai. Ji prasideda PPC (trunka iki 3 mėnesių) ir toliau teikiama pačių pabėgėlių pasirinktoje savivaldybėje (iki 12 mėnesių). Tačiau dabar apie 100 užsieniečių, kuriems suteiktas prieglobstis, neturi galimybių deklaruoti savo gyvenamosios vietos, todėl negali kreiptis į savivaldybes dėl ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo savo vaikams, socialinio būsto ar kompensacijų už būsto nuomą, piniginės paramos, šalpos kompensacijų, socialinių paslaugų.

Todėl VRM ir parengė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas, kad pabėgėliai galėtų būti įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą toje savivaldybėje, kurioje faktiškai gyvena.

„Deklaravimo įstaigai jie papildomai turėtų pateikti sutartį dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai šiam asmeniui teikimo“, – aiškino vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys. Šiuo metu įstatyme nurodytas baigtinis asmenų, kurie gali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą, kategorijų sąrašas. Pabėgėliai į jį neįrašyti.

Integracija vėžlio žingsniais

Ilma Skuodienė: "Susidūrę su tokiomis problemomis pabėgėliai ryžtasi ne likti Lietuvoje, o išvažiuoti į kitas šalis.“/Romo Jurgaičio nuotrauka

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ užsieniečių integracijos programos koordinatorė Ilma Skuodienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog sunku rasti pabėgėliams būstus, kurių šeimininkai leistų jiems deklaruoti ten savo gyvenamąją vietą. Kol kas tokių savininkų randasi mažai – vos penktadalis sutinkančiųjų nuomoti būstus.

„Daugiausia tai jauni, emigracijoje gyvenantys žmonės, kurie nuomoja Lietuvoje turimus butus ir geriau supranta pabėgėlių dalią. Vyresnio amžiaus žmonės – baikštesni“, – tikino ji.

Todėl norintys įsitvirtinti mūsų šalyje pabėgėliai, net jau kiek pramokę lietuvių kalbos, bet nedeklaravę gyvenamosios vietos, susiduria su kitomis problemomis. Net ir turintys kur gyventi ar susiradę darbą užsieniečiai negali leisti vaikų į ugdymo įstaigas, jiems užsiveria kelias gauti kitas socialines paslaugas, jie neturi teisės pretenduoti į savivaldybių socialinį būstą.

„Šie žmonės, atvykę į mūsų šalį iš toli, Lietuvoje neturi jokių socialinių ryšių – jokių pažįstamų ar artimųjų, pas kuriuos galėtų registruotis. Todėl susidūrę su tokiomis problemomis jie ryžtasi ne likti Lietuvoje, o išvažiuoti į kitas šalis“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Ji pažymėjo, kad jei mūsų šalis nori, jog pabėgėliai iš Lietuvos visiškai „neišsibėgiotų“, valdžia turėtų kuo greičiau koreguoti įstatymus, nes būtini pakeitimai vėliau jau gali būti nebeaktualūs.

Su tikromis problemomis pabėgėliai susiduria, kai reikia išvykti iš Rukloje esančio Pabėgėlių priėmimo centro ir susirasti būstą bei darbą./Kęstučio Putelio ("Jonavos naujienos") nuotrauka

Problemos – kur kas sudėtingesnės

I. Skuodienė įsitikinusi, kad gyvenamosios vietos deklaravimo klausimas – tik nedidelė viso spręstinų problemų paketo dalis.

Su tuo sutiko ir Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė. Praėjusiais metais TMO ir Europos migracijos tinklo atlikta studija, aiškinantis, kokios į Lietuvą perkeltų pabėgėlių nuotaikos ir didžiausios problemos bei ką apie atvykėlius galvoja vietos gyventojai, parodė, kad pabėgėliams mūsų šalyje nelengva, o susirasti būstą ir darbą, kuris leistų išgyventi gausiai šeimai, tampa didžiausiu iššūkiu. Kol kas lietuvių požiūris į atvykėlius nesikeičia – į šiuos žmones vis dar žiūrima su nepasitikėjimu.

„Tarp pabėgėlių, perkeltų į Lietuvą, ekonominių migrantų nėra. Visi jie bėgo iš nesaugių regionų, daugiausia atvykėlių – iš Sirijos. Jie iki paskyrimo apie Lietuvą nebuvo girdėję, tačiau gavus informacijos apie šalį ne vieną sukaustė baimė: jei iš Lietuvos bėga lietuviai, tai kaip jie ten gyvens“, – teigė A. Sipavičienė.

Pasak jos, tyrimas atskleidė, kad pabėgėliai džiaugiasi galimybe pagyventi pabėgėlių centre Rukloje, nes Lietuvoje nėra jiems pažįstamos aplinkos ar jų bendruomenių, kurios padėtų geriau adaptuotis. Gyvenimas PPC juos tenkina, jie jaučiasi saugūs, turi stogą virš galvos, ir nors gauna labai mažą, per 70 eurų siekiančią išmoką, dėl to nesiskundžia. Su tikromis problemomis pabėgėliai susiduria, kai reikia išvykti iš PPC ir susirasti būstą bei darbą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"